Tvirtindama 4G interneto ryšio bokšto statybos Lubių kaime projektą Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė atsižvelgti į daugumos Kalniškių bendruomenės narių reikalavimus nesiruošia. Jos nuomone, žmonių baimė dėl galimo bokšto skleidžiamos spinduliuotės kenksmingo poveikio sveikatai nėra pakankamai rimtas argumentas. O gyventojai sutinka nusileisti tik su viena sąlyga – jei statytojai į gyvenvietę nutiestų optinį internetinio ryšio kabelį.
Kalniškiuose susirinkę gyventojai praėjusį antradienį susitiko su internetinio ryšio bokšto statybos Lubiuose projektuotojais, kurie papasakojo apie savo ketinimus bei energingai ragino jiems pritarti. Argumentuota tuo, kad kaimuose pagerės internetinis ryšys, padidės jo greitis, atsivers didesnės galimybės bendrauti internetu.
Neliko užmirštas ir karantinas, per kurį mokiniams teko mokytis nuotoliniu būdu. Pasak bokštus statančios bendrovės „InComSystems“ vadovo Romualdo Degučio, ne vienas tūkstantis šalies mokinių negalėjo to daryti, nes neturėjo tinkamai veikiančio internetinio ryšio. Tokių problemų Kalniškių bei Lubių gyventojams nekiltų, jei šalia jų gyvenviečių būtų pastatytas naujas bokštas.
Tačiau tokie argumentai kalniškiškių neįtikino. Du sūnus auginanti Kalniškių gyventoja Lina Mažeikienė teigė, jog dabar kaime veikiantis interneto ryšys puikiai patenkina poreikius.
„Pamokos nuotoliniu būdu vyko gerai, nebuvo jokių trukdžių ar kokių nors nepatogumų. Gal tik pačioje pradžioje, kol buvo suderintos programos“, – pasakojo moteris.
Jos nuomone, kompiuterius naudojantiems kaimo gyventojams dar vienas panosėje pastatytas bokštas naudos neatneš, bet gali pakenkti sveikatai. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Jai pritarė ir mokytojos Audronė Venckauskienė bei Virgina Domarkienė, patikinusios, jog nuotolinio mokymo laikotarpiu visi mokiniai būdavo prisijungę kompiuterius ir pamokos buvo vedamos be sutrikimų.
Kalniškių gyventojo Audriaus Jurgino iniciatyva beveik šimtas bendruomenės narių savo parašais patvirtino prieštaravimą bokšto statybai, tačiau, anot jo, panašiai galvojančių gali būti apie 95 proc. gyventojų. Pasak A. Jurgino, tik labai nedidelė dalis sutinka, kad šalia Lubių bokštas būtų statomas. Tačiau yra dar ir tokių, kuriems tokios problemos visai nerūpi.
„Aš kategoriškai prieštarauju, kad Lubiuose būtų pastatytas 4G ryšio bokštas. Mano vienintelis argumentas – žmonių sveikata. Net mokslininkai teigia, jog tokių bokštų skleidžiama spinduliuotė yra pakankamai didelė ir labai kenkia žmonių sveikatai. Jau dabar turime onkologinėmis ligomis sergančių gyventojų. Kas bus toliau? Jei rajono valdžia nuspręs leisti statyti bokštą, kreipsimės kitur, paieškosime kitokios valdžios, kuri atsižvelgs į mūsų reikalavimus“, – bokšto statybos planais piktinosi A. Jurginas.
„Kodėl sugalvojo bokštą statyti prie pat gyvenvietės? Negi nerado jam vietos kitur? Neprieštaraučiau, jei jis atsirastų toliau nuo gyvenvietės. Tinkamų aukštesnių vietų aplinkui yra. Dabar, kai ruošiamasi statyti gyventojų panosėje, prieštarauju“, – nepritariančių numatytiems internetinio bokšto statybos planams gretas papildė ir kaimo gyventojas Juozas Venckauskis.
Jo nuomone, ir taip jau daug pristatyta įvairių bokštų, antenų ant namų stogų, todėl kenksmingos spinduliuotės pakanka, o Kalniškių kaimui pakanka ir dabar veikiančios vienos interneto antenos.
Iškėlė sąlygą
Vis dėlto ne visi Kalniškių gyventojai buvo nusiteikę itin priešiškai. Išsakytas ir vienas konkretus pageidavimas. Galbūt gyventojai labai neprieštarautų bokšto statybai, jei statytojai įsipareigotų nutiesti į gyvenvietę optinį internetinio ryšio kabelį. Tačiau su viena sąlyga – pirmiausia kabelis, o tik po to bokštas.
Susitikime dalyvavęs projekto vadovas Antanas Karanauskas pasidžiaugė, kad Kalniškių bendruomenės nariai labai nesikarščiuoja, diskutuoja ramiai. Anot jo, kitose gyvenvietėse pristatant projektą buvę daug daugiau ir daug karštesnių ginčų. Tačiau reikalo esmės tai nekeičia.
„Šis susitikimas vyksta todėl, kad taip reikalauja įstatymai. Tai yra visuomenės informavimas apie rengiamą projektą, o ne koks nors balsavimas ar panašiai. Nesvarbu, gyventojams projektas patinka ar ne, jis bus toliau įgyvendinamas. Numatoma statyti ne vieną bokštą, ir ne tik Lubiuose, nes įgyvendinamas vyriausybinis projektas. Jo tikslas – internetiniu ryšiu „uždengti“ kuo didesnę šalies teritoriją. Kalniškių bei Lubių apylinkėse ryšys yra itin blogas. Kas vėliau teiks paslaugą, paaiškės įvykus viešųjų pirkimų konkursams“, – situaciją mėgino paaiškinti A. Karanauskas.
Savivaldybės administracijos direktorė J. Girdvainė, kurios parašas nulems internetinio bokšto ateitį, teigė kol kas konkrečios nuomonės dar neturinti. Anot jos, pirmiausia turi būti pateikti visi reikalingi dokumentai, o svarbiausia, kad jie būtų parengti pagal įstatymus.
„Jei viskas bus tvarkingai, atitiks galiojančias higienos normas, bokštas turės būti statomas. Suprantama, gyventojai turi teisę išsakyti savo nuomonę, tačiau jų argumentai turi būti svarūs. Jei jie įrodys, jog kažkas yra neteisėta, pritarimo statyti bokštą nepasirašysiu. Gyventojų nuomonė, jog spinduliuotė gali kenkti žmonių sveikatai, nėra rimtas argumentas“, – teigė J. Girdvainė.
Fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius Jonas Grigas:
Kalbant mobiliuoju telefonu, kuris spinduliuoja maždaug pusantro vato galią, tos galvos pusės akį veikia 12 mW/kv. cm galia, o kitą akį – 600 mkW/kv. cm (mkW – mikrovatas) spinduliuotė. Galvos smegenis veikia apie 1,5 mW/kv. cm. Norintys patogumo turi pasirinkimo laisvę. Tačiau daug didesnę galią spinduliuoja judriojo korinio ryšio sistemų antenos, išdėstytos ant bokštų, aukštų pastatų ir net gyvenamųjų namų stogų. Radijo dažnių tarnybos leidimu tos sistemos diegiamos viena po kitos neva konkurencijos tikslu ir sparčiai didina elektromagnetinę taršą. Dauguma gyventojų, nesinaudojančių mobiliaisiais telefonais, tampa mikrobangų spinduliuotės įkaitais. Jie pasirinkimo laisvės neturi.
Taigi nėra tokios biologinės funkcijos, kurios neveiktų net silpna, šiluminio poveikio nesukelianti elektromagnetinė spinduliuotė. Nors aplinka vis labiau teršiama elektromagnetiniais laukais, sprendimams įtaką daro ne moksliniai faktai, bet politikų ir valdininkų nuostatos. Daugiausia, ką mokslininkai gali padaryti, tai supažindinti visuomenę su galimais elektromagnetinės taršos pavojais. O žmonės gali pasirinkti – būti tarsi ta varna, kareivio pririšta prie karties, ar būti moksliškai raštingiems ir veikti politinius sprendimus.
3,236 peržiūrų (-a)