Europos Centrinis Bankas (ECB) žengė dar vieną žingsnį atnaujindamas eurų banknotus – visuomenei pristatyti dešimt atrinktų naujosios serijos dizaino pasiūlymų. Europos gyventojai iki rugsėjo 21 dienos kviečiami internetinėje apklausoje pareikšti savo nuomonę, o galutinį sprendimą dėl naujųjų banknotų dizaino ECB Valdančioji taryba planuoja priimti dar šių metų pabaigoje.
Naujieji dizaino projektai paremti dviem temomis – „Europos kultūra“ ir „Upės ir paukščiai“. Pasak ECB prezidentės Christine Lagarde, eurų banknotai yra kur kas daugiau nei atsiskaitymo priemonė – jie yra vienas ryškiausių bendros Europos tapatybės simbolių, todėl naujasis dizainas turi derinti estetiką, prasmę ir atpažįstamumą.
Dizainai buvo atrinkti po visoje Europos Sąjungoje surengto konkurso, kuriame dalyvavo daugiau kaip 1 200 grafikos dizainerių. Iš jų 25 autoriai buvo pakviesti rengti galutinius projektus, o nepriklausoma 21 eksperto komisija atrinko dešimt geriausių pasiūlymų.
Gyventojų nuomonė lems galutinį pasirinkimą
ECB pabrėžia, kad visuomenės įtraukimas yra svarbi viso proceso dalis. Todėl iki rugsėjo 21-osios vyksta vieša apklausa, kurioje savo nuomonę gali pareikšti visi Europos gyventojai. Lygiagrečiai nepriklausoma tyrimų bendrovė apklaus reprezentatyvią euro zonos piliečių imtį.
Priimdama galutinį sprendimą ECB Valdančioji taryba remsis ekspertų vertinimais, technine analize ir abiejų apklausų rezultatais.
Nors dizainas bus pasirinktas dar šiemet, naujieji banknotai apyvartoje pasirodys tik po kelerių metų. Iki tol jie bus tobulinami, testuojami ir aprūpinti naujausiomis apsaugos priemonėmis. Dabartiniai eurų banknotai ir toliau galios – jie nepraras savo vertės ir cirkuliuos kartu su naująja serija.
Tai bus pirmasis visapusiškas eurų banknotų dizaino atnaujinimas nuo jų pasirodymo 2002 metais.
Didesnis saugumas ir mažesnis poveikis aplinkai
ECB vykdomosios valdybos narys Piero Cipollone pažymi, kad naujoji banknotų serija bus ne tik estetiškai atnaujinta. Joje bus naudojamos pažangesnės apsaugos technologijos, kurios apsunkins klastojimą, o banknotai taps patogesni naudoti ir regėjimo sutrikimų turintiems žmonėms.
Kartu planuojama mažinti ir banknotų poveikį aplinkai – didinti jų ilgaamžiškumą, naudoti tvaresnes medžiagas bei modernesnius gamybos procesus.
Paukščių motyvai lietuviams gali priminti „vagnorkes“
Viena iš naujųjų eurų banknotų temų – „Upės ir paukščiai“ – daliai Lietuvos gyventojų gali sukelti nostalgiškų asociacijų. Paukščiai ir laukiniai gyvūnai jau kartą buvo tapę pinigų simboliais Lietuvoje – ant laikinųjų bendrųjų talonų, geriau žinomų kaip „vagnorkės“.
Šie laikini pinigai buvo įvesti 1991 metų rugpjūčio 5 dieną, siekiant apsaugoti Lietuvos rinką nuo sparčiai nuvertėjančio Sovietų Sąjungos rublio. Iš pradžių talonai buvo naudojami kartu su rubliais, o nuo 1992 metų spalio 1 dienos tapo vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje. 1993 metų birželio 25 dieną juos pakeitė litas santykiu 100 talonų už 1 litą.
Neoficialus pavadinimas „vagnorkės“ prigijo dėl tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus pavardės.
Ant talonų – Lietuvos gamta
Pirmosios 1991 metų laidos bendruosius talonus puošė Lietuvoje gyvenantys gyvūnai:
- 1 talonas – driežai;
- 3 talonai – garniai;
- 5 talonai – vištvanagis;
- 10 talonų – kiaunės;
- 25 talonai – lūšis;
- 50 talonų – briedis;
- 100 talonų – stumbras.
1992 metų serijoje atsirado nauji motyvai:
- 1 talonas – pempės;
- 10 talonų – strazdas lizde;
- 50 talonų – tetervinas;
- 100 talonų – dvi ūdros;
- 200 talonų – elniai;
- 500 talonų – meška, o vėliau – du vilkai.
Nors šie banknotai buvo gana paprasti ir menkai apsaugoti nuo klastojimo, jų gyvūnų ir paukščių iliustracijos iki šiol išliko vienu ryškiausių nepriklausomybės pradžios simbolių.
Todėl ECB siūloma tema „Upės ir paukščiai“ daugeliui lietuvių gali priminti pirmuosius atkurtos valstybės pinigus, kuriuose gamta taip pat tapo svarbia nacionalinės tapatybės dalimi. Skirtumas tas, kad naujieji eurų banknotai simbolizuos jau ne vienos valstybės, o visos Europos bendrą kultūrinį ir gamtinį paveldą.