Buvusio Kretingos lapyno teritorija, kurią rajono valdžia jau ne vienerius metus rūpestingai dėlioja į investicinės ateities paveikslą, pasirodo, turi ir gerokai tamsesnę pusę. Po žole apaugusiais buvusių fermų plotais slypi ne tik senosios žvėrininkystės istorija, bet ir aplinkosaugininkų nustatyti atliekų tvarkymo pažeidimai, klausimai dėl asbestinio šiferio likimo bei kriminalinės policijos atliekamas ikiteisminis tyrimas. O Kretingos rajono savivaldybės administracija, regis, pasirinko patogią biurokratinę slėpynių taktiką: teritorija esą išvalyta, bet kur tai patvirtinantys dokumentai – nežinia. Nuo nepatogių klausimų mėginama atsitverti aiškinimais, kad griovimo darbus vykdė ne Savivaldybė. Tačiau ar tokia popierinė tvorelė apsaugos būsimus investuotojus nuo galimai užterštos žemės ir galimų milijoninių jos tvarkymo sąskaitų?
Lapynu susidomėjo kriminalistai
Spalio 26 dieną „Švyturio“ redakcija sulaukė Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atsakymo į paklausimą apie buvusio Kretingos žvėrininkystės ūkio teritorijos tvarkymą, asbestinio šiferio išvežimą ir galimą aplinkos taršą.
Atsakymas atskleidė, kad ši istorija gerokai rimtesnė už eilinį apleistų pastatų griovimą.
2026 metų sausį į AAD kreipėsi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba. Pareigūnai paprašė paskirti aplinkosaugos specialistą bendradarbiauti atliekant ikiteisminį tyrimą.
Kovo 26 dieną kriminalistai kartu su aplinkosaugininkais apžiūrėjo apdorotomis mišriomis statybos ir griovimo atliekomis užterštas teritorijas, tikrino faktines aplinkybes.
AAD patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas apima Pasieniečių gatvės 33S sklypą, kuriame anksčiau vyko griovimo darbai ir buvo nustatyti aplinkosaugos pažeidimai.
Kokios konkrečios galimos nusikalstamos veikos tiriamos, kokia galima žala aplinkai ir kam galėtų tekti atsakomybė, Departamentas neatskleidė, motyvuodamas vykstančiu tyrimu.
Tačiau vien faktas, kad teritorijoje, kuriai Savivaldybė braižė investicinės ateities planus, dabar darbuojasi kriminalistai, jau verčia rimtai suabejoti, ar ant senojo lapyno pamatų nebuvo pernelyg skubama statyti naujos ekonominės sėkmės rūmų.
Nėra duomenų, kad šiame tyrime įtarimai būtų pareikšti Savivaldybės pareigūnams. Vis dėlto Savivaldybės vaidmens klausimas niekur nedingsta: būtent ji organizavo teritorijos detalųjį planavimą ir rengė valstybinę žemę būsimai ūkinei veiklai.
Šiferis virto skalda?
Buvusiame Kretingos žvėrininkystės ūkyje kadaise stovėjo šimtai kailinių žvėrelių auginimo statinių – šedų. Dalis jų stogų buvo dengti asbestiniu šiferiu.
Anksčiau viešumoje minėti 459 šedai, tačiau AAD pateiktame konkrečiame griovimo projekte nurodyti 317 šedų ir šeši buitiniai nameliai. Skaičiai gali apimti skirtingas statinių grupes, todėl tikslus nugriautų objektų kiekis dar turi būti patikrintas pagal dokumentus.
Griovimo darbai buvo vykdomi pagal 2021 metų vasario 1 dienos sutartį Nr. 21-02-01/1, sudarytą su UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“.
Darbai pradėti 2023 metų gruodį, o jau 2024 metų kovą, gavę pranešimą apie galimai netinkamai tvarkomas pavojingąsias atliekas, aplinkosaugininkai atliko neplaninį patikrinimą.
Pažeidimų rasta.
2024 metų pabaigoje aplinkosaugininkai vėl lankėsi sklype ir tikrino rangovo, UAB „Redus LT“, veiklą, vertino susidariusių atliekų kiekius bei jų apskaitą GPAIS sistemoje.
Tačiau AAD atsakyme „Švyturiui“ konkrečių pažeidimų masto neatskleidė.
Užtat kur kas daugiau aplinkybių šių metų vasario 12 dieną paviešino LRT Tyrimų skyrius.
Jo paskelbtais AAD duomenimis, „Redus LT“, neturėdama tam reikalingos teisės, Kretingoje apdorojo 600 tonų betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišinių bei 1 000 tonų mišrių statybos ir griovimo atliekų.
Iš viso pagaminta 1 600 tonų žvyro ir skaldos mišinio, kuriam buvo pateikta atitikties deklaracija.
Už nustatytą pažeidimą įmonės vadovui Donatui Kasmauskui skirta 150 eurų administracinė nuobauda, pačiai bendrovei – 5 tūkstančių eurų ekonominė bauda.
Tačiau tuo istorija nesibaigė.
LRT tyrimo duomenimis, aplinkosaugininkai nustatė, kad smulkinant statybines atliekas nepavojingos atliekos buvo sumaišytos su pavojingomis – asbestiniu šiferiu.
Bendrovei nurodyta šiferį išrinkti ir perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiai įmonei.
„Redus LT“ deklaravo reikalavimą įvykdžiusi.
Tačiau kiek asbestinio šiferio buvo atskirta, kur jis išgabentas, kiek tonų jo priėmė atliekų tvarkytojai ir ar visas šiferis buvo pašalintas, viešai pateikti duomenys neleidžia nustatyti.
O juk pavojingų atliekų likimas negali būti sprendžiamas pagal seną posakį – nėra akių, nėra ir problemos.
Kas ta „Redus LT“?
UAB „Redus LT“ – Plungės rajone, Vieštovėnų kaime, registruota bendrovė, kurios veikla susijusi su statybine technika, karjerų eksploatavimu ir griovimo darbais.
Tačiau buvusio Kretingos lapyno istorijoje atsiranda dar viena pavardė – dabartinis Seimo narys Tomas Domarkas.
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, prieš tapdamas Seimo nariu T. Domarkas buvo paskirtas atsakingu už „Redus LT“ vykdytus griovimo darbus Kretingoje.
Tai patvirtina 2023 metų gruodžio 11 dienos įmonės vadovo įsakymas.
Už atliekų tvarkymo pažeidimus Kretingoje T. Domarkui skirta 70 eurų administracinė bauda.
LRT taip pat atskleidė kitą su „Redus LT“ susijusią atliekų tvarkymo istoriją Plungės rajone.
Vieštovėnų kaime, T. Domarko tėvui priklausančioje žemėje, buvo aptiktos neteisėtai supiltos ir užkastos statybos atliekos, tarp jų – asbestinis šiferis.
Aplinkosaugininkų apskaičiuota galima žala gamtai ten siekia beveik 4,6 milijono eurų.
LRT vasarį skelbė, kad tame tyrime įtarimai pareikšti 14 esamų ir buvusių „Redus LT“ darbuotojų, o T. Domarkas apklaustas kaip liudytojas.
Svarbu pabrėžti, kad nėra nustatyta, jog Plungės rajone aptiktas šiferis būtų atgabentas iš Kretingos lapyno. Abiejų vietovių tyrimų aplinkybių negalima automatiškai sutapatinti.
Tačiau ta pati bendrovė figūruoja keliose rimtose aplinkosaugos istorijose. Todėl kyla visiškai pagrįstas klausimas: ar visas Kretingos lapyno šiferis buvo teisėtai sutvarkytas ir ar yra tai įrodantys dokumentai?
Savivaldybės popierinė tvorelė
O kaip į šią istoriją reaguoja Kretingos rajono savivaldybės administracija?
Spalio 7 dieną „Švyturio“ redakcijai atsiųstame atsakyme Savivaldybės administracijos viešųjų ryšių specialistė Rūta Laurinaitienė informavo, kad Savivaldybė buvusio lapyno griovimo ir teritorijos tvarkymo darbų neorganizavo.
„Buvusio lapyno teritorijos tvarkymu, statinių griovimo, atliekų surinkimo ir išvežimo bei kitais su teritorijos sutvarkymu susijusiais darbais rūpinosi UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“, – paaiškino Savivaldybės atstovė.
Redakcijai papildomai pasiteiravus, ar teritorija dabar visiškai išvalyta ir sutvarkyta, gautas trumpas, kone stebuklingu aiškumu pasižymintis atsakymas: „Teritorija yra išvalyta.“
Štai taip. Vienas sakinys – ir, regis, visos problemos turėtų ištirpti lyg pavasarinis sniegas.
Tik tokie stebuklai dažniau vyksta pasakose negu aplinkosaugos dokumentuose.
Redakcija paprašė pateikti įrodymus, kad teritorija tikrai išvalyta, joje nėra pavojingųjų atliekų ar kenksmingomis medžiagomis užteršto grunto.
Tačiau tokių dokumentų Savivaldybės administracija nepateikė.
Vietoj jų dar kartą pakartojo, kad teritorijos tvarkymu rūpinosi ne Savivaldybė, o Žvėrininkystės ūkis.
Spalio 8 dieną redakcija vėl paprašė dokumento, kuris patvirtintų visišką teritorijos sutvarkymą.
Tada R. Laurinaitienė paaiškino, kad Žvėrininkystės ūkis sutvarkytą sklypą perdavė Nacionalinei žemės tarnybai, o Savivaldybei jis perduotas tik 2024 metais.
Redakcijai pasiūlyta kreiptis į NŽT.
Taigi atsakomybės aiškinimosi kamuolys buvo mandagiai permestas per institucijų tvorą.
Žinoma, Savivaldybė neprivalėjo pati nuiminėti šiferio nuo fermų stogų. Ji taip pat nėra pagrindinė valstybinę aplinkosaugos kontrolę vykdanti institucija.
Tačiau visiškai kitas klausimas – ar Savivaldybė, perimdama valstybinę žemę patikėjimo teise ir planuodama ją pasiūlyti investuotojams, įsitikino, kokios būklės turtą perima? Nes žole apaugusi teritorija dar nereiškia švaraus grunto, o nugriauti šedai – teisėtai sutvarkytų pavojingųjų atliekų.
Seniai žinoma problema
Dar keisčiau Savivaldybės ramybė atrodo prisiminus, kad apie buvusio lapyno grunto taršą administracija žinojo seniai.
2018 metais jos pačios užsakymu UAB „Geomina“ atliko buvusios fermos teritorijos paviršinio grunto tyrimus.
Rezultatai buvo toli gražu ne tokie gražūs, kokį investicinės ateities paveikslą šiandien norėtų tapyti rajono valdžia.
Nustatyta, kad buvusio lapyno paviršinis gruntas stipriai užterštas biogeniniais junginiais – azotu, kaliu ir fosforu. Pagal šių junginių koncentracijas grunto sudėtis vietomis artima mėšlo sudėčiai.
Specialistai rekomendavo atlikti ekogeologinius tyrimus visoje teritorijoje.
Šios išvados pateko ir į Savivaldybės užsakymu parengtą detaliojo plano aiškinamąjį raštą.
Dar daugiau – jame nurodyta, kad prieš pradedant statybas, teritoriją padalijus į sklypus, reikės pašalinti viršutinį grunto sluoksnį.
Taigi valdininkų stalčiuose jau seniai gulėjo ne šiaip perspėjimas, o konkretūs tyrimų rezultatai.
Tačiau, užuot pirmiausia iki galo išsiaiškinus žemės būklę, pirmyn pajudėjo investicijų planavimo vežimas.
2023 metų sausio 26 dieną pradėtas daugiau kaip 24 hektarų Pasieniečių gatvės 33 sklypo detaliojo plano koregavimas.
Numatyta teritoriją pertvarkyti, padalyti į sklypus, pakeisti jų naudojimo sąlygas, suplanuoti pramonės ir sandėliavimo veiklai reikalingą infrastruktūrą.
Popieriuje viskas atrodė gražiai: nauji sklypai, keliai, komunikacijos, galimos investicijos ir būsimos darbo vietos.
Tik po tuo gražiu popieriumi liko senas, iki galo neištirtas klausimas – ką iš tikrųjų slepia buvusio lapyno žemė?
Aplinkosaugininkų niekas neklausė?
Spalio 26 dienos AAD atsakyme yra viena itin iškalbinga pastraipa.
Departamentas nurodė, kad informacijos apie 2018 metais UAB „Geomina“ atliktus tyrimus nėra gavęs.
Negana to, AAD oficialiai konstatavo: „Kretingos rajono savivaldybė nei dėl „lapyno“ sklypų užterštumo tyrimų, nei dėl planuojamo užterštos teritorijos naudojimo būdo keitimo bei pardavimo su Aplinkos apsaugos departamentu nebendradarbiavo.“
Štai kur ir atsiveria didžiausias šios istorijos paradoksas.
Savivaldybė žino apie ankstesnę grunto taršą. Savivaldybė rengia žemę investuotojams. Savivaldybė formuoja sklypus ir planuoja jų ateitį.
Tačiau institucija, vykdanti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, tvirtina, kad dėl šių klausimų Savivaldybė su ja nebendradarbiavo.
Atrodo, tarsi viename Savivaldybės administracijos kabinete būtų piešiami nauji pramonės kvartalai, o kitame dulkėtų dokumentai apie galimą žemės užterštumą.
Žinoma, vien bendradarbiavimo su AAD nebuvimas savaime neįrodo teisės aktų pažeidimo. Kai kuriuos teritorijų planavimo ir aplinkosauginius klausimus sprendžia kitos kompetentingos institucijos.
Tačiau tai nepanaikina esminio klausimo – ar Savivaldybė ėmėsi pakankamų veiksmų įsitikinti, kad investicijoms ruošiama teritorija yra tinkamai ištirta?
Nes investicijų strategija, kuri prasideda nuo gražių pažadų, bet aplenkia nepatogius aplinkosauginius klausimus, gali tapti ne ekonominės pažangos, o brangių nesusipratimų strategija.
Tyrimai dar tik laukia
AAD pranešė, kad 2026 metų birželį inicijuotas viešasis pirkimas detaliems ekogeologiniams tyrimams atlikti.
Sutartį su pirkimą laimėjusiu subjektu numatoma pasirašyti tik 2027 metų pradžioje.
Vadinasi, išsamių naujų tyrimų rezultatų dar nėra.
Nežinoma, kokio masto užterštumas galėtų būti nustatytas, kokių konkrečių teršalų likę ir kiek kainuotų galimas jų pašalinimas.
Svarbu tai, kad 2018 metais nustatytas užterštumas biogeniniais junginiais savaime neįrodo asbesto taršos. Taip pat vien nustatyti atliekų tvarkymo pažeidimai nereiškia, kad teritorijoje būtinai liko užkasto šiferio.
Tačiau būtent todėl reikalingi išsamūs tyrimai, o ne optimistiniai patikinimai.
Kol kas aplinkosaugininkai tik rengiasi nustatyti tikrąją teritorijos būklę, o Savivaldybė jau turi parengtus žemės panaudojimo planus.
Vežimas lyg ir pajudėjo, tik ar neatsitiko taip, kad jis pastatytas prieš arklį?
Investuotojui – katė maiše?
Nuo 2024 metų dalį buvusio lapyno teritorijos Savivaldybė valdo patikėjimo teise. AAD duomenimis, tai Pasieniečių gatvės 33 ir 33S sklypai.
Tai valstybinė žemė, tačiau jos ateitį lemiančiuose sprendimuose Savivaldybei tenka svarbus vaidmuo.
Būtent dėl to klausimas, kaip ši teritorija galėtų būti perduota investuotojui, šiandien skamba kur kas rimčiau nei prieš keletą metų.
Tarkime, atsiranda verslininkas, pasirengęs čia statyti gamyklą ar sandėlius. Jam pasiūlomas patrauklus sklypas, galbūt net pristatomas kaip viena didžiausių Kretingos pramonės plėtros galimybių.
Tačiau pradėjus žemės darbus paaiškėja, kad dalį grunto reikia pašalinti, o po juo galbūt likę ir netinkamai sutvarkytų statybinių atliekų.
Kas tuomet mokės?
Buvusio žvėrininkystės ūkio teisių perėmėjai? Atliekų tvarkymo darbus vykdę rangovai? Investuotojas? Valstybė? O gal vienaip ar kitaip prisidėti teks ir Savivaldybės biudžetui?
Kol nenustatyta taršos kilmė, atsakomybė ir būsimo sandorio sąlygos, atsakyti į šiuos klausimus neįmanoma.
Tačiau vienas dalykas aiškus – galimai užteršto sklypo perdavimas neatskleidus visų žinomų aplinkybių gali tapti ne tik aplinkosaugine, bet ir finansine bei teisine problema.
Ar rajono valdžia ketina tai įvertinti prieš siūlydama valstybinę žemę investuotojams? Ar būsimiems pirkėjams bei nuomininkams bus atskleisti 2018 metų tyrimų rezultatai, informacija apie atliekų tvarkymo pažeidimus ir vykstantį ikiteisminį tyrimą? Ar bus sulaukta išsamių ekogeologinių tyrimų išvadų?
Šie klausimai kol kas lieka be atsakymų.
Sąskaita gali sugrįžti
Buvusio Kretingos lapyno istorijoje šiandien jau galima aiškiai atskirti kelias grandis.
Žvėrininkystės ūkis organizavo statinių griovimą ir teritorijos tvarkymą. Su darbais susijusi „Redus LT“ sulaukė aplinkosaugininkų sankcijų. Buvo nustatyta, kad statybinės atliekos sumaišytos su asbestiniu šiferiu. Viename iš buvusios teritorijos sklypų vykdyta veikla tapo ikiteisminio tyrimo objektu.
O Savivaldybė organizavo teritorijos detalųjį planavimą ir dabar patikėjimo teise valdo dalį šios valstybinės žemės.
Administracija redakciją patikino, kad teritorija išvalyta, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. AAD savo ruožtu informavo apie nustatytus pažeidimus ir patvirtino, kad Savivaldybė su juo nebendradarbiavo dėl sklypų užterštumo tyrimų bei planuojamo naudojimo keitimo ir pardavimo.
Tad kas iš tiesų šioje istorijoje rūpinasi viešuoju interesu?
Žinoma, lengviausia būtų parodyti pirštu į buvusį Žvėrininkystės ūkį, darbų rangovus ar Nacionalinę žemės tarnybą ir pareikšti, kad Savivaldybė čia niekuo dėta.
Tačiau toks biurokratinis rankų nusiplovimas neatsako į svarbiausią klausimą: ar rajono valdžia, planuodama šios žemės ateitį, turi pakankamai duomenų apie jos būklę?
Juk gyventojams ir būsimiems investuotojams turėtų rūpėti ne vien tai, kieno parašas padėtas po griovimo sutartimi.
Jiems turėtų rūpėti, ar teritorija saugi numatomai veiklai ir ar jos sutvarkymo sąskaita ateityje netaps nemalonia staigmena.
Rajono vadovams derėtų prisiminti paprastą tiesą: piktžolėmis apaugusi žemė dar nėra švari žemė, o išnykę pastatai nereiškia išnykusios atsakomybės.
Galbūt išsamūs tyrimai parodys, kad didžioji teritorijos dalis yra tinkama numatytai veiklai ir rimtesnių taršos problemų nebeliko.
Tai būtų geriausia žinia Kretingai.
Tačiau kol tokių išvadų nėra, investicijų pažadai primena gražiai nudažytą fasadą, už kurio dar nepatikrinti pamatai.
Ir jeigu vieną dieną po būsimos gamyklos pamatais būtų aptiktas pavojingas ankstesnės veiklos palikimas, gali paaiškėti, kad pigiai ir patraukliai atrodžiusi žemė iš tiesų turi labai didelę paslėptą kainą.
Tad gal prieš kviečiant investuotojus vertėtų ne tik nubraižyti jiems sklypus, bet ir įrodyti, kad po jų kojomis nėra pavojingo palikimo?
Nes šiandien Savivaldybės administracijos atsakymas „teritorija yra išvalyta“ skamba gražiai. Tik ar vien gražiais žodžiais galima užkasti nepatogius klausimus apie atliekas?
