Seime – pirmasis balsavimas dėl branduolinio ginklo draudimo išbraukimo iš Konstitucijos: Violeta Turauskaitė balsavo už, Karolis Neimantas – prieš

Seimas žengė pirmąjį žingsnį keičiant Konstituciją – po pateikimo pritarta siūlymui panaikinti 137 straipsnį, kuriame numatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Už Konstitucijos 137 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (Nr. XVP-1729) po pateikimo balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo 11, šeši susilaikė.

Tarp balsavusiųjų Violeta Turauskaitė (LSDP), išrinkta Kuršo apygardoje, projektą palaikė ir balsavo už. Tuo metu Karolis Neimantas (partija „Nemuno aušra“), išrinktas Mėguvos apygardoje, balsavo prieš.

Pataisas pristatęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad dabartinė Konstitucijos nuostata nebeatitinka pasikeitusios geopolitinės situacijos ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesų. Pasak jo, NATO branduolinis atgrasymas yra viena svarbiausių Aljanso kolektyvinės gynybos priemonių, todėl konstitucinis draudimas galėtų riboti Lietuvos galimybes krizės ar kolektyvinės gynybos atveju.

J. Olekas taip pat pabrėžė, kad nė viena kita NATO valstybė neturi tokio konstitucinio draudimo, o panašius apribojimus neseniai panaikino ir Suomija. Anot jo, Lietuva neturėtų tapti silpnąja grandimi Aljanso atgrasymo sistemoje.

Konstitucijos pataisos iniciatyvą pasirašė apie 50 parlamentarų iš beveik visų Seimo frakcijų. Vienintelė frakcija, kurios nariai iniciatyvos neparėmė, buvo partija „Nemuno aušra“. Dalis jos atstovų bei kitų opozicijos politikų ragino tokį sprendimą priimti tik surengus referendumą, tačiau Seimo vadovas teigė, kad pagal Konstituciją referendumas šiuo atveju nėra būtinas.

Kad Konstitucijos pakeitimas įsigaliotų, už jį Seimas turės balsuoti du kartus, tarp balsavimų darant ne trumpesnę kaip trijų mėnesių pertrauką. Abiem atvejais reikės ne mažiau kaip 94 parlamentarų balsų.

Projektą toliau svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o į plenarinę posėdžių salę jis turėtų sugrįžti rudens sesijoje. Valdantieji pabrėžia, kad net ir priėmus pataisą Lietuva toliau laikytųsi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties bei kitų tarptautinių įsipareigojimų. Diskusijas dėl galimo branduolinio atgrasymo stiprinimo Europoje pastaraisiais mėnesiais paskatino ir Prancūzijos bei JAV svarstymai dėl papildomų NATO valstybių įtraukimo į branduolinio atgrasymo infrastruktūrą.