Prieš kelias savaites Kretingos tarybos narys Egidijus Viskontas, žiniasklaidoje vadintas kylančia Kretingos politikos žvaigžde, nutarė baigti karjerą kaip savivaldybės tarybos narys. Prieš dvejus metus jis tapo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, prieš tai mokėsi ir dirbo Vilniuje.
Per kelių metų politinę karjerą Kretingoje iš Vilniaus į gimtą kraštą sugrįžęs politikas tikėjosi įnešti šviežių vėjų Kretingos savivaldybėje, tačiau, dirbdamas administracijos direktoriumi, vietoj palaikymo, sulaukė dviejų apkaltų. Po paskutinių rinkimų jis buvo išrinktas tarybos nariu nuo Lietuvos socialdemokratų partijos. Priežastys dėl kurių teisininko išsilavinimą turintis politikas atsisakė tarybos nario mandato Kretingos r. savivaldybės taryboje žemiškos – planai tęsti mokslus sostinėje bei siekti karjeros galimybių Vilniuje.
Prie išvykstant į Vilnių „Švyturys“ kalbino buvusį Tarybos narį, teisininką Egidijų Viskontą.
Karjeros pradžia – sostinėje
-Skaitant jūsų CV, panašu kad būdamas jaunu žmogumi praėjote labai daug įvairių karjeros etapų centrinės valdžios institucijose? Koks buvo Jūsų kelias į politiką?
-Dar 2008 metais MRU pradėjau teisės ir valdymo bakalauro studijas, nes nuo vaikystės svajojau, kad savo darbą norėčiau sieti su valstybės tarnyba. Man visada atrodė, jog dirbti valstybei yra labai kilnu. Vėliau studijuodamas ir dirbdamas galvojau, kad į didžiąją politiką pasuksiu, kai sulauksiu 40 metų. Tačiau, kaip parodė gyvenamas, galvoji vienaip, o atsitinka kitaip. Sulaukęs 30 metų buvau paskirtas viceministru ir pasukau tuo išsvajotu politikos keliu.
Pats kelias prasidėjo matyt 2012 metais, o iš tiesų – 5 klasėje. Rašinyje teko atsakyti į klausimą, kuo norėčiau būti užaugęs? Tada parašiau, kad norėčiau būti Seimo nariu. Ir iš tiesų, būdamas penktoku jau domėjausi politika. Dar studijuodamas Mykolo Romerio universitete jau dirbau Seime patarėju su bene 16 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių. Buvau tas jaunas žmogus, kuris neturėdamas jokių protekcijų susikūriau karjerą. Iki 2018 metų, dirbdamas parlamente perėjau beveik visas pakopas nuo paprasto Seimo nario padėjėjo iki Seimo pirmininko pavaduotojo patarėjo. Kelias buvo nuoseklus, nepriklausiau jokiai politinei partijai, tiesiog dirbau teisėkūros darbą, kuris man labai patiko.
Baigęs teisės magistro studijas MRU, kibau į kitas – tarptautinės politikos ir ekonomikos magistro studijas tam, kad praktines patirtis Seime pagilinčiau teorinėmis žiniomis. Vėliau, taip sukrito aplinkybės, jog teko dirbti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. Dalyvaudamas rinkimų organizavimo veikloje privalėjau išlikti politiškai nešališkas. VRK dirbau daugiau nei trejus metus. Tai irgi davė daug patirties ir supratimo, kaip vykdomi rinkimai, pradedant nuo vietos savivaldos iki Prezidento. Buvo toks laikas kai per vienerius metus turėjome surengti ketverius rinkimus. Tai tikrai buvo įdomus laikmetis, davęs daug patirties ir žinių, teko aplankyti beveik visas Lietuvos savivaldybes.
Išėjau iš darbo Seime, nes jaučiau, kad čia pilnai save atskleidžiau, po to gavau netikėtą pasiūlymą užimti viceministro pareigas Žemės ūkio ministerijoje. Tuo metu ministru buvo Andrius Palionis. Ministerijoje kuravau 14 sričių. Tai buvo milžiniškas darbo krūvis, nes reikėjo atlikti dviejų viceministrų darbus. Vėliau įvyko pandemija, buvau respublikinės Covid-19 valdymo darbo grupės nariu. Ėmėmės nelengvo darbo pažaboti virusą, apie kurį tuo metu buvo labai mažai informacijos.
Pasibaigus Sauliaus Skvernelio vyriausybės kadencijai, gavau kvietimą grįžti į gimtą kraštą, į Kretingą. Atsilaisvinus administracijos direktoriaus vietai, buvau vienas iš 5 kandidatų užimti šį postą. Iš tuo metu buvusių kandidatų, pasirodžiau geriausiai, tad Taryba mane ir patvirtino į šias pareigas. Po beveik 13 metų karjeros Vilniuje, aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose, sugrįžau į Kretingą su ta mintimi, kad padėčiau gimtam kraštui kurti čia naują politinę kultūrą.
-Kas paskatino sugrįžti į Kretingą? Ar tai buvo sentimentai gimtam kraštui, ar turėjote idėjų kaip gerinti vietos savivaldą?
-Ko gero tokį sprendimą lėmė abu dalykai. Tai buvo ir meilė gimtam kraštui, Kretingai, taip pat gyvendamas sostinėje visada sekdavau kas vyksta vietos politikoje. Be to visus tuo 13 metų kas antrą savaitgalį sugrįždavau į gimtąjį miestą, nes čia gyvena tėvai ir draugai. Na ir antras motyvas buvo stiprus, nes galvodavau, jei neateis į politika jaunų žmonių, kurie kurs ateities Lietuvą, tai kas tada už mus turėtų tai padaryti? Grįžau į Kretingą sunkiu politiniu periodu, kai politinė dauguma taryboje buvo skilusi, vyko daug ginčių. Atėjau su ta intencija, kad tikrai galiu duoti daug naudos vietos savivaldai, turėjau viziją kaip turi vystytis rajonas.
Apkaltų lavina
-Tačiau vietoj padėkos už nuoširdžias pastangas padėti kraštui vystytis, sulaukėte dviejų apkaltų. Žiūrint iš šono į tai, kas savivaldybėje vyko 2022 metų rudenį man, kaip su politika nesusijusiam žmogui susidarė įspūdis, jog atvykusį į rajoną jauną profesionalą iš sostinės, kažkas mėgino išstumti lauk, nes buvo ne iš „savų“ rato, kuris, greičiausiai peržengė kažkokias raudonas linijas? Tačiau kaip visa ši istorija atrodė jūsų akimis?
-Turbūt sužaidė konkurentų, o kartais net ir bendražygių, ambicijos, nes esu daug jaunesnis, pakankamai neblogai kalbu, todėl tiems politikams, kurie dažniausiai per posėdžius tyli, bet veikia užkulisiuose, tapau neparankus. Man atrodė, kad savivalda turėtų veikti kitaip, nei čia įpratę žmonės. Jie turėtų dėti daugiau pastangų į savo darbą. Gal kam buvau per daug reiklus, gal nepatogus, todėl susiklostė tokia situacija, kad, galbūt, siekdami kažkokio revanšo „Kretingos krašto“ politikai surinko parašus mano apkaltai, kuri pirmu bandymu nepavyko. Pirmosios apkaltos metu už mano kandidatūrą balsavo netgi daugiau tarybos narių negu per mano patvirtinimą tapti administracijos direktoriumi. Tai buvo aiškus signalas, jog problema buvo ne manyje, o vyko paprasčiausia kova dėl politinės pozicijos, kurią bet kokia kaina norėjo pasiimti „Kretingos krašto“ vadovybė. Tačiau vėliau patyriau sunkią kojos traumą, buvo atliktos trys operacijos, kurį laiko teko atitrūkti nuo politinės darbotvarkės. Per antrąją apkaltą pavyko mane pašalinti, tačiau tuo metu aš pats jau buvau pateikęs prašymą atsistatydinti. Man, kaip jaunam žmogui, tokia užkulisinė politinė kova pasirodė nepatraukli, kai esi maišomas su žemėmis nepelnytai, specialiai bandant sugadinti net ir ateities planus. Pasipylė aibės skundų į prokuratūrą, policiją, STT, Sodrą, Ligonių kasas. Turbūt nė vienas rajono politikas iki šiol nebuvo sulaukęs ties skundų ir puolimų, kiek teko viso to patirti man.
Džiaugiuosi tuo, jog esu tvirto žemaitiško, bet ramaus charakterio. Visa tai atlaikiau, įgijau storesnę odą, gavau rimtą gyvenimišką pamoką. Nors Kretinga – mano mylimas kraštas, jis nebuvo man svetingas. Šiandien dėl to nei kiek nepergyvenu. Tiesiog džiaugiuosi, nes kai pereini ugnį ir vandenį, visiškai kitaip pradedi žiūrėti į gyvenimą.
-Buvote išrinktas į naujos kadencijos savivaldybės tarybą pagal Socialdemokratų partijos sąrašą. Atrodo, kad atvertėte naują karjeros lapą. Kodėl, nepraėjus metams, nutarėte pasitraukti?
-Iš savivaldybės tarybos išeinu ne dėl neigiamų patirčių, bet dėl asmeninių motyvų, nes sugrįžau į mokslus. Be to nesinori būti dviejose kėdėse tuo pat metu. Tai būtų negarbinga ir neatsakinga prieš rinkėjus. Studijos pareikalaus daug laiko, rašysiu baigiamąjį darbą, todėl nesinorėtų grįžti į Kretingą tik dėl to, kad sudalyvaučiau posėdžiuose. Esu įsitikinęs, kad kiekvieno politiko pareiga, nepriklausomai nuo partijos, padėti žmogui, įgyvendinti projektus, tenkinant gyventojų teisėtus lūkesčius. Šiandien, deja, matau, kad tie lūkesčiai netenkinami, su opozicija nesiskaitoma, o pats rajonas yra vairuojamas autoritarizmo linkme.
Kretinga neišnaudoja savo privalumų
-Jūsų nuomone, kokia šiuo metu vietos savivaldos būklė Lietuvoje? Yra daug gražių rezultatų pasiekusių savivaldybių pavyzdžių, yra probleminių savivaldybių sąrašas. Kaip šiame kontekste, jūsų žvilgsniu, šiandien atrodo Kretinga?
-Egzistuoja pačių įvairiausių vertinimo rodiklių, sąrašų, reitingų, kuriuose Kretingos rajonas, deja, nėra lyderis. Geriausiu atveju – sąrašų apačioje arba per vidurį. Tai ir aplinkosaugos indeksas, kuriuo nesenai „Švyturys“ pasidalino. Ką tai reiškia, kai mūsų rajonas nefigūruoja TOP5 ar TOP10 sąrašuose? Tai reiškia, kad pas mus trūksta vizijos, trūksta lyderystės. Šiandien mes turime tik lyderius socialiniuose tinkluose, tačiau realiame gyvenime, pavyzdžiui, investicijų pritraukime, miesto planavime bei daugelyje kitų sričių tos lyderystės trūksta. Tikrai neturime įsivaizdavimo kur mes einame. Kaip pavyzdys – mano kritikuojamas „pagalvės“ mokestis, kuris iš esmės būtų apynasris verslui be naudos rajonui. Iš dabartinio turistų srauto sunku būtų tikėtis surinkti tiek lėšų, kad galima būtų jas tikslingai investuoti. Tai tik papildoma našta mūsų verslininkams. Mes nesame Birštonas, Palanga ar Druskininkai, deja, nesame kurortinė savivaldybė. Mes turėtume galvoti kaip paskatinti Palangos vasarotojus lankytis Kretingoje, siūlydami jiems paslaugas, dėl kurių verta atvykti, kurių neteikia kiti. Kol kas turime muziejų, nuostabią bažnyčią, o daugiau nieko keliautojams negalime pasiūlyti. Nėra skatinamas smulkusis verslas, naujų maitinimo įstaigų atsiradimas. Turime nemažai skaudulių, į kuriuos valdžia turėtų atkreipti dėmesį. Tačiau prie šios rajono valdžios didesnių pokyčių sunku būtų tikėtis.
-Kokias Kretingos r. galimybes ir trūkumus įžvelgiate, ko iš tiesų dar reikėtų, kad rajono veidas pasikeistų?
-Kretingos rajono turistinis prekinis ženklas nėra žinomas, todėl nėra patrauklus. Pirmiausia turėtume didinti krašto žinomumą, skatinti verslo atėjimą bei kurti tvarią socialinę politiką. Dažnai kaip pavyzdį pateikiu Klaipėdos r. savivaldybę. Gal pagal gyventojų skaičių ji yra didesnė už Kretingos r., tačiau palyginus, kaip Klaipėdos rajonas atrodė prie 5 metus ir kaip jis atrodo dabar – tai du nesulyginami dalykai. Rajonas kuriamas gyventojų patogumui, čia ateina verslas, kuris kuria darbo vietas, tuo pačiu atnaujina miesto vizualinį paveikslą. Tuo tarpu pas mus dėl verslo pritraukimo yra daug problemų. Vienas iš pavyzdžių: dar anos kadencijos metu verslininkai, siūlę vystyti socialinio būsto projektą, į savivaldybės tarybos tiesiog salę nebuvo įleisti. Gal todėl, kad ne tie siūlė. Su tokiu dabartinės valdžios požiūriu gerų rezultatų pasiekti neįmanoma. Praėjo praktiškai vieneri naujosios valdžios valdymo metai, tačiau vietoj investicijų pritraukimo, matėme tik „galvų kapojimus“ bei „savų“ statymus į patogias vietas.
-Ką norėtumėte atsisveikindamas pasakyti Kretingos r. žmonėms, rinkėjams?
-Pirmiausia norėčiau padėkoti tėvams, socialdemokratų skyriaus bičiuliams, rinkėjams, visiems rajono žmonėms, kurie remia ir palaikė mane šiame gyvenimo etape. Kiek leido žinios, kompetencija ir galimybės, padėjau visiems, stengiausi, bandžiau įgyvendinti savo idėjas, kurias buvau įsirašęs į savo programą. Turbūt kaip netikėtas meteoras nusileidau į rajono politiką iš kito Lietuvos galo, kėliau nepatogius klausimus ir tapau gyventojus ginančiu politiku. Norisi pabrėžti, kad iš politikos visiškai nesitraukiu, lieku Kretingos socialdemokratų partijos skyriaus taryboje, tad rajono gyventojai kreiptis su savo problemomis galės ir toliau. Tačiau aktyvioje politikoje darau pertrauką, sutelkdamas pastangas gilintis į mokslus ir profesinę sritį. Ar ateityje grįšiu į rajono politiką? Teks apie tai pagalvoti šiek tiek vėliau, bet tokios galimybes neatmetu.
Kalbino Gintaras Mikšiūnas
