Ruduo ir pavasaris – transporto priemonių vairuotojams nuolat tampa kantrybės išbandymo leikotarpiu. Ypač tiems, kam tenka dažniau pasivažinėti žvyruotais keliais ir gatvėmis. Dėl daugybės vis atsirandančių duobių kaltinamos blogos oro sąlygos, esą neleidžiančios geriau prižiūrėti žvyrkelius, ar net patys vairuotojai, nevengiantys labiau paspausti greičio pedalą. Tačiau bene didžiausia blogybė yra tai, kad per daugelį metų žvyrkeliai yra ypatingai nusidėvėję, o jiems atnaujinti vis pritrūksta pinigų.
Viena iš labiausiai automobilių vairuotojų „linksniuojamų“ Kretingos gatvių – Tolių arba Andulių gatvė. Dalis šios gatvės priklauso Žalgirio seniūnijai, kita dalis – Kretingos miesto seniūnijai. Tačiau jos priežiūra rūpinsi pastarojo.
Kretingos seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė tikino, jog žvyruota Tolių gatvės danga prižiūrima, tvarkoma nuolat. Tačiau problemų yra.
„Labiausiai tinkamai prižiūrėti gatvė trukdo buvusios radijo stoties pastatas, kuris išsikiša net į pačią gatvę. Be to, daugelyje vietų šalia važiuojamosios dalies nebėra vietos įrengti vandens nutekėjimo kanalams, nes labai arti tvoros. Taip pat gatvės važiuojamosios dalies būklę blogina ir tai, kad gyventojai yra išsikėlę savo sklypus, todėl smarkiau palijus lietaus vandeniui nebėra kur nutekėti. Greideris šia gatve pravažiuoja mažiausiai tris kartus per mėnesį“, – „Švyturį“ tikino G.Liobikienė.
Praęjusį trečiadienį Kretingos miesto seniūnė teigė, jog paskutinį kartą greideris Tolių gatve pravažiavęs lapkričio 4-ąją. Vadinasi, jo darbas šuniui ant nuodegos nukeliavo jau po keturių dienų – lapkričio 8-ąją pravažiuoti žvyruota gatvės dalimi buvo galima tik kantriai sukandus dantis ir meldžiantis, kad nenukristų automobilio ratai.
Seniūnė, suprantama, turi standartinį paaiškinimą – netinkamos oro sąlygos neleidžia dažniau greideriuoti gatvę. Tačiau pripažįsta, jog paprastas greideriavimas daug naudos neduoda.
„Seniūnija yra sudariusi sutartį su įmone „Kretingos komunalininkas“, kuri rūpinasi gatvės greideriavimu. Tačiau ji neturi pakankamai geros technikos, kad pravažiavus greideriui gatvės pasidarytų geresnė. Pavyzdžiui, Kelių priežiūros ternybos turima technika yra geresnė, todėl ir žvyrkelius sutvarkyti jie gali geriau. Be to, Ne tik Tolių gatvės, bet ir kai kurių kitų žvyruotų miesto gatvių dangos yra smarkiai nusidėvėjusios, todėl greideris ne ką gali ir padėti“, – sakė G.Liobikienė.
Vis dėlto tenka pastebėti, kad žvyrkelių priežiūros kokybė priklauso ir nuo juos prižiūrinčiųjų darbo. Vargu ar bus kokia nors nauda, jei greideris nubrauks žvyrkelio paviršių, šiek tiek užpildamas duobes. Paprasčiausiai, trūkstant žvyro, duobės netruks vėl atsirasti.
Anot specialistų kelininkų, greideris turi ne tik užlyginti duobes ar braukti žvyrą, bet ir suformuoti patį kelią taip, kad ant jo nesikauptų vanduo, kad jis galėtų nutekėti į kelkraščius.
Kretingos miesto savivaldybė miesto žvyruotas gatvės prižiūrintiems komunalininkams už 1 greiderio nuvažiuotą kilometrą moka apie 43 eurus. Iš viso mieste yra 35 kolimetrai žvyruotų gatvių. Vadinasi, per mėnesį tik už greiderio pravažiavimą į komunalininkų biudžetą įplaukia apie 4,5 tūkst. eurų.
Savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Rimantas Žiaušys teigė, jog miesto gatvių greideriavimas derinamas su seniūnija.
„Visada tariamė, kurias gatves greideriuoti pirmiausia. Vienu metu visų gatvių nesutvarkysime. Juo labiau, kad įmanoma tik šiek tiek sutvarkyti, nes dangos nusidėvėjusios. Norint gerai sutvarkyti, reikia atnaujinti žvyro dangą, suprofiliuoti. Tačiau tam reikalingos lėšos“, – sakė R.Žiaušys, patikinęs, jog įmonės turi tinkamą gatvėms prižiūrėti techniką.
Pasak direktoriaus, gatves prižiūri pakankamai patirties turintys specialistai, todėl darbo kokybe abejoti neverta.
„Jei būtų pakankamas žvyro sluoksnis, greideris galėtų peilį įleisti giliau, geriau suformuotų gatvės paviršių. Jei tik prabraukia, vadinasi daugiau nebėra ką braukti“, – sakė R.Žiaušys.
Kitaip tariant, jei negalima padaryti gerai, darome taip, kaip išeina? Jei žvyro nebėra, greiderį galima siųsti tam, kad tik paliktų savo buvimo pėdsaką: dryžiai liks, o duobės kitą dieną vėl bus kur buvusios. Ir už tokį „padžyrinimą“ miesto seniūnija atseikės po 43 eurus už kilometrą…
33,023 peržiūrų (-a)