Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje, Konferencijų salėje spalio 21 dieną, 13 val. visi kretingiškiai yra kviečiami į susitikimą su prof. dr. Rimvydu Laužiku. Šio renginio metu profesorius skaitys paskaitą „Kretingos regiono gastronominis paveldas“.
Dr. Rimvydas Laužikas – paveldo komunikacijos tyrinėtojas, istorikas, archeologas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius, dekanas, UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo Tarpvyriausybinio komiteto Vertinimo komisijos narys bei knygų „Istorinė Lietuvos virtuvė“, „Oginskių dvaro virtuvėje“, „Senieji lietuviški receptai“ ir daugelio kitų, autorius.
– Gerbiamas profesoriau, papasakokite trumpai apie ką ši paskaita, kodėl ji svarbi žmonėms, ką turėtume žinoti apie paveldą, istoriją, krašto patiekalų autentiškumą?
– Paskaitoje šnekėsiu apie istoriją ir apie dabartį, tiksliau apie istoriją iš dabarties perspektyvos, nes gastronominis paveldas yra labai pritaikomas šiais laikais mūsų gyvenime. Aišku, dalis dalykų yra išlikę iki šių dienų ir mes juos naudojame savo maiste, tad bus proga susipažinti ir sužinoti iš kur jie atkeliavę. Kitas dalykas, ar mes kalbame per turizmą, vietos dvasią, vietos tapatumo konstravimą, ar kalbame apie restoranus, kavines, muziejus – tai ta istorinė virtuvė turi labai daug pritaikymų mūsų dabartyje. Ir aš pamėginsiu pašnekėti apie Kretingą, Kretingos regioną per istorijos prizmę, parodydamas sluoksnius istorinės virtuvės, papasakodamas apie juos ir kartu parodydamas kaip jie gali veikti dabartyje.
– Vadinasi adaptavus tuos senoviškus patiekalus, mes galime dabar pasigaminti tai ką valgė mūsų senoliai, galbūt tai nebus visiškai identiška, bet iš esmės panašu.
– Taip, be abejo, pamatome tą platesnį lauką. Paskaitoje kalbėsiu apie etnografinę virtuvę, bandysiu papasakoti, kad reikia ieškoti labiau savo vietinio tapatumo, nes Žemaitija didelė. Kalbėsiu apie Dvaro virtuvės sluoksnį, nes Kretinga – tai ir Chodkevičiai, ir Tiškevičiai, tokios didelės bei kilmingos giminės, taip pat vienuolyno virtuvės sluoksnį, miesto virtuvės sluoksnį, kuriame vyrauja įvairių tautų virtuvė. Taip pat apie geografinę virtuvę, kadangi Kretingą iš vienos pusės veikė tas vokiškas, Klaipėdos, Mėmelio dvelksmas, Šiaurė, Livonija, ėjo svarbus kelias per šį regioną, jungiantis tas vokiškas dalis. Kai mes kalbame apie istorinę virtuvę norisi žmonėms parodyti, kad ji yra gerokai daugiasluoksniškesnė, nei vien tik etnografinė virtuvė. Ir kai kalbame apie tą panaudojimą šiais laikais – tai turėtume bandyti, suvokti, atrasti bei naudoti visus virtuvės sluoksnius, kokie tik buvo istorijoje fiksuoti.
– Jūs labai daug žinote apie kulinarinį paveldą, esate parašęs ne vieną knygą, o kokie Jūsų patys mėgstamiausi patiekalai?
– Šiaip nesu vieno patiekalo mėgėjas. Jei kalbame apie lietuvišką virtuvę – tai būtų pieniška grybų sriuba, iš tų visų istorinių sriubų. Žinoma, vasarą labai mėgstu šaltibarščius. Kalbant apie užkandžius – tai arba baltas varškės sūris, na, iš to rūgštaus pieno pagamintas arba kažkas iš rūkytų mėsos gaminių, bet tų tikrų – skilandis, kumpis, lašiniai. Iš pagrindinių patiekalų rinkčiausi zrazus, bet tuos tikrus, istorinius. Taip pat patinka virtinukai, šaltanosiai. Jei desertas – tai bankuchenas (šakotis) arba šimtalapis. Dar patinka meduoliai, tie tikrieji, kieti, iš ruginių miltų su daug prieskonių. Jei laisvai dėliočiau savo istorinį patiekalų meniu, ko gero šitaip atrodytų. Tiesa, dar kimštą lydeką kažkur įsidėčiau (šypsosi).
– Bet kasdien gal taip nevalgote?
– Na, grybų sriubą bei šaltibarščius tai tikrai dažnai kasdienybėje, pagal sezoniškumą. Pieniška grybų sriuba būtent Aukštaitijos regionui labai būdingas valgis. Aišku, zrasų kasdien nevalgau. Man dar skanu tos taip vadinamos lietuviškos lazankės
– Kokius žmones pakviestumėte šį šeštadienį paklausyti šios paskaitos?
– Turbūt ateis įvairios grupės žmonių. Aišku tie, kurie domisi istorine virtuve, gastronomija ir visais kitais dalykais – tai tokia tipinė auditorija, Dar yra kita grupė žmonių, kurie domisi gaminimu namie ir ieško įkvėpimo bei patiekalų receptų, galbūt ne visai domisi istoriniais patiekalais, bet tiesiog mėgsta gaminti namie. Taip pat dar yra dalis žmonių, kurie domisi sveiku maistu, sveika mityba, nes mes kalbame apie sezoniškumą, apie vietinius produktus, kurie nėra iš toli transportuoti, kurie konservuoti natūraliais būdais, tai šie žmonės irgi ras pasisemti įdomių idėjų savo gyvenimui, kuris, galbūt, nėra tampriai susijęs su istorija. Kviečiu tuos žmones, kurie domisi ne vien tik istorija, bet ir maistu, jo ruoša, valgymu, platesne prasme.
– Ačiū Jums labai už pokalbį.
Kalbino Jurga Valery
