Traukinio maršrutą sudariusią valstybės įmonę kritikuoja ir lietuviai, kurie norėtų vykti į Rygą turistiniais tikslais ar į Rygos oro uostą. Esą „Lietuvos geležinkeliai“ visiškai neatsižvelgė į jų poreikius.
Valstybės įmonė teigia, kad nauja geležinkelių jungtis tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių ir traukinių tvarkaraščiai sudaryti „atsižvelgiant į kompleksines priežastis“.
Be to, tarptautinio traukinio „Vilnius–Ryga“ ir „Ryga–Vilnius“ tvarkaraščiai esą buvo sudaromi atsižvelgiant ne tik į lietuvių, bet ir į latvių turistų poreikius.
Nespėja perlipti
Naujai paleistas traukinys į Rygą niekaip nepriderintas prie Klaipėdos keleivių, kurie į jį nori įlipti Šiauliuose.
Antai iš Rygos važiuojantis traukinys Šiauliuose sustoja 17 val. 21 min., bet traukinys į Klaipėdą jau išvažiavęs prieš keturias minutes – 17 val. 17 min. Traukinys į Rygą iš Šiaulių išvažiuoja 8 val. 51 min., tad klaipėdiečiai turi atvykti 7 val. 21 min. ir laukti pusantros valandos. Kitas traukinys atvyksta iš Klaipėdos į Šiaulius 9 val. 36 min.
Viešojoje erdvėje pasirodė ir nusiskundimų, kad traukinio Vilnius–Ryga laikai buvo kuriami nesidomint platesniu kontekstu.
Pavyzdžiui, iš Rygos oro uosto dauguma skrydžių yra maždaug 7–9 val. Tuo metu iš 6 val. 30 min. iš Vilniaus išvykęs traukinys į Rygą atvyksta 10 val. 43 min. Iš Rygos atgal reikėtų vykti apie pietus – 15 val. 28 min. Jeigu į Latvijos sostinę vyktume tik vienai dienai, tai nebent tik papietauti – nieko reikšmingo nuveikti nepavyktų, juolab apžiūrėti Rygos įžymybių.
O jūrų keltų ar lėktuvų skrydžių grafikai dažnai dėliojami taip, kad į miestą turistai atvyksta ryte, praleidžia čia visą dieną ir vakare grįžta atgal. Atrodo, kad valstybės įmonė apie turistų poreikius, organizuodama ilgai lauktą traukinio maršrutą į Rygą, nepagalvojo. Naujuoju maršrutu susidomėjusiems keleiviams kyla ir kitų klausimų.
Kam skirtas naujas traukinys?
Ar organizuojant naują traukinio susisiekimą tarp Rygos ir Vilniaus buvo mąstoma apie tai, kad šiuo traukiniu norėtų vykti ir Klaipėdos gyventojai? Kokie pagrindiniai prioritetai buvo organizuojant traukinio Vilnius–Ryga tvarkaraščius? Ar tiesa, kad šis traukinys buvo skirtas išimtinai vilniečiams? Susisiekimą traukiniais tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių organizavusi valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG grupė) tikina, kad keleivių vežimo įmonė „LTG Link“ turi labai aiškią veiklos viziją vystyti darnų judumą skatinančius sprendimus, tarp jų – ir geležinkelių jungtį tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių.
„Naujo maršruto tvarkaraščiai sudaromi atsižvelgiant į kompleksiškas priežastis, tokias kaip planuojami srautai, siekis sudaryti galimybes kuo patogiau pasiekti galutinę stotį, infrastruktūros pajėgumus. Manome, kad maršruto Vilnius–Ryga tvarkaraštis turėtų būti patogus tiek turistiniais tikslais vykstantiems į kaimyninę sostinę, tiek profesiniais tikslais. Vienos dienos išvyka į kaimyninę sostinę turėtų būti patogi verslo tikslais keliaujantiems žmonėms, o laisvalaikiu keliaujantys įprastai renkasi bent poros dienų keliones, tad į Rygą galės atvykti kasdien dar prieš pietus, o išvykti pasirinktą dieną popietėmis“, – Alfa.lt teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė-Misiūnė.
Kam skirtas naujas traukinys?
Ar organizuojant naują traukinio susisiekimą tarp Rygos ir Vilniaus buvo mąstoma apie tai, kad šiuo traukiniu norėtų vykti ir Klaipėdos gyventojai? Kokie pagrindiniai prioritetai buvo organizuojant traukinio Vilnius–Ryga tvarkaraščius? Ar tiesa, kad šis traukinys buvo skirtas išimtinai vilniečiams?
Susisiekimą traukiniais tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių organizavusi valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG grupė) tikina, kad keleivių vežimo įmonė „LTG Link“ turi labai aiškią veiklos viziją vystyti darnų judumą skatinančius sprendimus, tarp jų – ir geležinkelių jungtį tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių. „Naujo maršruto tvarkaraščiai sudaromi atsižvelgiant į kompleksiškas priežastis, tokias kaip planuojami srautai, siekis sudaryti galimybes kuo patogiau pasiekti galutinę stotį, infrastruktūros pajėgumus. Manome, kad maršruto Vilnius–Ryga tvarkaraštis turėtų būti patogus tiek turistiniais tikslais vykstantiems į kaimyninę sostinę, tiek profesiniais tikslais.
Vienos dienos išvyka į kaimyninę sostinę turėtų būti patogi verslo tikslais keliaujantiems žmonėms, o laisvalaikiu keliaujantys įprastai renkasi bent poros dienų keliones, tad į Rygą galės atvykti kasdien dar prieš pietus, o išvykti pasirinktą dieną popietėmis“, – Alfa.lt teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė-Misiūnė.
Vyksta stoties rekonstrukcija
Pasak įmonės atstovės, sudarant naujo tarptautinio maršruto tvarkaraštį taip pat buvo atsižvelgta į tokius aspektus kaip Rygos geležinkelio stotyje vykstanti rekonstrukcija ir dėl to reikšmingai sumažintas traukinių išvykimo ir atvykimo kelių skaičius. Taip pat esą siekta derinti tiek Lietuvos, tiek Latvijos keleivių interesus.
„Vėlesnis išvykimas iš Rygos reikštų dar vėlesnį atvykimą į Vilnių, o tai Lietuvos sostinę lankantiems žmonėms galėtų sukelti nepatogumų dėl sumažėjusių galimybių pasinaudoti miesto viešuoju transportu ar dar tą vakarą patogiu laiku pasiekti apgyvendinimo vietas ir maitinimo įstaigas“, – pastebėjo K. Dzikaraitė-Misiūnė.
Galvoja apie kitus miestus Pasak jos, „Lietuvos geležinkeliai“ siekia sudaryti galimybes traukiniais į Rygą keliauti kuo greičiau ir kuo daugiau žmonių bei užtikrinti papildomas jungtis su kitais miestais. „Naujuoju maršrutu Vilnius–Ryga kviesime keliauti net iš keturių Lietuvos miestų: Vilniaus, Kaišiadorių, Šiaulių ir Joniškio – pirmieji trys miestai turi patogias jungtis su kitus miestus jungiančiais maršrutais, o Joniškiui naujai sudaryta galimybė susisiekimui traukiniu“, – teigė K. Dzikaraitė-Misiūnė. Pasak jos, keleivių patogumui, naujame tvarkaraštyje numatytas ir patogus persėdimas į tarptautiniu maršrutu kursuojantį traukinį iš maršrutu Kaunas–Vilnius vykstančio traukinio. Persėdimas suplanuotas Kaišiadorių geležinkelio stotyje. Keleiviams, norintiems vykti į Rygą iš Kauno, rekomenduojama rinktis ryte – 6 val. 31 min. – Vilniaus link kursuojantį traukinį, o sugrįžti į antrą pagal dydį Lietuvos miestą galima 19 val. 36 min. iš Kaišiadorių Kauno link išvykstančiu traukiniu.
Galvoja apie kitus miestus
Pasak jos, „Lietuvos geležinkeliai“ siekia sudaryti galimybes traukiniais į Rygą keliauti kuo greičiau ir kuo daugiau žmonių bei užtikrinti papildomas jungtis su kitais miestais. „Naujuoju maršrutu Vilnius–Ryga kviesime keliauti net iš keturių Lietuvos miestų: Vilniaus, Kaišiadorių, Šiaulių ir Joniškio – pirmieji trys miestai turi patogias jungtis su kitus miestus jungiančiais maršrutais, o Joniškiui naujai sudaryta galimybė susisiekimui traukiniu“, – teigė K. Dzikaraitė-Misiūnė.
Pasak jos, keleivių patogumui, naujame tvarkaraštyje numatytas ir patogus persėdimas į tarptautiniu maršrutu kursuojantį traukinį iš maršrutu Kaunas–Vilnius vykstančio traukinio. Persėdimas suplanuotas Kaišiadorių geležinkelio stotyje. Keleiviams, norintiems vykti į Rygą iš Kauno, rekomenduojama rinktis ryte – 6 val. 31 min. – Vilniaus link kursuojantį traukinį, o sugrįžti į antrą pagal dydį Lietuvos miestą galima 19 val. 36 min. iš Kaišiadorių Kauno link išvykstančiu traukiniu.
Klaipėdiečiams teks laukti
K. Dzikaraitė-Misiūnė prisipažino, kad „Lietuvos geležinkeliai“ svarstė galimybes užtikrinti persėdimą iš tarp Klaipėdos ir Šiaulių kursuojančio traukinio į kursuojantį maršrutu tarp Vilniaus ir Rygos.
Esą tokia jungtis yra bendrovės prioritetas. „Atsižvelgiant į tai, kad nuo sausio 8 d. svarbiausios šalies geležinkelio arterijos Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos darbai persikels į ruožą Radviliškis (Šauliai)–Klaipėda, t. y. beveik pusmetį, kol vyks šio ruožo elektrifikavimo darbai, laikinai bus trumpinama arba atšaukiama dalis keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ organizuojamų maršrutų Vilnius–Klaipėda ir Radviliškis–Šiauliai–Klaipėda traukinių reisų, šios jungties galimybės bus iš naujo svarstomos pabaigus ruože vykdomus darbus“, – pažadėjo K. Dzikaraitė-Misiūnė.
Ji tikino, kad yra sudaroma galimybė keleiviams vykti ir tarp stočių Lietuvos viduje, taip sukuriant papildomą kasdienį reisą tarp Vilniaus ir Šiaulių bei užtikrinant susisiekimą traukiniu į ir iš Joniškio. „Sudarant maršruto (Vilnius–Ryga, red.) tvarkaraštį taip pat buvo vengiama reisų dubliavimo su kitais vietinio susisiekimo traukinių reisais ir siekiama išlaikyti proporcingus laiko intervalus tarp traukinių reisų“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovė. K. Dzikaraitė-Misiūnė tikino, kad „LTG Link“ strateginis tikslas – prisidėti prie tvarių tarptautinių geležinkelio jungčių kūrimo, todėl valstybės įmonė pirmiausia kviečia žmones persėsti iš automobilių į patogų ir tvarų geležinkelių transportą.
Šluoja bilietus, maršrutą tobulins
K. Dzikaraitė-Misiūnė mano, kad naujasis maršrutas yra patrauklus keleiviams. Tai patvirtina lūkesčius viršiję bilietų pardavimai į pirmuosius reisus Klientai dar iki pirmojo reiso išpirko per 2 tūkst. maršruto Vilnius–Ryga bilietų, o per maždaug savaitę įsigijo apie 4,5 tūkst. traukinio bilietų. „Žinoma, šio naujo maršruto tvarkaraštis galės būti periodiškai peržvelgiamas ir koreguojamas atsižvelgiant tiek į keliautojų poreikius, tiek į infrastruktūros galimybes“, – pažadėjo „Lietuvos geležinkelių“ atstovė.
Į Rygą – per 4 valandas Kaip skelbta, 2023 m. gruodžio 20 d. iš Vilniaus geležinkelio stoties išvyko pirmasis „LTG grupės“ keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ traukinys į Rygą.
Traukiniai šiuo maršrutu dabar kasdien kursuoja tiesioginiu maršrutu Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Joniškis–Jelgava–Ryga. Įprasta kelionė traukiniu iš Vilniaus į Rygą vidutiniškai truks 4 val. 15 min. Lietuvos teritorijoje kursuojančiuose traukiniuose dirba du kelionių palydovai, o maršruto atkarpoje Jelgava–Ryga prisijungia dar vienas latviškai kalbantis palydovas: Lietuvoje klientai bus aptarnaujami lietuviškai ir angliškai, o Latvijoje (atkarpoje Jelgava–Ryga) – ir latviškai. Keliaujantiems tarptautiniu maršrutu būtina su savimi turėti asmens tapatybės dokumentus. Standartinis traukinio bilietas tarp sostinių kainuoja 24 Eur.
Klientai gali rinktis keliones įprasta arba pirma klase. Sudaryta galimybė į Rygą gabentis dviračius (iš anksto įsigijus jų pervežimo paslaugą), vežtis rankinį bagažą. Fiksuota dviračio vežimo kaina visame maršrute – 10 Eur. Turintys galiojantį Europos gyvūno pasą galės keliauti kartu su augintiniais. Maži specialiuose krepšiuose gabenami augintiniai važiuos nemokamai, o didesni – už fiksuotą 5 Eur mokestį. Traukiniai į Rygą iš Vilniaus išvyks kiekvieną dieną 6 val. 30 min., iš Kaišiadorių – 7 val. 14 min., iš Šiaulių – 8 val. 51 min., iš Joniškio – 9 val. 30 min. Į Jelgavą traukinys atvyks 10 val. 06 min., o į Rygos centrinę stotį – 10 val. 43 min. Iš Rygos į Vilnių traukinys kiekvieną dieną išvyks 15 val. 28 min., iš Jelgavos – 16 val. 08 min. Šis traukinys Šiaulius pasieks 17 val. 21 min., o Vilnių – 19 val. 51 min.
Laukė 30 metų
Lietuvos ir Latvijos sostines jungsiantis keleivinis traukinys – Baltijos šalių vyriausybių pasiekto susitarimo rezultatas. „Kartais sunku paaiškinti, kodėl skaičiuojant ketvirtą mūsų atkurtos nepriklausomybės dešimtį vis dar neturime reguliarių geležinkelio maršrutų tarp Baltijos šalių. Nors susisiekimui su Lenkija iššūkių visad kėlė skirtingi bėgiai, Baltijos šalyse jie identiški.
Dėl to džiaugiuosi, kad išsikėlę tiek metų neįveiktą tikslą – sujungti Vilnių su mūsų artimiausių kaimynių sostinėmis – šiandien šalia Varšuvos galime pridėti ir patogią jungtį į Rygą“, – svarbų įvykį komentavo susisiekimo ministras Marius Skuodis. Ministras viliasi, kad greitu metu maršrutą pavyks išplėsti iki Talino.
