Suskaitmenintas „Švyturys“ lieka tik bibliotekoje

Nuo pokario laikų Lietuvos regionuose pradėti leisti ir iki šių dienų šalies bibliotekose išlikę periodinės spaudos leidiniai turi neabejotiną istorinę vertę ir yra visuomenės turtas. Nors sovietmečiu rajoniniai laikraščiai buvo tapę komunistų partijos ideologijos ruporais, tuo metu žurnalistų skelbiamos naujienos vis vien fiksavo žmonių gyvenimo pokyčius.

Pavadinimas keitėsi keturis kartus
Prieš keletą metų Lietuvos nacionalinė biblioteka ėmėsi iniciatyvos ir savivaldybių bibliotekoms pavedė išlikusius rajoninių laikraščių komplektus suskaitmeninti ir per epaveldas internetinę platformą istorinę reikšmę turinčius periodinius leidinius padaryti prieinamais visiems žmonėms.
Prieš ketverius metus šio darbo ėmėsi ir rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka, kuri ėmėsi skaitmeninti nuo 1944 metų gruodžio Kretingos krašte pradėtą leisti „Švyturio“ laikraštį.
Tiesa, iš pradžių rajoninis laikraštis buvo leidžiamas „Žemaičių tiesos“ pavadinimu. Taip pavadintas jis skaitytojus pasiekdavo nuo 1944 pabaigos iki 1950 metų. Nuo 1951 m. dešimt metų laikraštis buvo vadinamas „Staliniečiu“. Nuo 1961 metų jo pavadinimas trumpą laiką buvo pakitęs į „Komunizmas“.
Tik nuo 1962 metų, matyt, sovietų sąjungos politinio atšilimo laikotarpio įtakoje, Kretingos rajono laikraštis buvo pavadintas ideologiškai neutraliu „Švyturio“ vardu ir šiuo pavadinimu leidžiamas iki šiol.

Aptiko savo mamos nuotrauką
„Švyturio“ skaitmeninimas buvo patikėtas Kretingos rajono bibliotekos Kraštotyros ir informacijos skyriaus vyresniajai bibliotekininkei Ritai Vaitkienei.
Iš pradžių M.Valančiaus bibliotekai specialiai šiai užduočiai teko įsigyti specialų didelio formato kopijavimo ir skaitmeninimo aparatą, kuris įstaigai kainavo apie 5 tūkst. eurų.
Prieš pradedant darbą keletą kartų mokymams jai teko važinėtis į Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąją biblioteką, kuri šiuo projektu rūpinosi visoje apskrityje.
Kartu su kitais bibliotekų darbuotojais R.Vaitkienė buvo apmokyta, kaip kopijuoti didelio formato laikraščio puslapius, nes buvo svarbu, kad į skenavimo langą tilptų visi kiekviename puslapyje nurodomi rekvizitai – laikraščio pavadinimas, eiliškumo numeris, data.
Mokymuose buvo supažindinama, kokie techniniai reikalavimai keliami skenuojamiems laikraščio numeriams. Pavyzdžiui, epaveldo platformai nėra tinkami suplėšyti, iškarpyti laikraščio numeriai.
„Kasdien laikraščio skenavimui skirdavau trečdalį darbo dienos, nes šalia to reikėdavo atlikti ir savo darbus.
Dėdama laikraščio puslapius į skenavimo aparatą iš smalsumo pati juos permesdavau akimis.
Viename numeryje esu aptikusi chore dainuojančios savo mamos nuotrauką, radau straipsnelį apie vaikystėje matytus kaimynus, rasdavau pažįstamų senesnės kartos ligoninės gydytojų nuotraukas“, – pasakojo šią užduotį atlikusi bibliotekos darbuotoja.

Detektyvas su 1957 metų komplektu
Pagal nustatytą tvarką, kiekvieno šalyje spausdinamo periodinio leidinio egzempliorius turi būti pateikiamas rajoninei ir Nacionalinei bibliotekai.
Savo „aruodus“ apžiūrėjusi Kretingos biblioteka rado tik nuo 1946 metų čia kauptus laikraščio komplektus. Kai kurių metų komplektuose trūkdavo atskirų laikraščio numerių, o tuomet „Staliniečio“ pavadinimą turėjusio 1957 metų laikraščio komplekto Kretingos bibliotekoje iš viso neaptiko.
Iki pilno metų komplekto trūkstamais laikraščio numeriais kretingiškiams pagelbėjo Nacionalinė biblioteka, tačiau 1957 metų leidinio komplekto ir pas juos nebuvo.
„Tai kad neišliko nė vieno tų metų laikraščio numerio, leidžia manyti, kad kažkur yra pradingęs visas metų komplektas, kuris gal dulka kokios nors Vilniaus bibliotekos archyvuose.
Nes vargiai tikėtina, kad griežtai centralizuoto sovietinio valdymo laikotarpiu bibliotekos ištisus metus nebūtų gavusios nė vieno Kretingos rajono laikraščio numerio“, – svarstė M.Valančiaus bibliotekos Kraštotyros ir informacijos skyriaus vedėja Gvidmantė Kutkė.

Darbas truko ketverius metus
Užtat Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje yra išlikęs 1944 metais gruodžio 28 dieną išleisto pirmojo „Žemaičių tiesos“ laikraščio numerio originalus egzempliorius.
Kretingos biblioteka pas save rado tik nuo 1946 metų sausio 7 dienos įrištą laikraščio komplektą. Tą dieną buvo išleistas antrasis metų numeris. Iš viso nuo laikraščio leidybos pradžios tai jau buvo 50 numeris.
Išskyrus trūkstamą 1957 metų komplektą, Kretingos biblioteka yra suskaitmeninusi visais pavadinimais leisto laikraščio komplektus nuo 1946 iki 1970 metų.
Šią užduotį atlikusi vyresnioji bibliotekininkė R.Vaitkienė tam užtruko ketverius metus. Kartu su įsigyto skenavimo aparato verte, šiam projektui per tą laikotarpį biblioteka išleido apie 20 tūkst. eurų.

Negali paskelbti viešai
Tačiau pasiekus 1970 – uosius metus „Švyturio“ laikraščio skenavimas buvo sustabdytas.
„Tam nebematome prasmės, nes norint suskaitmenintą leidinį paskelbti epaveldo platformoje ir padaryti jį prieinamą kiekvienam, turime gauti leidinio savininko leidimą, bet iki šiol leidėjo sutikimo nesame gavę.
Teko dalyvauti periodinių leidinių skaitmeninimo projekto aptarime. Ten sužinojau, kad Kretinga liko vienintelis rajonas, kuris epaveldo platformoje dar nėra viešai išplatinęs savo leidinio“, – apgailestavo M.Valančiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Erika Kazlauskienė.
Pasak jos, tęsti laikraščio skaitmeninimą tik bibliotekos reikmėms, gaišti darbuotojų laiką bei tam eikvoti biudžetinės įstaigos lėšas nebūtų racionalu.
Dėl šios priežasties Kretingos biblioteka neturi net pirmojo „Žemaičių tiesos“ numerio faksimilės, nes jos vis vien nebus galima paviešinti visuomenei.
Anot direktoriaus pavaduotojos, atėję pavieniai bibliotekos lankytojai gali susipažinti su suskaitmenintais laikraščio komplektais iki 1970 metų, tačiau jų įkelti į epaveldo internetinę svetainę biblioteka negali.