2025 metais Kretingos rajone į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių buvo išmesta 125,32 tonos teršalų. Tai rodo naujausi duomenys, pagal kuriuos bendras taršos kiekis, palyginti su 2024 metais, sumažėjo 14,33 tonos, arba apie 10,3 proc.
2024 metais rajone buvo išmesta 139,65 tonos teršalų, todėl šių metų rodikliai leidžia kalbėti apie pastebimą oro taršos mažėjimą. Vis dėlto didžiausią taršos dalį ir toliau sudaro dujinės bei skystosios medžiagos, o tarp jų dominuoja anglies monoksidas.
2025 metais iš bendro 125,32 tonos teršalų kiekio net 120,52 tonos sudarė dujinės ir skystosios medžiagos. Tai yra daugiau nei 96 proc. visų į aplinkos orą išmestų teršalų.
Kietųjų medžiagų išmesta 4,80 tonos. Tai šiek tiek daugiau nei 2024 metais, kai jų kiekis siekė 4,68 tonos. Kietosios dalelės – dulkės, suodžiai ir pelenai – gali bloginti oro kokybę bei turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai, ypač sergantiesiems kvėpavimo takų ligomis.
Anglies monoksidas išlieka pagrindiniu teršalu
Didžiausią taršos dalį Kretingos rajone ir toliau sudaro anglies monoksidas (CO). 2025 metais jo į aplinkos orą pateko 94,71 tonos. Nors tai gerokai mažiau nei 2024 metais, kai buvo išmesta 114,64 tonos, šis teršalas vis dar sudaro apie 75,6 proc. viso taršos kiekio.
Anglies monoksidas susidaro įvairių degimo procesų metu – pramonėje, energetikoje ar šildymo sistemose. Didelėmis koncentracijomis šios dujos yra pavojingos žmonių sveikatai, nes trikdo deguonies patekimą į organizmo audinius.
Padidėjo azoto oksidų kiekis
Skirtingai nei bendras taršos kiekis, azoto oksidų (NOₓ) emisijos per metus padidėjo. 2025 metais jų išmesta 23,05 tonos, o 2024 metais – 17,01 tonos. Tai reiškia, kad šio teršalo kiekis išaugo daugiau nei 35 proc.
Azoto oksidai susidaro degimo procesuose ir dažniausiai siejami su transportu, energetika bei pramone. Jie prisideda prie smogo formavimosi, blogina oro kokybę ir gali neigiamai veikti kvėpavimo sistemą.
Sieros dioksido emisijos sumažėjo
Teigiamas pokytis fiksuojamas sieros dioksido (SO₂) emisijose. 2025 metais jų išmesta 2,76 tonos, kai 2024 metais šis rodiklis siekė 3,33 tonos.
Sieros dioksidas dažniausiai susidaro deginant sieros turintį kurą. Šis teršalas yra viena pagrindinių rūgščiųjų lietų priežasčių, darančių žalą dirvožemiui, vandens telkiniams ir augalijai.