Pagal tradiciją senoji Gedimino pilies bokšto vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. Šiais metais vėliava perduota Kretingos r. Darbėnų gimnazijai.
Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė dešimties Lietuvos savanorių grupė.
Tradicinė vėliavos keitimo ceremonija
Po penkias dešimtis metų trukusių okupacijų, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliava iškelta 1988 m. spalio 7 d. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena, tą dieną kasmet rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.
Minint Lietuvos vėliavos dieną, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad puoselėti ir saugoti valstybę yra visų piliečių atsakomybė. „Turime Lietuvą – šiuolaikišką valstybę, kuri pasitiki savo piliečiais, kurie savo ruožtu pasitiki savo valstybe. Esu įsitikinusi, kad tie savanoriai, anuomet iškėlę vėliavą, šiandien mumis didžiuotųsi“, – minėjimo šventės metu sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Žvelgdami į trispalvę jie matė vėjyje besiplaikstančią svajonę, kuri, deja, žlugo mažiau nei po savaitės, kai Vilnių užėmė besiveržiantys į Vakarus bolševikai. Šiandien mes matome, kad ta svajonė tapo tikrove – valstybe, kuria didžiuojamės, kurią saugoti, tvirtinti ir perduoti ateities kartomis yra visų mūsų atsakomybė“, – pridūrė Seimo pirmininkė. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, Lietuva yra pajėgi susidoroti su kylančiais sunkumais ir iššūkiais.
„Per pastaruosius trejus metus mus užgriuvo pandemija, karantino pasekmės, karas Ukrainoje, energetinė krizė – mes atsilaikėme. Kalbėta, kad mus užguls ekonominė krizė, socialinė suirutė – atsitiesėme, susitvarkėme“, – kalbėjo ji.
Darbėniškiai vėliavos siekė antrus metus
Metus laiko Gedinimo bokšte plevėsavusią trispalvę krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus į rankas įteikė Darbėnų gimnazijos mokinių savivaldos prezidentui Edvinui Petrauskui. Iškilmėse taip pat dalyvavo Kretingos r. išrinktas Seimo narys Antanas Vinkus, Kretingos r. savivaldybės meras Antanas Kalnius, Darbėnų seniūnas Alvydas Poškus, gimnazijos tarybos pirmininkė Bronė Jurgutienė ir dar 17 mokinių.
Pasak Darbėnų gimnazijos direktorės Sonatos Litvinienės, Vilniuje, iškilmingą vėliavos keitimo ceremoniją stebėjo 30-ies Kretingos rajono atstovų delegacija. „Ši vėliava, kurią mes gavome yra reliktinė, nekabinsime jos teritorijos kieme. Ji bus saugoma mūsų rezistencijos muziejaus erdvėje, po stiklu. Tačiau ją naudosime ypatingomis progomis, gegužės mėnesį nešimės į žygį partizanų rinktinės takais“, – sakė direktorė.
Žinia, kad šiais metais valstybės vėliava bus perduota Darbėnų gimnazijai, šios mokyklos mokiniams, pedagogams bei visai bendruomenei buvo maloni staigmena. „Buvome užpildę paraišką, joje paminėjome visas savo veiklas. Praėjusiais metais taip pat buvome teikę paraišką vėliavai gauti, tačiau gavome tik paskatinamąjį prizą. Šiais metais paraišką pakartojome, ir, žinoma, buvo viltis, kad gausime, nors į vėliavą kiekvienais metais pretenduoja per 30 šalies mokyklų. Mes laukėme šios žinios ir iš tiesų ji buvo be galo mums maloni ir džiugi. Nežinojome, kad gausime, bet labai norėjome ir tikėjomės“, – kalbėjo mokyklos vadovė.
Vėliavą iškėlė pirmasis savanoris Kazys Škirpa
Siekdama pabrėžti tautinės valstybės kūrimo pradžią, Lietuvių konferencija 1918 metais sudarė specialią Lietuvos Tarybos komisiją, į kurią įėjo daktaras Jonas Basanavičius, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius ir archeologas Tadas Daugirdas, ir pavedė jai parengti tautinės vėliavos projektą.
Pristačius kelias vėliavų versijas, 1918 m. balandžio 19 d. komisijos parengtas protokolas skelbė, kad tautinę vėliavą sudaro trys spalvos: raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje; vėliavos viršutiniame kampe, prie koto arba jos viduryje, privalo būti valstybės herbas. Šią vėliavą 1918 m. balandžio 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos taryba. Tačiau dėl tuo metu Lietuvą okupavusių vokiečių trukdymų to nepavyko garbingai padaryti iš karto.
Pirmas kartas
1919 m. sausio 1 diena
Kaip laisvos Lietuvos valstybės ženklas, pasitraukus vokiečių kariams pirmą kartą, Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 dieną.
Pirmąją 1919 metų dieną Gedimino pilies bokšte trispalvę iškėlė savanorių būrys. Šiam būriui vadovavo pirmasis kariuomenės savanoris, karininkas Kazys Škirpa, dalyvavo karininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.
Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai, nes tuo metu Vilniuje veikė ginkluoti lenkų būriai. Jie nedrįso imtis veiksmų prieš lietuvišką sargybą Gedimino pilyje. Tačiau lietuviams pasitraukus, 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmė bolševikai, kurie nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.
Antras kartas
1920 m. rugpjūčio 26 diena.
Antrą kartą Lietuvos trispalvė buvo iškelta 1920 m. rugpjūčio 26 dieną, kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių klastingai užgrobė lenkų „želigovskininkai“, ir po kariškių susirėmimo sostinės gatvėse lietuviška trispalvė vėl buvo nuplėšta.
Trečias kartas
1928 m. vasario 16 diena.
Praėjus vieneriems metams po Lietuvos patriarcho Vasario 16-osios akto signataro daktaro Jono Basanavičiaus laidotuvių, tapusių netikėta ir masine lietuvių protesto akcija okupuotame Vilniuje, lietuviškas jaunimas nenustygo pratęsti šias rezistencines nuotaikas. Lietuvių skautų „Gedimino“ draugovės draugininkas Pranas Žižmaras naktį slapčia lenkų okupuotame Vilniuje Gedimino pilies bokšte iškėlė lietuvišką trispalvę, kuri buvo perrišta gedulo juosta. Po šios akcijos jam teko slapstytis, siekiant išvengti lenkų administracijos persekiojimo.
Ketvirtas kartas
1939 m. spalio 29 diena.
Jau iškilmingai Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino pilies bokšto 1939 m. spalio 29 d., Lietuvai atgavus istorinę valstybės sostinę Vilnių. Pirmajam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulkui buvo suteikta didžiulė garbė – Gedimino pilies bokšte iškelti Lietuvos vėliavą.
Tačiau ir tuomet vėliava neilgai plevėsavo, nes 1940 m. birželio 15 dieną sovietai pradėjo Lietuvos okupaciją. Nėra tiksliai nustatyta kada 1940 metais buvo nuleista trispalvė.
Penktas kartas
1941 m. birželio 23 diena.
Penktą kartą Lietuvos trispalvę virš Gedimino pilies bokšto iškėlė Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) sukilėliai 1941 m. vykusio Birželio sukilimo metu. Pirmą sykį sukilę lietuviai kariai trispalvę iškėlė apie 16:00 valandą, persikėlus per Vilnios upę iš kareivinių generolo Tado Kosciuškos bei Olandų gatvėse, jau įsirengus pozicijas Trijų kryžių kalno šlaituose.
Kitomis žiniomis, birželio 23 dieną antrą sykį trispalvę iškėlė taip pat sukilėliai, Mokslų akademijos tarnautojai, buvę policijos valdininkai Justas Mažrimas ir Mikas Apinys. Pirmasis parūpino vėliavą, o pastarasis nutaikė momentą, nudėjo paskutinį rusų sargybinį, o apie 19:50 val. Gedmino pilyje iškėlė trispalvę. Jie paskelbė visam Vilniui, kad sostinėje tikrieji šeimininkai yra jau lietuviai.
Šeštas kartas
1944 m. balandžio 5 diena.
1944 m. vasario 16 d. generolas leitenantas Povilas Plechavičius viešai Lietuvos žmonėms paskelbė apie lietuviško kovinio junginio kūrimą iš lietuvių savanorių, kviesdamas stoti į Lietuvos vietinę rinktinę kovai su sovietais. Lietuviški daliniai įžengė į Vilnių balandžio pirmą dieną, o jau 1944 m. balandžio 5 dieną Gedimino kalno pilies bokšte trispalvę vėliavą iškėlė Lietuvos vietinės rinktinės 306-ojo bataliono kariai savanoriai, vadovaujami pulkininko leitenanto Prano Grebliausko. Šios Lietuvos vietinės rinktinės karių iškelta trispalvė plevėsavo iki 1944 m. gegužės 15 dienos, kai vokiečių karinė vadovybė pradėjo persekioti jiems nepaklususius lietuvių karius ir išformuoti šią rinktinę.
Septintas kartas
1988 m. spalio 7 diena.
Sovietų kariškiams 1988 rugsėjo 28 dieną Katedros aikštėje išvaikius Lietuvos laisvės lygos rengtą protesto mitingą, žinomą kaip „bananų balių“, sovietinei valdžiai reikėjo kažkaip nuraminti kilusias nepasitenkinimo jos veiksmais bangas. Taip sovietinė partinė vadovybė netikėtai nutarė pakeisti vėliavą Gedimino pilies bokšte. Taigi, kilus Lietuvos laisvės lygos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pakeltai Atgimimo bangai, tačiau tebevykstant sovietinei okupacijai, susirinkus šimtatūkstantinei miniai Katedros aikštėje Lietuvos trispalvė virš Gedimino bokšto buvo iškilmingai iškelta 1988 m. spalio 7 dieną. Nuo to laiko plazda iki šiol, liudydama Lietuvos valstybės egzistavimą su istorine sostine Vilniumi.
Šaltiniai: ELTA, DELFI, KAM, Alkas.lt (Sakalo Gorodeckio publikacija)
ELTA fotobanko nuotraukos
