Medikai masiškai palieka darbą. Paskutiniai pavyzdžiai – Zarasų ligoninė, kur išėjo 12 gydytojų ir ligoninės vadovas – ir Vilniaus Centro poliklinika, buvusi tiesiog pavyzdinė, kurią paliko 40 darbuotojų.
Tiesa, ne vien medikų. Neliko ir vyr. gydytojo, bet ne savo noru, teko jį atleisti. Pacientų nepasitenkinimas nė kiek nemenksta – patekti pas medikus vis dar sudėtinga, reikia laukti net po keletą mėnesių.
– Jūs lankėtės šią savaitę Zarasuose, kur išėjo tiek daug gydytojų, aiškinotės situaciją ir paskelbėte savo išvadą, kad tai yra daugiau politikavimas nei sveikatos apsaugos problemos. Ir patikinote, kad visos paslaugos bus užtikrintos, situacija kontroliuojama. Bet mačiau ir tokį skaičių, kad šiuo metu iš viso gydymo įstaigoms trūksta iki 650 gydytojų, Vilniuje apie 100. Ir ar galima sakyti, kad čia yra visur politiniai motyvai?
– Na, jeigu kalbam konkrečiai apie Zarasų atvejį, jeigu kalbam konkrečiai apie Centro poliklinikos atvejį, tai galiu atsakingai pasakyti iš to, kiek išsiaiškinome, kad čia yra tikrai įstaigos, kurios buvo paverstos politinių žaidimų aikštele, nes kiekviena situacija turi savo konkrečias priemones.
Matote, ypač mažų savivaldybių, mažų miestelių gyvenime žmonės yra labai arti, arti ir giminystės ryšiais, ir taip toliau. Tai, ką girdėjau savo ausimis, ką mačiau savo akimis, tai buvo dažniausiai kalba, kas, kada, ką atleido, o kas kiek kam išeitinių išmokėjo, kieno vyras, kieno žmona ir taip toliau.
Kai mes kalbam, kad masiškai medikai palieka darbą, aš matau tam tikrą koreliaciją. Kai aš pasižiūriu į tas gydymo įstaigas, kuriose įvyko tokie įvykiai, tai, pirmas dalykas, politinio žaidimo aikštelė, antras dalykas, matau, kad buvo arba nepriimami sprendimai, arba vėluojantys sprendimai.
Ir yra labai svarbi žinutė – prieš šitų medikų išėjimą aš matau, kad jau masiškai išėjo pacientai. Jau apie pusę pacientų tokių savivaldybių kaip Zarasų dar iki šito įvykio jau jie kojomis išėjo iš šitų gydymo įstaigų. Jau jie dabar važiuoja į Ignaliną, Uteną.
– Gydytojai išeina, jie sako, kad nežino, kas per reforma, su jais niekas nekalba, niekas neaiškina, jie bijo dėl savo ateities, ir todėl išėjo. Bent jau Zarasų atveju tas atsitiko. Iš kitos pusės, pacientai, jūs sakote, patys išeina, ir tai yra tiesa, nes pacientai iš tiesų yra labai nepatenkinti tuo, kas vyksta sveikatos sistemoje, ir dėl to, kad jie negali prisibelsti iki gydytojų. Iš kitos pusės, jeigu gydytojų trūksta, tai kur gi tu prisibelsti? Jūs skelbiate apie švieslentę, kuri turėjo sumažinti eiles. Bet aš dabar skaitau, kad yra eilė tam, kad patektum į švieslentės eilę. Vadinasi, niekas nepasikeitė. Tai čia turbūt jau niekaip politiniais motyvais nepavadinsi?
– Švieslentė yra įrankis, kuris turi padėti matyti ir skaidrinti tą situaciją, kad mes matytume, kokias yra situacija su eilėmis, nes mes labai daug buvom, daug mėgdavom kalbėti apie tai, kad ten geros IT sistemos ar blogos, ar ten pacientų registravimo sistema yra patogi, ar nepatogi, bet kai mes pradėjome kviesti, kad visi ja naudotųsi, paaiškėjo, kad buvo savivaldybių, kurios išvis ta sistema nesinaudoja. Tai reiškia, kai tu išvis ja nesinaudoji, reiškia, nėra skaidrus pacientams to kelio parodymas.
Ir kai mes kalbam apie skundus, tai mes turim visą skundų ciklą. Aš tikrai dabar labai daug po pandemijos skyriau laiko, pats asmeniškai lankiausi daugybėje gydymo įstaigų ir jau dabar turiu susidaręs labai gerą supratimą, kokiame skundų cikle mes esame. Pacientai skundžiasi, kad jiems yra eilės, skundžiasi, kad jiems nekokybiškai teikia paslaugas. Medikai skundžiasi, kad pacientai neraštingi, kad jie reikalauja siuntimų tokių, kurių jiems nereikia, ir jie praradę kantrybę siunčia pas kitą gydytoją.
Mes turim skundų, kad yra mažas finansavimas, bet mes turim lygiai taip pat skundų, kad pirminė grandis skundžiasi, jog jiems antrinė grandis atsiunčia pacientus, ką galėtų patys padaryti. Antrinė grandis sako, kodėl pirmoji grandis nėra vartininkai ir kodėl mums be reikalo tuos pacientus siunčia. Ir mes turim visą tą tokį ciklą kuriame…
– Tai mes turime chaosą, tas ciklas yra chaosas.
– … kuriame kiekvienas turi ką apkaltinti. Ir tas ratas toks užsidaro ir tokia tampa lyg patinė situacija.
Išeitis yra. Labai sunki, bet reiškia, kad mes visi turim iš centrinės valdžios, iš sveikatos apsaugos ministerijos judėti, peržiūrėti įkainius. Bet mes peržiūrėdami įkainius, na, negalime tų paslaugų į jas įkalkuliuoti neefektyvių išlaidų. Tai reiškia, jeigu gydymo įstaiga neatsakingai naudoja, turi daugybę pastatų, neišnaudoja įrengimų ir taip toliau, reikia savo darbą irgi gerinti.
Tai reiškia, mums reikia priemonių, kurios paliestų ir gydytojų darbą, reikia pacientų raštingumą, sakykim, didinti, reikia tada ir finansavimo, bet visa tai reikia daryti vienu metu. Jeigu tik yra tikimasi, kad jūs mums tiktai padidinkite finansavimą ir čia visos problemos išsispręs, tai yra ne netiesa, nes per paskutinius penkerius metus sveikatos apsaugos sistema gavo dvigubai daugiau finansavimo, bet ar mes jaučiamės dvigubai geriau? Ne, reiškia vien tik finansavimo didinimo klausimas mums nepadės.
– Jūs sakot, visa tai reikia sutvarkyti. Laiko jums liko metai, paskui bus rinkimai, galbūt jus išrinks, aš nežinau. Medikai patys sako, kad ministerijos vadovybė nelabai suvokia apie tą savo reformą ir jiems neaiškina. Kitaip sakant, jums pavaldiniai sako, kad jūs nelabai nutuokiate teikdami tą reformą. Savivaldybių asociacija, kurios žinioje irgi yra daugybė medicinos įstaigų, penktadienį išplatino pranešimą, kad jūsų reforma nepasižymi nei dideliu nuoseklumu, nei išdiskutuotais siūlymais ar gerėjančia sveikatos paslaugų kokybe bei prieinamumu gyventojams. Jus visi kritikuoja, o jūs turit metus laiko. Jūs įgyvendinsite reformą, pasikeis kas?
– Reformos rezultatų teks dar ne vienai kadencijai palaukti ir aš tą ne kartą esu sakęs. Mes tikrai ėmėmės tų nepopuliarių sprendimų, daugybės reformų. Dar tiek niekada nebuvo imtasi.
– Gal per daug vienu metu? Gal reikia vieną padaryti iki galo ir tada imtis kitų?
– Žiūrėkite, šitie variantai irgi buvo svarstomi, nes kada yra daug pokyčių vienu metu, juos irgi yra labai sunku sutvarkyti, bet pasirinkom tokį kelią, kokį pasirinkom. Mes gaunam labai geros kritikos, labai, sakyčiau, teisingos.
Sakykim, informacijos stoka dėl sveikatos centrų steigimo, kaip ten galėtumėm?
Mes turim kritikos, kurią aš pavadinčiau labai pavojinga politine manipuliacija. Aš girdžiu, kai kurie opozicijos atstovai pradeda agituoti, jūs nieko nedarykit, mes ateisim į valdžią ir perskirstysime tuos pinigus, perskirstysime kitaip. Na ką gi, Lietuvai gali tekti prarasti tokiu atveju investicijas.
Būna kritikos, kuri, sakyčiau, tokia yra truputėlį net jau ir satyriška. Tarkime, kada mėginama po neva mūsų pokyčiais pakišti tokias temas kaip, pavyzdžiui, prieš pusmetį užsidarė ne vienas akušerijos skyrius. Ir buvo sakyta: štai, žiūrėkit, Dulkio reforma – vėl užsidaro akušerijos skyriai. Tie skyriai buvo uždaryti pagal 2014 metų Vyriausybės nutarimą.
Tai kažkas įsivaizduoja, kad aš 2014 metais dirbau „socdemų“ Vyriausybėje. Na, tai buvo geras dalykas, kurį jie padarė, dabar man autorystę šitą duoda. Mes tuos gerus pokyčius iš tikrųjų ruošiamės tęsti. Na, savam krašte dažnai pranašu nebūsi su pokyčiais, ne veltui niekas jų iki šiol nenorėjo imtis.
Yra labai svarbu, ką mano, kokias įžvalgas turi EBPO, Europos Komisija – tai yra tie, kurie skiria mums 800 milijonų eurų. Patikėkit, jie labai atidžiai žiūri, ar mes tuos pinigus ruošiamės naudoti pokyčiams, ar ne. Ir aš galiu pats įvardinti, nors kiti to nepasako, mes iš jų gaunam kritikos, kad per lėtai darom šitas reformas, kad greičiau reikia daryti tokius kaip tinklinius dalykus, kad su slaugytojais blogai dirbam, kad neužtikrinamas slaugytojų skaičius. Ir tai yra labai gera, pagrįsta kritika, bet tos pačios institucijos labai teigiamai yra įvertinusios visą reformų paketą kaip visumą ir labai teigiamai yra įvertinusios pačias kryptis.
Tai aš suprantu, mes negalim daugeliu klausimų sugrįžti į praeitį ir ten kažką pakeisti, bet mes visi kartu dabar galime daryti kažką kitaip, kad mes pabaigą turėtumėm kitokią.
– Bet kartu, panašu, nelabai nori su jomis daryti kai kurie žmonės, kai kurie medikai. Dalis jų ir pacientai nepatenkinti, nes galbūt kažko nesupranta. Tai yra jūsų diktuojama politika, jūs turit taip išaiškinti, kad visi suprastų.
– Mano pareiga yra imtis pokyčių. Pokyčių niekas nenori. Visi nori, bet nori kažkieno kitų rankomis. Aš žinojau, kur aš einu, kokią krūvą kritikos surinksiu, bet aš iš savo kelio nesitrauksiu. Aš tikiu tuo, ką darau. Aš žinau ir savo komandą. Kad daug užsigriebėme, tai užsigriebėme – aš pripažįstu. Na, teks dirbti.
Šaltinis Lrt.lt
