Praėjo pusmetis po to, kai milžiniškas reaktorius, skirtas didžiausiam Lenkijos „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklos rekonstrukcijos projektui, po dviejų savaičių kelionės Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Mažeikių keliais pasiekė tikslą – Mažeikių rajone, Juodeikiuose esančią įmonę. Tačiau žmonės nustebo vėl pamatę kelininkų techniką tose vietose kur krovinys važiavo.
Gerus metus prieš tai, ruošiantis šiai įspūdingų gabaritų krovinio kelionei buvo vykdomi kelio sutvirtinimo darbai, keičiami kelkraščiai tvirtesne danga, įrengtos specialios salelės, specialios vietos, kur istorinis krovinys turėjo „ilsėtis“. Viena tokių – prie tilto per Pestupį, šalia Salantų.
Daug tokių sutvirtinimų buvo įrengta gyvenvietėse, prie pat gyvenamųjų namų, ties posūkiais, pavojingais ruožais. Daugelyje kelio 226 Kartena-Salantai vietų buvo atnaujinti bei suremontuoti tiltai ir viadukai, iškirsti medžiai, nugriautos tvoros, pašalintos įvairios kliūtys ir net statiniai. Kelio įtvirtinimai po istorinės kelionės liko ir niekam nekėlė abejonių, jog jie buvo įrengti visam laikui, kad pagerinti kelio kokybę.
Blogina, ar gerina kelią?
Tačiau žmonės nustėro kai prieš kelias savaites vėl pamatė kelininkų sunkiąją techniką tose vietose, kur buvo įrengti istoriniam kroviniu pravažiuoti skirti įtvirtinimai. Ardomi prieš pusę metų įrengti kelkraščiai, keičiama skalda. Be to kelio darbai vyksta žiemos metu, kai tam – ne pačios palankiausios sąlygos.
Prieš savaitę ypatingai daug technikos suvažiavo ties Kūlupėnų geležinkelio stotimi ir geležinkelio pervaža, kur respublikinės reikšmės kelias Nr. 226, kertantis šią gyvenvietę, buvo sutvirtintas iš abiejų pusių. Žmonės džiaugėsi, nes atsirado daugiau erdvės saugiai važiuoti dviračiais, paspirtukais gana judriame kelio ruože nuo Kūlupėnų žiedinės sankryžos iki geležinkelio pervažos. Ekskavatoriais buvo surinkta prieš pusę metų supilta ir sutvirtinta kelkraščio skalda, o į jos vietą pripilta naujos. Žmonės kraipė galvas niekaip negalėdami suprasti, kokia yra tokio veiksmo ekonominę nauda? O gal tai ekologinė priežastis, nes sutvirtinimams galėjo būti panaudotos pavojingos medžiagos? Kokia prasmė samdyti rangovus, brangią techniką, kad pakeisti kelkraščius?
„Prieš pusę metų supiltą kelio pakraščio dangą, kuri buvo skirta itin sunkiam istoriniam kroviniui pravažiuoti, išardė, kažkur išvežė ir atvežė naują šviežią. Kuo netiko senoji“? – piktinosi vietos gyventojai. Kalbinti vietoje darbininkai nieko negalėjo pasakyti. Jiems liepė taip daryti, jie ir daro kas numatyta. Na, nebent tie kelio įtvirtinimai auksiniai ir reikia dabar juos pakeisti pigesniais. Kūlupėniškiams taip pat liko neaišku, kodėl taip neatsakingai yra švaistomos mokesčių mokėtojų lėšos, kad kas pusė metų būtina keisti kelio įtvirtinimus, kai tuo tarpu dviračių tako ar šaligatvio pavojingame ir judriame kelio ruože nuo parduotuvės iki parvažos, niekas nesiruošia įrengti.
Įtvirtinimų ardymo klausimas dar tik svarstomas
„Švyturio“ redakcija kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją, kuri šiuo metu pervadinta į „Via Lietuva“ su prašymu žmonėms paaiškinti, kodėl yra ardomi sutvirtinimai, skirti istoriniam kroviniui pravažiuoti respublikinės reikšmės kelyje 226 Kartena-Salantai. Atsakymas buvo gautas toks, kad dėl esamos situacijos vasario 22 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijoje vyks posėdis, kurio metu bendrovės specialistai spręs dėl kelio sutvirtinimų, įrengtų istorinio krovinio kelionei, ardymo.
Tačiau atsakymas sukėlė dar daugiau klausimų. Kaip tai suprasti? Kelio ardymas jau vyksta, o posėdis dar tik įvyks? Tuo tarpu kūlupėniškiams ir pro šalį važiuojantiems kyla dar daugiau klausimų susijusių su galimu neefektyviu valstybinio turto bei mokesčių mokėtojų lėšų naudojimu, nes prieš pusę metų pagerinta kelio kokybė, jų manymu, dabar labiau bloginama. Be to patys kelio darbai atliekami žiemą, galima juk buvo palaukti pavasario?
Pikti liežuviai kalba, jog prieš pusę metų suremontuotas tiltas per Pestupį, netoli Salantų miestelio taip pat gali būti ardomas? Šalia jau dūzgia technika. Nes, gal būt, ten buvo panaudotos kažkokios „auksinės“ technologijos, kurias reikia būtinai pakeisti prastesnėmis, labiau atitinkančiomis „kaimo kelio“ reikalavimus. Visiškai šalia, Pravažiavus Barždžius buvo įrengta istorinio krovinio poilsio aikštelė, kuri taip pat yra šiuo metu ardoma, keičiama kelkraščio danga.
Pusė metų po istorinės kelionės
Gyventojai skundžiasi, jog dėmesio nesulaukia kiti istorinio krovinio kelionės apgadinti rajoninės reikšmės keliai, tokie kaip Leliūnai-Juodupėnai ir Dupulčiai-Slučkai. Vietoj to, kad sutvarkyti juos, metami pinigai į balą keičiant kelkraščių dangą Kūlupėnų gyvenvietėje.
Priminsime, jog 2023 metų rugpjūtį Italijoje pagamintas 100 metrų ilgio, 6,5 metro pločio ir 10 metrų aukščio reaktorius specialiu laivu į Klaipėdos uostą buvo atgabentas ir iškrautas bendrovėje „Bega“, iš ten įrenginys išvežtas rugpjūčio 6-osios naktį. Kartu su jo pervežimui skirtomis specialiomis platformomis jis sveria apie 2,5 tūkst. tonų.
Reaktorius sumontuotas „Orlen Lietuva“ gamyklos giluminio naftos perdirbimo įrenginyje. Bendrovės vadovas Michalas Rudnickis anksčiau teigė, kad įrenginys gamybą pavers efektyvesne ir leis ateityje dirbti pelningai, nepriklausomai nuo ekonominės situacijos pasaulyje.
Gabenant krovinį gatvėse buvo klojami specialūs lakštai, kuriais siekta amortizuoti apkrovą, apsaugoti komunikacijas. Apie 1,5 tūkst. tonų sveriantis reaktorius, o kartu su jį vežusiu sąstatu – daugiau nei 2 tūkst. tonų – vienas didžiausių kada nors Lietuvoje transportuotų krovinių, kurio kelionė nuo Klaipėdos iki Mažeikių truko daugiau nei dvi savaites – iš Klaipėdos išvykęs rugpjūčio 6-ąją krovinys kelionės tikslą pasiekė rugpjūčio 21-ąją.
Projekto generalinė rangovė yra Didžiosios Britanijos „Petrofac International“. Gamyklos modernizavimo vertė siekia apie 970 mln. eurų.
Gintaras Mikšiūnas
