Neseniai vykusios Kartenos miestelio šventės išvakarėse bendruomenės pirmininkas Marius Meškauskas informavo visuomenę, kad pasitraukia iš sporto organizatoriaus pareigų, todėl vasaros šventės programoje nebebus jokių tradicinių sportinių varžytuvių, o vakare vyks tik numatyta meninė dalis.
Dvidešimt metų seniūnijos sporto organizatoriaus darbui atidavęs M. Meškauskas bevelijo nutylėti svarbiausias išėjimo iš darbo priežastys. Jis tik patikino, jog tai – ne piniginis reikalas, nors vos 380 eurų atlygis tikrai nekompensuodavo laiko ir jėgų, atiduotų organizuojant sporto varžybas, renginius, sportines veiklas.
„Didžiausias atlygis ir džiaugsmas man būdavo suburti visus į vieną būrį ir džiaugtis pergalėmis, kurias pasiekdavome visi kartu”, – teigė bendruomenės pirmininkas.
M. Meškauskas nuramino, kad toliau lieka veikti sporto klubas „Kartena”, lieka ir Kartenos bendruomenė. Jis tik atkreipė dėmesį, kad Kartenos seniūnijoje nelikus sporto organizatoriaus, atsirado aplinkos tvarkymo darbuotojas.
Tradicija gyvavo ketvirtį amžiaus
Kažkada kiekviena rajono seniūnija turėjo po sporto organizatorių: devynios seniūnijos – devyni organizatoriai. Tiesa, buvo ir tokių darbuotojų, kurie po pusę etato darbavosi dvejose seniūnijose.
Jokūbavo gyventojas ir Žalgirio seniūnijos sporto organizatorius Kęstas Valiukas prisiminė, kad apie 2000–sius metus įsteigti sporto organizatoriai tegaudavo po ketvirtį darbuotojo etato, kiek vėliau turėjo galimybę dirbti 0,5 etato. Sporto organizatorius–senbuvis prisiminė, kad bene geriausius laikus sporto organizatoriai ir mėgėjiškas seniūnijų sportas išgyveno buvusio mero Juozo Mažeikos laikais.
Tačiau prieš pusantrų ar porą metų viskas pradėjo keistis. Įvykusio pasikeitimo pradžią gerai įsiminė M. Meškauskas, nes atsitiktinai sutapo kai kurie atmintini įvykiai. Vieną gražų savaitgalį Kartenos seniūnijos sporto entuziastai tapo Lietuvos seniūnijų čempionais, o jau pirmadienį buvo numatytas sporto organizatorių pasitarimas pas merą Antaną Kalnių.
„Pamenu, kad meras net nepasveikino su čempiono titulu, nes kalba iškart pasisuko prie darbinių reikalų, dėl organizatorių “nedarbo”.
Kažkaip lyg ir užsiminė, kad jo niekas neinformavo apie karteniškių pasiekimą, bet tame pasitarime buvo nuspręsta, kad siekiant geriau kontroliuoti sporto organizatorius, jie privalės rengti ir savivaldybei pateikti mėnesinius planus, metines darbų ir pasiekimų ataskaitas, kažkokius grafikus ir panašiai.
Trumpai tariant, teks rašyti krūvą popierių. Po šio pasitarimo ir prasidėjo savotiška sporto organizatorių griūtis”, – sakė M. Meškauskas.
Popieriniai reikalai užgožė sportinius
Panašiai buvusią situaciją papasakojo ir likęs paskutinis rajono seniūnijų sporto organizatorius K. Valiukas. Jam keletas mėnesių lieka iki pensijos, o buvusią Žalgirio seniūnijos sportinę veiklą prisiminė gerais žodžiais.
Jis savo bendruomenės sportui atidavė 26–erius metus. Prieš tiek metų buvo įkurtas Jokūbavo sporto klubas, panašiai tuo metu atsirado ir seniūnijų sporto organizatoriai.
„Maždaug prieš pusantrų metų iš mūsų pradėta reikalauti žmonių treniruočių grafikų, darbo planų, ataskaitų ir panašiai. Kažkaip ne vieną dešimtmetį dirbome be to popierizmo. Buvo geras įdirbis, kalbu ne tik apie savo seniūniją, sportą mylinčių žmonių būdavo visai pakankamai, tradicinės seniūnijų sporto varžytuvės traukė daugybę žiūrovų. Bet buvę sporto organizatoriai neatlaikė”, – pasakojo K. Valiukas.
Jo nuomone, per ketvirtį amžiaus gal pasikeitė laikas, žmonių poreikiai, vertinimai, valdžios požiūriai ir prioritetai, gal atsiras kitos tradicijos, nei beveik 20 kartų vykusios rajono seniūnijų sporto varžytuvės.
Planų reikalavo valandų tikslumu
Apie perteklinį ir sunkiai pateisinamą įvairiausių ataskaitų ir planų pildymą, kaip pagrindinę sporto organizatorių išėjimo priežastį, kalbėjo ir Imbarės bei Salantų seniūnijose dirbusi Sonata Valinskienė.
„Pamenu, prieš dvejus metus visus sporto organizatorius susikvietęs meras Antanas Kalnius mums ėmė priekaištauti, kad mes nieko neveikiame, už gaunamą algą neatidirbame valandų, todėl nuo šiol privalome rašyti mėnesio planus, kas ką ketina nuveikti, ar organizuoti“, – pasakojo S.Valinskienė.
Visi sporto organizatoriai seniūnijose dirbo už pusę minimalios algos, todėl praktiškai visi šalia dar turėjo kitus darbus, iš ko galėtų išlaikyti šeimą. S. Valinskienė po pusę etato dirbdama dvejuose seniūnijose gaudavo pilną minimalų atlyginimą, todėl savo sporto organizatorės veiklai atiduodavo visą darbo dieną.
Anot jos, iš pradžių sporto organizatoriai jokios klastos neįžvelgė – kas kaip sugebėjo, surašė ateinantį mėnesį seniūnijose planuojamus renginius ar sporto užsiėmimus.
Tačiau po kurio laiko tokie laisvos formos planų rašytojai nuo mero gavo pylos, kad taip pateikta mėnesio darbotvarkė netinkanti. Kaip pavyzdys, visiems buvo nurodyta viena sporto organizatorė, kuri savo planus buvo surašiusi valandų tikslumu.
Kiek tokie planai buvo realūs – kitas reikalas, bet mėnesį į priekį valandų tikslumu numatyti ką pavyks įgyvendinti buvo panašu į utopiją.
„Iki užpraėjusių metų gruodžio dar siuntinėjau tuos planus, bet pamačiusi, kad tai – bergždžias darbas, numojau ranka ir išėjau iš darbo“, – pasakojo dabar krepšinio trenere sporto mokykloje dirbanti S.Valinskienė.
Jos manymu, valdžios iš anksto buvo sumanyta atsikratyti sporto organizatorių, o jų etatų sąskaita seniūnijose įdarbinti aplinkos tvarkytojus. „Tie planai buvo sumanyti norint atbaidyti sporto organizatorius, kad jie iš darbo išeitų savo noru. Kad nereiktų jų atleidinėti mokant išeitines“, – įsitikinusi S.Valinskienė.
Kultūraivaldžios dėmesys gerokai didesnis
Rajono seniūnijose tuoj neliks paskutinio sporto organizatoriaus, tačiau Kretingos kultūros centre (KKC) ir jo skyriuose dirba 18 su kultūros vadyba ir organizacija susijusių žmonių: KKC dirba 2 kultūrinės veiklos vadybininkai, Centro skyriuose – 16 kultūrinės veiklos organizatorių. Buvęs sporto organizatorių ir kultūros darbuotojų santykis 9 ir 18 skyrėsi dvigubai. Neilgai trukus bus 0 ir 18.
Savivaldybės tarybos nariui, Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkui Mindaugui Černeckiui tokia skaičiukų disproporcija buvo naujiena.
Jis tik pasvarstė, kad išėję buvę sporto organizatoriai, greičiausiai, nepadarė, ką reikėjo, gal nesugebėjo ruošti veiklos planų, grafikų. O KKC skyriuose dirbantys kultūrinės veiklos organizatoriai reiškė ir tam tikrą šios sferos optimizaciją, savivaldybės biudžeto lėšų taupymą, kai buvusius skyrių vedėjus pakeitė organizacinį darbą dirbantys specialistai.
KKC direktorė Kristina Rimienė sakė, kad pokyčiai vadyboje jau duoda rezultatus. “Organizatoriai kultūrinių veiklų ar renginių poreikį sprendžia visų pirma su bendruomenėmis, jų pirmininkais, seniūnais. Jie dirba ir su meno kolektyvais, atsižvelgiama į jų poreikius ir galimybes.
Mums puikus pavyzdys yra pokyčiai Jokūbave: buvo problemų, dabar padėtis taisosi. Lazdininkų ar Šukės skyriai taip pat gražių ir įdomių dalykų kuria,” – teigė K. Rimienė.
Ji sakė, kad visų skyrių kultūrinės veiklos organizatoriai pristato mėnesio ir metinius darbo planus, jie teikia ataskaitas, nuolat vyksta pasitarimai, diskusijos. Bendraujama plačiai, kūrybingai.
Išklausius šias nuomones lyg ir peršasi mintis, kad dėl savo išnykimo kalti patys buvę sporto organizatoriai, nesugebėję susitvarkyti su popieriais. O štai “kultūrininkai” tvarkosi, susigyvena su biurokratiniais reikalavimais. Tai ar mėgėjų sporto srityje buvo nepalyginamai mažiau biurokratizmo? Ar biurokratinės pinklės užgožė mėgėjų sportą?
Gal ir taip. Tačiau keistokas sportuojančių, žmonių fizinį aktyvumą skatinančių specialistų ir entuziastų nustūmimas į antrą (jeigu ne į trečią ar dar giliau) planą gali kelti klausimą, ar per kultūrinę, meninę veiklą nėra patogiau daryti ideologinį, politinį poveikį aplinkos žmonėms? Kai rinkimai jau ne už kalnų, kiekvieną žingsnį galima vertinti ir per politinių šachmatų prizmę.
KOMENTARAS
Poreikis sportuoti nežlugdomas
Vilma Preibienė,
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė
„Bendruomenių narių, miestelių ar seniūnijų gyventojų poreikis sportuoti, užsiimti įvairia fizinės kultūros veikla tikrai nežlugdomas.
Sporto organizatoriai dirbo gana skirtingai, vieni daugiau, kiti mažiau. Nė vienas jų nebuvo atleistas, visi išėjo savo noru. Tačiau visose seniūnijose liko įvairūs sporto klubai, jų veikla priklauso nuo bendruomenių poreikių, jie gali kreiptis dėl paramos tiek finansinės, tiek dėl specialisto, trenerio. Be to, bendruomenės savo sportinę veiklą gali vystyti su Visuomenės sveikatos biuro pagalba. Jis padeda tiek lėšomis, jeigu yra vystoma kokia nors programa, tiek treneriais.
Sporto organizatorių veiklą vertino ir seniūnai. Jie taip pat sprendžia, kokių specialistų seniūnijoje reikia daugiau, kokių – mažiau. Savivaldybės administracija skyrė ir skirs dėmesį sporto aikštynų tvarkymui, visos sporto infrastruktūros gerinimui seniūnijose“.