Ar dar kas pamena prieš daugiau nei pusantrų metų rajono mero Antano Kalniaus inicijuotą savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos auditą, kurį vykdyti meras pavedė jam tiesiogiai pavaldžiam savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriui?
Savivaldybėje nebeliko kontrolieriaus
Savivaldybės kontrolierė, kuriai tokiu būdu galėjo kerštauti meras, rajone nebedirba jau beveik trejus metus. Iš savivaldybės išguita ir po jos atėjusi dirbti kita kontrolierė, nors ji ir klusniai mero auditoriums teikė tarnybos dokumentus.
Skandalingas Kretingos rajono vadovo žingsnis Seimą privertė skubiai taisyti Vietos savivaldos įstatymą, kuriame, ko gero vieninteliam A.Kalniui teko išaiškinti, kas gali tikrinti savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą, ir kam tai daryti nevalia.
Galų gale, savivaldybėje jau pusmetis Kontrolės ir audito tarnybos iš viso nėra ir niekas neskuba užimti savivaldybės kontrolieriaus posto Kretingos rajone.
Dėl to rajono valdžia yra susidūrusi su nemenkais sunkumais: be šios tarnybos įvertinimo rajono Taryba negalėjo patvirtinti savivaldybės praėjusių metų finansinės ataskaitos, o savivaldybė negalėtų iš banko skolintis pinigų, nes tam, pagal įstatymą, yra būtina Kontrolės ir audito tarnybos išvada.
Kontrolierė išsiliejo skunde
Štai tokie mero sugalvoto audito rezultatai. Tačiau šio jau pamirštamo skandalingo audito ratilai krantą pasiekia dar iki šiol.
Savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriui paskelbus savo patikrinimo išvadas, jas praėjusių metų vasarį „Švyturys“ įvertino savo savaitiniame komentare „Neteisėto audito išvados merą turėjo patenkinti“.
Tačiau jame pateikta nuomonė kažkodėl nepatiko pačiai savivaldybės kontrolierei Indrei Treigienei, kuri supyškino skundą Žurnalistų etikos inpektoriaus tarnybai dėl, esą, tikrovės neatitinkančių, jos garbę ir orumą žeminančių bei Kontrolės ir audito tarnybos dalykinę reputaciją menkinančių teiginių.
Liepos mėnesį „Švyturys“ ir dabar jau savivaldybės kontroliere nebedirbanti I.Treigienė sulaukė Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.
Kas tikrasis skundo autorius?
Iš tiesų, šis skundas buvo keistas dar ir dėl to, kad kritikuodamas audito skyriaus išvadas, „Švyturys“ iš esmės gynė savivaldybės kontrolierę.
Įrodinėjo, kad mero tiesiogiai vadovaujamas administracijos skyrius negalėjo audituoti tos tarnybos, kuri pati administraciją kontroliuoja, o šio audito išvadų ir įpareigojimų Kontrolės ir audito tarnybai teisėtumas kelia didelių abejonių.
Skaitant Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą didėja nuojauta, kad skundas prisidengiant tuomet dar neseniai rajone pradėjusia dirbti savivaldybės kontroliere I.Treigiene, galėjo būti surašytas pačioje savivaldybės administracijoje.
Dėl pareiškėjos pretenzijų, kad komentaro teiginiais pažeista jos garbė ir orumas, bei jos atstovaujamos Kontrolės ir audito tarnybos reputacijos, paties inspektoriaus sprendime atkreipiamas dėmesys, kad išvadų kritika nukreipta visai ne į pareiškėją ir jos vadovaujamą tarnybą, o į tokias išvadas surašiusį Centralizuoto vidaus audito skyrių.
Todėl pareiškėjos skundo dalį dėl, esą, pažeistos garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos, inspektorius iš viso atsisakė vertinti.
Nesurado neatitikimų tikrovei
Sprendime teigiama, kad įvertinus publikacijoje skelbiamos informacijos visumą, nustatyta, kad jos tikslas – neginčyjamo viešojo intereso kontekste informuoti ir kritiškai aptarti Kontrolės ir audito tarnybos audito rezultatus bei jų reikšmę merui. Ypač keliant klausimus dėl audito teisėtumo ir galimos naudos pačiam merui.
Anot inspektoriaus, Kontrolės ir audito tarnyba prižiūri ar teisėtai, efektyviai ir rezultatyviai valdomas bei naudojamas savivaldybės urtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, todėl diskusija ar merui atskaitingas padalinys galėjo tikrinti šią tarnybą, yra tiesiogiai reikšmingas Kretingos rajono gyventojams.
Pareiškėjai nepavyko įrodyti, kad tikrovės neatitinkanti informacija paskelbta sakiniuose „Mero taip trokštamas patikrinimas realiai prasidėjo lapkričio viduryje, kai […] naujoji savivaldybės kontrolierė Indrė Treigienė vidaus audito skyriui pateikė visus dokumentus, kokie tik buvo pageidaujami. Tai kontrolierė padarė jau žinodama, kad įstatymas tarnybą leidžia tikrinti tik tarybos iniciatyva viešojo konkurso tvarka pasirinktam nepriklausomam auditoriui“.
Pareiškėjos aiškinimu, ji perdavusi dokumentus pagal anksčiau, iki įstatymo pasikeitimo pradėtą auditą. „Švyturio“ nuomone, apsispręsdama, ar perduoti dokumentus jos pačios kontroliuojamam subjektui, kontrolierė turėjo vadovautis pasikeitusio įstatymo nuostata.
Tačiau, inspektoriaus teigimu, vien abiejų pusių alternatyvus teisės aktų aiškinimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčyjamas teiginys neatitiko tikrovės.
Sprendime daroma išvada, kad viešas vykdomo audito ir dokumentų perdavimo aplinkybių, bei su tuo susijusių sprendimų aptarimas laikytinas ne tik teisėtu, bet ir demokratinėje visuomenėje būtinu. Ypatingai kai aptariami veiksmai yra tiesiogiai susiję su viešojo asmens einamomis pareigomis ir jam patikėtų funkcijų vykdymu.
Kritikos svarba demokratijai
Savo išvadas inspektorius grindžia ir nuorodomis į Europos žmogaus teisų teismo sprendimus, kuriuose yra pasisakyta dėl vietinės spaudos saviraiškos laisvės, nurodant, kad vietinė spauda turi turėti galimybę surengti atvirą ir be kliūčių visuomeninę diskusiją klausimais. sukeliančiais nepatogumų regioninei valdžiai.
Nes tai reiškia galimybę vietinei spaudai suvaidinti esminį vaidmenį užtikrinant tinkamą politinės demokratijos funkcionavimą.
Nurodant į Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartį vienoje civilinėje byloje, inspektorius atkreipia dėmesį, kad ypatingai svarbu pažymėti, kad viešasis asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai ir pats, ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias.
Sprendime pabrėžiama, kad kad tiek viešieji asmenys, tiek ir viešieji juridiniai asmenys turi būti pakantesni apie juos reiškiamai kritikai. Be to, kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklą, nes tokia kritika yra neatsiejama demokratinės visuomenės ir veiksmingos viešosios valdžios kontrolės dalis.
Atsižvelgus į publikacijos tikslą, pareiškėjos ir jos vadovaujamos įstaigos viešąjį statusą, nagrinėjamų klausimų reikšmę viešajam interesui bei į tai, kad pareiškėja turėjo realią galimybę viešai išdėstyti savo poziciją, Žurnalistų etikos inspektorius nerado pagrindo konstatuoti, kad „Švyturys“ peržengė leistinos kritikos ribas ar pažeidėVisuomenės informavimo įstatyme įtvirtintus principus.