K. Neimantas pateikė pasiūlymus dėl Šeimos stiprinimo įstatymo tobulinimo
Seimo narys Karolis Neimantas pateikė pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Šeimos stiprinimo įstatymo Nr. XIII-700 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-970. Parlamentaras ragina išsaugoti įstatymo preambulę, išplėsti šeimos politikos apibrėžimą ir išlaikyti stiprią Nacionalinės šeimos tarybos institucinę struktūrą.
Pasiūlyme pabrėžiama, kad projekte numatytas atsisakymas nuo įstatymo preambulės susilpnintų jo vertybinį ir sisteminį pagrindą. Pasak K. Neimanto, būtent preambulėje yra įtvirtinti pagrindiniai šeimos politikos orientyrai, kurie padeda apibrėžti valstybės požiūrį į šeimą ir jos vaidmenį visuomenėje.
„Tai silpnintų Įstatymo sisteminį ir vertybinį pagrindą, nes būtent preambulėje yra įtvirtinti šeimos politikos vertybiniai ir antropologiniai orientyrai, taip pat valstybės sieksi stiprinti šeimą ir užtikrinti šeimos bei vaikų gerovę. Atsisakius preambulės, šios nuostatos nebūtų aiškiai išreikštos įstatymo lygmeniu, todėl Įstatymas prarastų nuoseklų šeimos sampratos pagrindą.“, – teigiama dokumente.
Seimo narys siūlo naujojoje įstatymo redakcijoje išlaikyti preambulę, kurioje būtų pabrėžiama, kad šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralines ir teisines pareigas, taip pat tėvystė, motinystė bei jiems prilygintini ryšiai. Preambulėje taip pat akcentuojamas šeimos narių teisių ir pareigų prigimtinis pobūdis bei vyro ir moters papildomumo reikšmė kuriant šeimą kaip palankiausią aplinką vaikų augimui ir ugdymui.
Antrasis pasiūlymas susijęs su šeimos politikos samprata. K. Neimanto vertinimu, dabartinė įstatymo projekto formuluotė pernelyg siaurai apibrėžia šeimos politikos turinį. Todėl siūloma nauja redakcija, pagal kurią šeimos politika būtų suprantama kaip koordinuota ir kompleksinė valstybės bei savivaldybių institucijų veikla, apimanti teisines, ekonomines, socialines, švietimo, sveikatos ir kultūrines priemones.
Pasak parlamentaro, tokia samprata geriau atspindėtų šeimos politikos tikslus – kurti palankias sąlygas šeimų gerovei, stiprinti jų stabilumą, skatinti narių tarpusavio atsakomybę, užtikrinti šeimos autonomiją, kartų kaitą ir visuomenės socialinę sanglaudą.
Trečiasis svarbus pasiūlymas susijęs su Nacionalinės šeimos tarybos ateitimi. Įstatymo projekte numatoma atsisakyti tarybos biudžetinės įstaigos statuso ir palikti ją veikti visuomeniniais pagrindais.
Siūlomoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad taryba ir toliau būtų atskaitinga Seimui, o jos sudėtyje dirbtų įvairių su šeimų gerove susijusių organizacijų ir institucijų atstovai. Taip pat siūloma pereinamuoju laikotarpiu išlaikyti dabartinės tarybos įgaliojimus iki 2026 metų gegužės 31 dienos.