Viešumo reikalaujantis klausėjas pats lieka be vardo ir pavardės, o skaidrumą deklaruojanti Savivaldybė ne visada pateikia išsamius atsakymus ir prašomus dokumentus. Kretingos rajono mero Antano Kalniaus ir naujienų portalo FNS konflikte abi pusės turi reikalavimų viena kitai. Tačiau teisė reikalauti nepanaikina pareigos atsakyti už savo pačių veiksmus. Gyventojams iš apsikeitimo priekaištais maža naudos, jeigu konkretūs klausimai lieka be konkrečių atsakymų.
„Švyturio“ turimais duomenimis, FNS vardu merui ir Tarybos nariams viešai klausimus užduodantis asmuo nė viename aptariamame bendravime neprisistatė vardu ir pavarde. Visuomenės informavimo etikos kodekso 9 straipsnis tokį prisistatymą numato aiškiai. Vien trys raidės „FNS“ šios pareigos neatstoja: reikalaujant atvirumo iš kitų, nederėtų pamiršti įvardyti savęs.
Tačiau ir merui A. Kalniui neužtenka pakviesti į vaizdo konferenciją, kad Savivaldybės atvirumo klausimas būtų išspręstas. „Švyturys“ ne kartą susidūrė su neišsamiais atsakymais, nepateiktais dokumentais ir nepaaiškintomis jų nepateikimo priežastimis. Pokalbis prieš kamerą nepakeičia sutarties, sąmatos ar darbų akto, o pareiškimas „atsakėme“ dar nereiškia, kad atsakyta į tai, ko buvo klausta.
Pirmiausia – prisistatyti
Žurnalisto teisė rinkti informaciją neatsiejama nuo profesinės atsakomybės. Kodekso 9 straipsnis įpareigoja informacijos prašančius žurnalistus ir viešosios informacijos rengėjus nurodyti savo vardą, pavardę ir atstovaujamą žiniasklaidos priemonę.
Portalo pavadinimas leidžia suprasti, kurios žiniasklaidos priemonės vardu kreipiamasi, tačiau neatskleidžia konkretaus klausėjo tapatybės. Kai „Facebook“ komentarais prašoma informacijos publikacijoms, vieša bendravimo forma savaime nepanaikina pareigos prisistatyti.
Klausimai virto konfliktu
Antano Kalniaus ir FNS nesutarimai iš klausimų apie Savivaldybės veiklą peraugo į viešą ginčą dėl bendravimo, žurnalistų darbo ir politikų atvirumo. Meras siūlo kalbėtis vaizdo konferencijoje, FNS pabrėžia dokumentų ir atsakymų raštu poreikį.
Vandentiekis, nuotekos, kelių priežiūros sutartys ir viešųjų pinigų kontrolė yra klausimai, kuriuos žiniasklaida turi teisę kelti atkakliai. Savivaldybės vadovams jie gali būti nepatogūs, tačiau nepatogumas nėra argumentas jų vengti.
Kita vertus, atkaklumas neatleidžia nuo tikslumo. Klausime įrašytas įtarimas dar nėra nustatytas faktas, o kritiškas tonas savaime nepadaro publikacijos žurnalistiniu tyrimu. Abiejų pusių laikyseną verta vertinti pagal tai, kiek ji padeda visuomenei suprasti konkrečius sprendimus ir jų pasekmes.
Vertybės ir tualetų vaizdai
FNS, prisistatantis „Faktų naujienų srautu“, pastaruoju metu skelbia publikacijas apie Kretingos savivaldą. Spalio 28 dienos tekste portalas aprašė Tarybos narės Justės Stonkutės priekaištus dėl jos pasisakymų naudojimo. Politikė teigė, kad vaizdo ištraukos pateikiamos be konteksto, o kalbos apie krikščioniškas vertybes ir šeimos istoriją sugretinamos su lauko tualetų vaizdais.
FNS aiškino keliantis klausimą, kaip viešai deklaruojamos vertybės atsispindi sprendžiant žmonių buitines problemas. Tokia diskusija gali būti prasminga: politikų žodžius pagrįsta lyginti su darbais. Tačiau tam būtinas aiškus ryšys tarp konkretaus pasisakymo, politiko kompetencijos ir sprendimo.
Vien kontrastingi vaizdai tokio ryšio neįrodo. Jie gali sustiprinti emociją, bet nepakeičia paaiškinimo, už ką konkretus politikas atsakingas, kokių veiksmų ėmėsi ir ko nepadarė.
Mero replika – ne argumentas
Tame pačiame straipsnyje pacituotas J. Stonkutę palaikęs meras Antanas Kalnius: „Gerbiama Juste, visiškai suprantu kaip jaučiatės, apie šį ale žiniasklaidos atstovą jau seniai susidariau nuomonę“.
FNS taip pat perteikė mero abejones dėl redakcijos vadovo noro susitikti. Portalas jas ginčijo, nurodydamas pasirengimą kariuomenės rezervo mokymams ir siūlytą alternatyvų susitikimą Vilniuje.
Meras turi teisę kritikuoti žiniasklaidos darbą, ginčyti netikslius teiginius ir reikalauti juos pataisyti. Vis dėlto menkinantis žiniasklaidos atstovo apibūdinimas nepakeičia argumentų apie konkrečią klaidą. Tokia retorika ginčą nukreipia nuo publikacijos turinio į asmeninį santykį su jos rengėju.
Lygiai taip pat redakcijos įsitikinimas savo teisumu nėra įrodymas, kad politikų priekaištai dėl konteksto nepagrįsti. Vertinti reikėtų pačius įrašus, jų visumą ir tai, kokią mintį gauna žiūrovas.
Kvietimas kalbėtis
Lapkričio 10 dienos publikacijoje FNS pati pranešė apie mero A. Kalniaus kvietimą į nuotolinį pokalbį ir J. Stonkutės pasirengimą prisijungti. Todėl būtų netikslu teigti, kad portalas šį kvietimą nuslėpė.
Tačiau klausimas antraštėje „Ko bijoti, jeigu viskas skaidru?“ pokalbio siūlymą lydi įtarumą kuriančia prielaida. Kvietimas atsakyti viešai savaime nerodo baimės bendrauti. Priešingai, jis gali suteikti galimybę užduoti papildomus klausimus, iškart patikslinti atsakymus ir leisti visuomenei išgirsti abi puses.
Šiuo požiūriu mero pasiūlymas buvo konstruktyvus. Jo vertę galiausiai parodytų pokalbio turinys: ar būtų atsakyta į konkrečius klausimus, ar tik pakartotos jau girdėtos bendros frazės.
FNS neprisijungė
Pagal „Švyturio“ turimą informaciją, FNS į pokalbį neprisijungė. Pats nedalyvavimas dar neleidžia spręsti apie redakcijos motyvus: svarbu žinoti, ar buvo suderintas laikas, patvirtintas dalyvavimas ir aptartos transliavimo sąlygos.
Todėl vien iš neprisijungimo negalima daryti išvados, kad FNS nesiekia informuoti visuomenės ar sąmoningai vengia atsakymų. Tačiau jeigu pasiūlytos sąlygos buvo tinkamos, nepasinaudojimas galimybe tiesiogiai užduoti klausimus silpnina argumentą, jog kita pusė apskritai nenori kalbėtis.
Redakcija gali pagrįstai rinktis bendravimą raštu, ypač kai nagrinėjamos sutartys, skaičiavimai ar sudėtingi pirkimai. Vis dėlto savo pasirinkimą verta aiškiai paaiškinti, kad auditorijai neliktų vien abipusių kaltinimų.
Pokalbis dokumentų neatstoja
Vaizdo konferencija gali padėti greitai išsiaiškinti painius klausimus. Tačiau ji neatstoja sutarties, darbų akto ar sąmatos. FNS reikalavimas gauti patikrinamus dokumentus yra pagrįstas. Žodinis paaiškinimas ir dokumentas atlieka skirtingas funkcijas. Paaiškinimas parodo institucijos poziciją, o dokumentas leidžia patikrinti, kuo ši pozicija remiasi. Todėl konstruktyvus sprendimas būtų pokalbį derinti su atsakymais raštu ir dokumentų pateikimu.
Mero kvietimas kalbėtis neturėtų tapti sąlyga informacijai gauti, o FNS pageidavimas gauti dokumentus savaime neturėtų būti laikomas nenoru bendrauti.
Atsakymų portale yra
Administracijos direktorė Vilma Preibienė, „Švyturio“ turimais duomenimis, teigė, kad į FNS klausimus atsakyta. Viešos publikacijos leidžia patvirtinti bent dalį šios pozicijos: lapkričio 3 dieną FNS paskelbė Administracijos atsakymą į spalio 23 dienos paklausimą apie pirkimus, kelių darbus ir vidaus sandorį.
Jame paaiškinta, kodėl trijų Vydmantų takų remonto sutarčių sumos sutapo, kiek tiekėjų pateikė pasiūlymus ir kaip išrinktas rangovas. FNS šį paaiškinimą pateikė skaitytojams.
Tai svarbus profesionalaus darbo požymis: pirminius įtarimus lydėjo ir kritikuojamos institucijos argumentai. Šis pavyzdys neleidžia teigti, kad portalas apskritai ignoruoja Savivaldybės paaiškinimus ar skelbia vien jai nepalankią informaciją.
Išsiųsta – dar neatsakyta išsamiai
Vis dėlto vienas paskelbtas atsakymas nepatvirtina, kad išsamiai atsakyta į visus kitus paklausimus. O išsiųstas raštas dar nebūtinai reiškia, kad pateikti visi prašyti priedai.
Ginčą išspręstų konkretus palyginimas: ko klausta, kas atsakyta ir ko dar trūksta. Bendros frazės apie visišką tylą ar visišką išsamumą tokio palyginimo neatstoja.
Su neišsamiais Savivaldybės atsakymais ne kartą susidūrė ir „Švyturys“. Redakcijos patirtis rodo, kad į pateiktus klausimus atsakoma ne visa apimtimi, nepateikiami visi prašomi dokumentai, o kodėl dalies jų nėra, ne visada paaiškinama.
„Švyturio“ vertinimu, tokia praktika rodo nepakankamas Savivaldybės pastangas išsamiai informuoti visuomenę. Todėl vien direktorės pareiškimo, kad atsakymai išsiųsti, nepakanka išvadai, jog žurnalistai gavo viską, ko pagrįstai prašė.
Kur trūkstami dokumentai?
Mero A. Kalniaus kvietimas į viešą pokalbį šios problemos neišsprendžia. Atvirumą parodytų konkretūs atsakymai į kiekvieną klausimą, prašomų dokumentų pateikimas ir aiškus, pagrįstas paaiškinimas dėl kiekvieno nepateikto dokumento.
Jei dokumento nėra ar Savivaldybė jo neturi, tai taip pat reikėtų tiesiai pasakyti. Jeigu pateikti negalima dėl konkrečių apribojimų, reikėtų juos įvardyti ir paaiškinti jų taikymą.
Kol atsakymuose lieka spragų, reikalavimas pateikti informaciją negali būti atmetamas vien dėl nepatinkančio klausimų tono. Klausėjo darbo trūkumai nepaverčia neišsamaus institucijos atsakymo išsamiu.
Publikacija – jau kitą rytą
Vydmantų pirkimų istorijoje matyti ir silpnesnė FNS darbo pusė. Portalo duomenimis, paklausimas Administracijai išsiųstas spalio 23 dieną, penktadienį. Straipsnis paskelbtas jau spalio 24 dieną, šeštadienį, 8.28 valandą. Jame pabrėžta, kad Administracijos ir J. Stonkutės atsakymų dar nėra, o Giedrius Petreikis komentarą pateikė.
Tiksli laiško išsiuntimo valanda nežinoma, tačiau laikas sudėtingiems pirkimų klausimams trumpas. Vien tai, kad politikas sureagavo greičiau už dokumentus tikrinančią įstaigą, neįrodo pastarosios nenoro aiškintis.
Pranešti, kad atsakymas iki publikacijos negautas, galima. Tačiau skaitytojui svarbu žinoti ir tai, kiek laiko jam pateikti buvo suteikta. Kitaip dar negautas atsakymas gali sudaryti nepagrįstą vengimo atsakyti įspūdį.
Įtarimai dar nėra įrodymai
Kita vertus, FNS šiame tekste nepaslėpė vertinimo ribų: nurodė, kad pirkimų pažeidimas nenustatytas, o politiniai ryšiai savaime neįrodo neteisėto rangovo pasirinkimo. Portalas atskleidė naudojantis „Teisora“ įrankį duomenims analizuoti ir pažymėjo, kad įrankis pažeidimų nenustato.
Tai pagrįstas atsargumas. Tačiau techninė priemonė tik padeda atrinkti duomenis. Atsakomybė patikrinti, ar lyginami tie patys objektai ir ar teisingai suprantami skaičiai, lieka redakcijai.
Vienodos sutarčių sumos gali būti pagrindas papildomiems klausimams, tačiau savaime nėra neteisėtumo įrodymas. Žurnalistinio darbo vertę parodo tai, kas nustatoma tikrinant kilusį įtarimą.
Audito istorijoje – netikslumas
Ryškesnis netikslaus atpasakojimo pavyzdys matyti lapkričio 10 dienos publikacijoje. Joje rašoma apie neatliktą „Kretingos komunalininko“ auditą, kurio esą atsisakyta dėl preliminarios kainos. Tačiau pridėtoje G. Petreikio komentaro kopijoje atskiriami žiemos priežiūros auditas ir siūlomas veiklos auditas, apimantis vidaus sandorį.
Savivaldybės teisės aktų sąraše rugpjūčio 27 dienos sprendimas T2-236 įvardytas kaip sprendimas dėl nepriklausomo audito, vertinančio 2026 metų žiemos priežiūros darbų Kretingos mieste organizavimą, vykdymą ir kontrolę.
Šis skirtumas svarbus, nes nuo audito apimties priklauso ir jo tikslas, ir vertinami veiksmai. Skirtingų auditų sutapatinimas skaitytojui gali sudaryti klaidingą įspūdį, kokį patikrinimą nuspręsta atlikti ir kas trukdo jį pradėti.
„Nenupirkta“ nereiškia „atsisakyta“
G. Petreikio komentare nurodyta, kad audito paslaugos nenupirktos, o administracijos minėtą maždaug 70 tūkst. eurų kainą pagrindžiantys skaičiavimai nepateikti. „Nenupirkta“ ir „atsisakyta“ nėra tapačios sąvokos.
Nenupirktos paslaugos gali reikšti užsitęsusį pasirengimą, neįvykusį pirkimą ar kitą aplinkybę. Teiginiui apie atsisakymą reikalingas atskiras pagrindimas. Todėl redakcijai derėtų patikslinti atpasakojimą, o Administracijai – dokumentais paaiškinti pirkimo eigą ir kainos vertinimą.
FNS netikslumas nepanaikina teisės klausti, kodėl Tarybos sprendimas neįgyvendintas. Tačiau pagrįstą klausimą sustiprina tikslios sąvokos, o ne kategoriškesnis, nei leidžia turimi duomenys, teiginys.
Skaidrumas – abiem kryptimis
Savivaldybės vadovams profesionalumas reiškia gebėjimą atsakyti ir nepatogiam klausėjui. Žurnalistui jis reiškia pareigą prisistatyti, patikrinti informaciją, sąžiningai perteikti atsakymą ir taisyti klaidas.
Kritikuojamo asmens teisė paaiškinti savo poziciją nėra formalumas, kurį galima atlikti vien pažymėjus jo vardą komentare. Lygiai taip pat institucijos atsakymas neturėtų būti formalus raštas, aplenkiantis klausimo esmę.
Reikalaujant skaidrumo iš kitos pusės, verta pradėti nuo savo veiksmų. FNS atveju – aiškiai įvardyti informaciją renkantį asmenį ir tiksliai formuluoti teiginius. Savivaldybės atveju – pateikti išsamius atsakymus bei dokumentus arba pagrįstai paaiškinti, kodėl jų nepateikia.
Abiejų pusių silpnosios vietos
FNS naudai kalba aktualios temos, prašymas pateikti dokumentus ir paskelbti institucijos atsakymai. Jos poziciją silpnina nepakankamai tikslūs apibendrinimai, klausimai su iš anksto numanoma neigiama išvada ir, „Švyturio“ duomenimis, klausiančio asmens neprisistatymas.
Antano Kalniaus naudai kalba pasiūlymas kalbėtis viešai. Tačiau jo poziciją silpnina menkinanti retorika, o Savivaldybės deklaruojamą atvirumą – redakcijos galbūt patiriamas atsakymų ir dokumentų trūkumas.
Nei kritiškos publikacijos, nei nedalyvavimas viename pokalbyje savaime neįrodo, kad FNS siekia sąmoningai kenkti Savivaldybės vadovams. Taip pat vien kvietimas į konferenciją neįrodo, kad Savivaldybė jau pateikė visą prašytą informaciją. Abiejų pusių veiksmus reikia vertinti pagal konkrečius faktus.
Gyventojams reikia atsakymų
Gyventojams svarbu, kad vandentiekio, kelių ir išlaidų kontrolės klausimai neliktų asmeninių replikų šešėlyje. Jiems reikia žinoti, kaip priimami sprendimai, kam išleidžiami pinigai ir kas atsako už rezultatą.
Patikimumą šiame ginče stiprins aiškiai pateikti dokumentai, tiksliai įvardyti trūkumai ir pasirengimas pripažinti savo klaidą. Kol viena pusė aiškinasi, kas turi teisę klausti, o kita – kodėl jai neatsakoma, svarbiausia nepamesti pačių klausimų. Būtent atsakymų į juos laukia visuomenė.G.
