Laikraščio „Švyturys“ archyvai byloja, kad 2000-jų ruduo prasidėjo baisia tragedija Vydmantuose: miestelyje aidėjo mirtini šūviai. Tragedija įvyko Žaliosios gatvės penktojo namo, priklausiusio Martašauskams, kiemo garaže įrengtoje sporto salėje.
„Apie 22 val. nepažįstamas asmuo, atvažiavęs į kiemą nenustatytos markės automobiliu, keturiais šūviais nušovė salėje sportavusį Renatą Martašauską, gimusį 1971 metais, bei trimis šūviais sužalojo jo sūnėną Aivarą Narvilą, gimusį 1985 metais. Sporto salėje buvęs Saulius Bražinskas, gimęs 1971 metais, nuo šūvių nenukentėjo“. Buvo spėjama, kad užpuolikas šaudė iš TT markės pistoleto. Tada R. Martašausko nužudymo priežastys dar nebuvo žinomos, buvo keliama versija, kad šaudynės – nusikalstamų gaujų tarpusavio santykių aiškinimasis. R. Martašauskas buvo gerai žinomas teisėsaugos pareigūnams, ne kartą teistas už išžaginimus, reketą. Pastaruoju metu jis dirbo motinos daržovių kioske Palangoje. Dėl nužudymo prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą.
Rugsėjo pradžioje Kretingos policija pateikė 8 mėnesių nusikaltimų statistiką. Bendra tendencija buvo tokia: sunkių nusikaltimų mažėja, o vagysčių – daugėja. Bendras nusikaltimų išaiškinamumas – 56,4 procento.
Per 8 mėnesius rajone buvo užregistruota 230 vagysčių, arba net 47 daugiau nei per 8 mėnesius prieš metus. Buvo apvogti 32 automobiliai, pavogti – 23. Prieš metus per 8 mėnesius įvykdytos 8 žmogžudystės, 2000-siais – tik viena, tačiau užregistruoti 3 išžaginimai. 7 nepilnamečiai bausti už chuliganizmą, 27 – už tai, kad buvo girti viešose vietose.
O baigiantis rugpjūčiui kultūros žmonės paminėjo Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjo Juliaus Kanarsko 40-ąjį gimtadienį. Tuometinė muziejaus direktorė Vida Kanapkienė pažymėjo, kad reta sutikti žmogų, taip įsimylėjusį istoriją. Kolegos teigė, kad net trūkstant lėšų J. Kanarskas kasmet sugeba organizuoti rajone archeologinius kasinėjimus. Nuo to laiko prabėgę dešimtmečiai tik patvirtino sveikintojų nuomonę apie begalinę Juliaus Kanarsko meilę ir atsidavimą istorijai.
Dar viena, praeitin jau nuėjusi istorija, tai UAB „Salantų pieninė“ naujiena, kad jie gamino „Teletabių“ jogurtą ir eksportavo jį į Latviją. Nuo metų pradžios pieninė pagal Anglijos kompanijos BBC licenciją pradėjo gaminti specialų jogurtą vaikams. Tas jogurtas turėjo būti be konservantų. Tuometinė „Salantų pieninės“ direktorė Diana Lodienė žurnalistui pasakojo, kad pieninė turi licenciją tuo jogurtu prekiauti Baltijos valstybėse, o kai rudenį Latvijos TV pradės rodyti filmukus vaikams apie teletabius, ten prasidės ir to jogurto prekyba. 2000 m. pirmąjį pusmetį nedidelė Salantų pieninė buvo pagaminusi produkcijos už 2 mln. litų. Salantų seniūnijoje tai buvo vienintelė bendrovė, užsiimanti gamyba. „Jos dėka vietos ūkininkai turi galimybę realizuoti pieną, o salantiškiai noriai perka jos gaminius“, – rašė „Švyturys“.
Iš Salantų „Švyturio“ redakciją apsiekė ir skundas dėl ten penktadieniais vykstančio turgaus. Prekeiviai užima visą autobusų stoties teritoriją, sukelia problemų transporto eismui. „Ir ką apie tai galvoja mūsų seniūnas? Ar nereikėtų turgeliui rasti kitą vietą?“ – klausė salantiškis.
Vienas skambutis į redakciją privertė prisiminti seniai išnykusį daiktą – tai telefonų abonentų knygą. Kažkada tai buvo bene pagrindinė darbo knyga, informacijos šaltinis. Dabar, kai šitaip saugomi asmeniniai duomenys, tokia informacija atrodo kaip gryna nesąmonė. Tokia ponia Vanda P. skambino į redakciją ir priekaištavo: „Kodėl ne visiems abonentams įstaigose išduodamos naujos telefonų knygos? O juk buvo pranešta, kad jas gaus visi“. Netruko ateiti ir Telekomo paaiškinimas: „Kretingos telekomunikacijų tarnybos Klientų aptarnavimo skyriaus viršininkė Virginija Milašienė informavo: „Įstaigos gavo telefonų knygas proporcingai, priklausomai nuo telefonų linijų skaičiaus. Pavyzdžiui, jeigu yra penkios telefonų linijos, tai gaus dvi telefonų knygas, jeigu vienuolika – tai tris ir t. t.“ Sakytume, – vargo vakarienė…
Tarp įdomesnių tų dienų skaitytojų pastebėjimų ir telefoninių skambučių į redakciją galima prisiminti kretingiškio A. Tirevičiaus istoriją apie suplyšusį vieno lito (!) vertės banknotą. Jis atėjo į Taupomojo banko skyrių susimokėti mokesčių, tačiau kasininkė atsisakė priimti lito nominalo banknotą, kuris buvo perplyšęs, tačiau suklijuotas lipnia juosta. Kiek vėliau redakcija gavo oficialų Taupomojo banko atsakymą ir paaiškinimą, kad kasos operatorė nereikalautų klientų tvarkyti susidėvėjusių pinigų. Bankai tokius banknotus priima ir patys tvarko ar nurašo.
2000-jų rudenį blogai tvarkomi piniginiai reikalai sukėlė rimtų problemų Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovui N. Talancevui. Kretingos rajono savivaldybės kontrolieriai tikrino sveikatos priežiūros įstaigą ir pamatė, kad vadovas nebuvo nustatęs centro darbuotojams konkretaus darbo užmokesčio fondo dydžio einamiesiems metams, tvirtino darbuotojų darbo grafikus, neatitinkančius realiai dirbto laiko. Pats N. Talancevas dar dirbo ir gydytoju terapeutu, o darbo valandos sutapo su jo, kaip vadovo darbo valandomis. Taip pat ir jo pavaduotoja A. Juknevičienė tuo pačiu darbo laiku dirbo 0,5 etato bendrosios praktikos gydytoja. PSPC vadovo klaidos buvo nurodytos po kontrolierių tyrimo, vadovas žadėjo pasitaisyti, bet nieko nepadarė, todėl buvo svarstomas netgi neeiliniame savivaldybės tarybos posėdyje.
Tų metų spalio 8 d. vyko Seimo rinkimai. Įdomiausia, kad Kretingos vienmandatėje apygardoje tada buvo užregistruota net 15 kandidatų. Palyginti: tą rudenį Gargždų vienmandatėje apygardoje tebuvo 8 kandidatai, Skuodo-Mažeikių – 10, Plungės-Rietavo – 10, Šilutės-Pagėgių – taip pat 10. Ir ko tiek daug politikų grūdosi į tą Kretingą? Iškalbingos jų deklaracijos apie sukauptus turtus: matyt, kai kurie norėjo į Seimą tikėdami pasigerinti savo finansinę padėtį.
Kaip bylojo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, tais metais Kretingos rajone buvo 34740 rinkėjų.
Reikšmingas įvykis buvo rugpjūčio 15 dieną per Žolinės šventę. Kretingoje oficialiai ir iškilmingai duris atvėrė Klarisių vienuolynas. Vienintelį Lietuvoje šv. Klaros seserų vienuolyną šventino ir palaimino garbūs dvasininkai: „Daug gilių ir nuoširdžių padėkos žodžių tą dieną buvo pasakyta Telšių vyskupui Antanui Vaičiui, leidusiam įkurti šį vienuolyną, italų architektui, kuris jį projektavo, Rimaldo Nunzio, darbų vykdytojui inžinieriui Čezare Korečini bei Kretingos miesto vyriausiajam architektui Jonui Petruliui, Mažeikių UAB „Ekamos“ statybininkams“. Buvo rašyta, kad vienuolyno statyba kainavo 4 mln. litų, lėšos – iš Italijos tikinčiųjų.
Tą rudenį šeštuosius mokslo metus pradėjo Salantų meno mokykla. Mokykla surinko 104 mokinius, naujais mokslo metais į mokyklą atėjo ir naujų pedagogų.
„Ar gaus Kretinga iš naftos verslovių dalį mokesčių?“ Tas klausimas rajono politikus kankino apie dešimtmetį. Bendrovėse „Genčių nafta“ ir „Geonafta“ lankėsi savivaldybės meras Valerijonas Kubilius, susitiko su „Geonaftos“ generaliniu direktoriumi Antanu Jasu. Jis papasakojo apie naftos gavybą ir valstybei mokamus mokesčius. Pasirodo, į valstybės biudžetą „Genčių nafta“ sumoka beveik 8 milijonus litų, o „Geonafta“ – 5,6 milijono. Tuo tarpu mokesčiai už rajone esančius naftos išgavimo telkinius rajono biudžeto nepapildo nė vienu centu! Meras V. Kubilius teigė, kad „naftos verslovės naudojasi rajono keliais, gręžiniuose degina dujas, yra ir tam tikras rizikos faktorius, todėl prašysime, kad dalis mokesčių už aplinkos teršimą patektų į rajono biudžetą. Mes nieko naujo nesugalvojome. Taip yra visame pasaulyje“.
2000-siais Kretingos žvėrininkystės ūkis žvėrelių augino net 14 proc. mažiau nei prieš metus. Gyvūnėliams labai nepalankus buvo pavasaris, nes dėl per aukštos oro temperatūros daug žvėrelių žuvo. Blogą įtaką bendrovei darė verslo sąlygos: nepakako apyvartinių lėšų. Tačiau „šiemet žvėreliai užaugino neblogus kailiukus. Šį mėnesį jau nudirta apie 12 proc. audinių kailiukų. Su kitais kailiukais žvėreliai „atsisveikins“ lapkričio mėnesį. Visi kailiukai po pirminio apdirbimo parduoti“. Kailiukai iškeliavo į NVS šalis. Deja, verslas su ta puse buvo rizikingas ir nepastovus.
Kažkada žvėrelių ūkis ir fabrikas „Laisvė“ buvo Kretingą reprezentuojantys objektai. Kai tik laikraštyje nuskambėjo gana optimistiška žinia apie žvėrelių ūkį, netrukus pasirodė liūdna žinia apie „Laisvę“: „Rugsėjo 22 d. įsiteisino Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl bankroto pripažinimo akcinei bendrovei „Laisvė“ ir jos likvidavimo. Likvidacinės komisijos pirmininke paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos verslo valdymo grupė“, įgaliotu asmeniu – Stasys Beresnevičius. Artimiausiu metu susirinkę kreditoriai nuspręs, kokiu būdu parduoti bankrutavusios akcinės bendrovės „Laisvė“ turtą“.
Kai kurie buvusios „Laisvės“ griaučiai iki šiol riogso šalia kelio įvažiuojant į Kretingą nuo Klaipėdos pusės. Jau praėjo ketvirtis amžiaus, o jie teberiogso dar vis, – taip kažkaip poetiškai sakant…
Ne naujiena: Lietuvoje krepšinis – lyg antroji religija. Kaip visada, paskutinį mėnesio ketvirtadienį posėdžiauja savivaldybių tarybos. Baigiantis rugsėjui, įdomus ir keistas tarybos posėdis įvyko Kretingoje.
Tarybos posėdis prasidėjo laiku, „tačiau vos po valandos darbo Povilas Turauskis pasiūlė skelbti dviejų valandų pertrauką ir visiems drauge pasižiūrėti Sidnėjuje vykstančias Lietuvos ir Jugoslavijos krepšinio komandų rungtynes. Tarybos nario nuomone, nepaskelbus pertraukos vyrai nenurims, nes šios rungtynės – visos Lietuvos prestižo reikalas. Balsų dauguma P. Turauskiui buvo pritarta. „Nieko nepadarysi, krepšinis yra krepšinis, – antroji mūsų religija“, – žinomą frazę pakartojo už Danijoje esantį merą V. Kubilių posėdžiui pirmą kartą pirmininkavęs jo pavaduotojas Virginijus Domarkas“.
Perfrazuojant galima teigti, kad ir avis liko sveika, ir vilkas sotus. Visur visada galima rasti kompromisą.
Parengė Andrius JUŠKEVIČIUS
443 peržiūrų (-a)