Praėjusių metų vasarą standartinė ąžuolinių briketų paletė kainavo plius–minus 230 eurų. Kai dabar prireikė pasirūpinti ekologiško kuro atsarga artėjančios žiemos sezonui, ,,Švyturio” skaitytojas susidūrė su nemalonia situacija: tokios pat rūšies ąžuolo briketų paletės kaina jau siekia 420–430 eurų, o kai kas nesibodi kainos lubas šaukti net iki 450 eurų. Kas atsitiko per metus, kodėl tokie kainų pokyčiai? Jeigu tai liečia visą biokurą, kaip tai atsilieps centralizuoto šildymo kainai?
Kaina regionuose skiriasi
Skaitytojo pateita informacija paskatino pasidomėti, kaip čia kas su tomis briketų kainomis. Tikrai, ar gali būti, kad per metus įvyktų toks kainos pokytis?
Pirmiausia, su bendra informacija padėjo susipažinti interneto skelbimų portalai. Maždaug prieš mėnesį pradėjus rinkti ir tirti informaciją, pastebėta viena aplinkybė: pastaruoju metu kurui naudojamų populiarėjančių briketų ir medžio granulių kainos buvo skirtingos įvairiuose Lietuvos regionuose. Tendencija buvo viena: Vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje biokuras buvo brangiausias. Tačiau ir įvairiose Žemaitijos regiono vietose pastebėtos nevienodos kainos: brangiausiai briketai ir granulės parduodamos Klaipėdos ir Kretingos rajonuose, kiek pigiau buvo Skuodo, Mažeikių rajonuose.
Kol buvo renkama, stebima kainų pokyčių informacija, kainų ,,atsilikėlių” neliko niekur: Kauno, Vilniaus, Marijampolės rajonų briketų pardavėjai sėkmingai pasivijos žemaičius.
Tad kas lėmė biokuro kainų šuolį?
Yra ir valstybės kaltės
Vienas kitas pakalbintas medžio briketų pardavėjas nedaug ką galėjo paaiškinti, kas įvyko su tomis kainomis. Suprantama, jie, kaip didmenininkai, užsisako didelius ar didesnius briketų ar medžio granulių kiekius ir juos parduoda, sau užsidirbdami pelno dalį. Teko pastebėti, kad ne vienam prekyba tokiu biokuru yra lyg papildoma veikla ar uždarbis, nes pradėjus tartis dėl briketų palečių pristatymo į namus, ne vienas lyg netyčia prasitarė, kad pristatymo laiką turi derinti su kažkokiu kitu savo darbu.
Tarp prekeivių sklando tokie kainų šuolio paaiškinimai. Populiariausias – kad daug kuro perka Lenkija, nes ten namų ūkiuose uždrausta deginti rudąją anglį, kurios atsargomis garsėja kaimyninė valstybė.
Dar vienas paaiškinimas – kad latviai, turintys tikrą miškų kraštą, užsikėlė kainas ir ėmė daug brangiau pardavinėti Lietuvai.
O vienas briketų pardavėjas rėžė tiesiai šviesiai: jo teigimu, mūsų lentpjūvės beveik stovi be darbo, nes valstybės mastu nustatyta labai sumažinti miškų kirtimų plotus. Nėra medienos, nėra ką pjauti, nėra pjuvenų. Tai iš kur apskritai atsiras tie briketai, dargi palankia pirkėjui kaina?
Ar brangs centralizuotas šildymas?
Uždarosios akcinės bendrovės ,,Babrūna” direktorius Darius Gricius teigė, kad šią vasarą medienos pasiūlai didelės įtakos turėjo nepalankios oro sąlygos. UAB ,,Babrūna” Kretingos rajone yra viena stambiausių padėklų ir biokuro gamintojų.
,,Šią vasarą daug lyja. Į šlapius, drėgnus miškus nelengva įvažiuoti, be to, medienos paruošėjai stengiasi saugoti miško paklotę, o kai taip drėgna – nedaug kur įvažiuosi”, – sakė D. Gricius. Vadinasi, sumažėjusi pasiūla sukėlė visų medienos gaminių kainas.
Apie neišvengiamą ir viską įtakojantį rinkos diktatą biokuro kainoms kalbėjo ir Kretingos šilumos tinklų direktorius Donatas Gedmintas. Balandžio mėnesį biokuro kainos buvo šiemet mažiausios, o dabar nuosekliai kyla į viršų.
,,Sunku pasakyti, kokios bus biokuro kainos šildymo sezono pradžioje. Kuro stengėmės nusipirkti mažesnėmis kainomis, dar iki šiol mums jį pristato už mažesnę kainą, tačiau spėju, kad vėliau kaina bus didesnė. Dabartinis pirkimas leis naudotis mažesnė kaina gal panašiai iki lapkričio mėnesio. Galiu pastebėti, kad šiemet apskritai biokuro prekyba vyksta labai vangiai, dažniausiai mums pavyksta nusipirkti tik iš smulkesnių sandorių”, – teigė D. Gedmintas.
Direktorius pakartojo medienos ir biokuro pardavėjų aplinkoje sklandančius gandus, kad Latvijoje viso biokuro kaina dar didesnė, nes jie, sėkmingai eksportuodami produkciją į Britaniją, Skandinavijos šalis sukėlė kainą ir pas save, tai palietė ir artimiausius kaimynus. Jis paminėjo dar vieną nerimą keliančią apliinkybę: kol kas artėjančiam žiemos sezonui požeminėse saugyklose tėra sukaupta apie 60 proc. gamtinių dujų poreikio. O svyruojanti dujų kaina visada įtakoja ir biokuro kainą.
Kretingos šilumos tinklų tiekiamos šilumos kaina 2025 m., kai buvo 9 proc. PVM, svyravo tarp 9,42 ct/kWh ir 10,78 ct/kWh. Šiemet (sausio–rugpjūčio mėn.), kai galioja 21 proc. PVM, šilumos kaina gyventojams svyravo tarp 11,63–12,95 ct/kWh.
Artėjančio žiemos sezono šildymas pigus nebus niekam: briketų, medžio granulių kainos tapo kosminėmis, centralizuotam šildymui galiojantis pilnas 21 proc. PVM taip pat plonins visų pinigines.
