Tą dieną prisimename 1939-ųjų metų rugpjūčio 23-iosios įvykius, kai Maskvoje buvo pasirašytas baisus išdavystės ir būsimo pasaulinio karo pradžios dokumentas – Molotovo-Ribentropo paktas, – kai buvo pasmerktos ištisos tautos, buvo pasmerkta pasaulio taika. Ši diena reiškia ir susitelkimą, pasmerkimą, ryžtą kovoti.
1987-ieji
Įvyko pirmasis mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo, skirtas Molotovo-Ribentropo pakto metinių paminėjimui. Mitingas buvo antitarybinis, nesankcionuotas, pirmas toks Sovietų sąjungoje, po 1972 m. Įvykių Kaune.
1987 metais opozicija ir pasipriešinimas tarybinei valdžiai LTSR sustiprėjo, nes iš įkalinimo ir temties vietų grįžo žinomi disidentai, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjai: Antanas Terleckas, Vytautas Bogušis, Petras Cizikas, Algimantas Andreikia ir kiti. Mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje dalyvavo apie 1000 žmonių.
1988-ieji
Lietuvos disidentai P. Cizikas, Algimantas Andreika, Robertas Grigas, Nijolė Sadūnaitė 1988 m. rugpjūčio 17 d. paskelbė bado streiką, reikalaudami paleisti politinius kalinius. 1988 m. rugpjūčio 26 d. streikas buvo nutrauktas, o rugsėjo 29 d. vėl pratęstas, protestuojant prieš rugsėjo 28 d. Lietuvos laisvės lygos mitingo išvaikymą ir jo dalyvių sumėmimus („bananų balių“). 1988 m. rugsėjo 29 d. A. Andreika ir kiti badavusieji buvo sumušti ir sulaikyti. P. Cidzikas tęsė badavimą, kurį baigė 1988 m. spalio mėn., paleidus politinius kalinius.
1988 metų rupjūtį jau susikūręs Lietuvos parsitvarkymo sąjūdis neplanavo rengti jokio Ribentropo-Molotovo pakto paminėjimo Vilniuje. Tačiau mitingą prie badautojų palapinės, prie Arkikadedros Vilniuje planavo Lietuvos laisvės lyga. Tačiau nuogastaujant, jog prieš taikius mintingo dalyvius tuometinė okupacinė administracija gali imtis represijų, Sąjūdis perėmė mitingo surengimo atsakomybę ir 1988-ųjų rugpjūčio 23-čiąją, pilant liūčiai, į Vingio parką, pasmerkti Ribentropo-Milotovo pakto susirinko per 100 tūkstačių žmonių.
1989-ieji
Rugpjūčio 23-iąją įvyko istorinis Baltijos kelias – apie 650 km ilgio susikibusių žmonių grandinė, 50-ąsias Molotovo-Ribentropo, Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutarties su slaptaisiais protokolais, dėl Europos pasidalinimo tarp Vokietijos ir SSRS, metines. Sustojusių ir rankomis sukabinusių žmonių grandine, jungusia trijų Sovietų sąjungos okupuotų Baltijos šalių sostines Vilnių, Rygą ir Taliną, pareikštas protestas dėl Slaptųjų protokolų ir Baltijos šalių nepriklausomybės panaikinimo.
Baltijos kelią surengė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Vienu metu įvykis buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė.
1991-ieji
Panaši akcija minint Molotovo-Ribentropo pakto metines rugpjūčio 23 d. buvo surengta dar kartą. Po mėginimo Maskvoje surengti perversmą (pučą) 1991 m., nepriklausomybes atkūrusių bei agresiją sausio mėnesį parytusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos visuomeninės organizacijos surengė Liepsnojantį Baltijos kelią – 650 kilometrų ruože nuo Vilniaus per Rygą iki Talino buvo deginami laužai.
2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į Pasaulio atminties sąrašą.
