Alvydas ZIABKUS
„Švyturio“ apžvalgininkas
Artėjant Švedijos mieste Malmėje vyksiančiam „Eurovizijos“ dainų konkursui, neprošal prisiminti tokį jau daugel metų sklandantį juokelį, kad nuolat apie pergalę šiame konkurse svajojantiems Lietuvos gyventojams nepritaria mūsų šalies Vyriausybė, kurią tenkina bet kuri vieta išskyrus pirma. Nes tuo atveju tektų skubiai ieškoti dešimčių milijonų eurų kitos „Eurovizijos“ organizavimui.
Panašioje situacijoje praėjusią savaitę atsidūrė Kretingos valdžia. Tiktai pergalės NKL finale Kretingos krepšinio komandai linkėję politikai ūmai pritilo, kai kretingiškiams realiai pradėjo vertis aukščiausios šalies krepšinio LKL lygos vartai, o krepšinio klubas tarybos paprašė skirti daugiau pinigų.
Net ir nugalėjus Nacionalinėje krepšinio lygoje ir norint žaisti LKL, komandai kitam sezonui būtina suformuoti bent jau 800 tūkst. eurų biudžetą. Iki šiol per metus tik kiek daugiau nei 30 tūkst. eurų klubui paberdavusi rajono valdžia praėjusio tarybos posėdžio išvakarėse gavo krepšinio klubo prašymą vienam sezonui skirti papildomą 350 eurų finansavimą, paramą numatant dvejus metus po 175 tūkst. eurų.
Likusius pinigus – apie 400 eurų klubas planavo surinkti iš privačių rėmėjų.
Gavus tokį prašymą pergalės dainos savivaldybėje pritilo. „Ką darysime?“, – praėjusiame tarybos posėdyje tarybos narių nuomones zondavo rajono meras Antanas Kalnius. Posėdį transliuojant internetu ir esant galimybei vėliau jį pasižiūrėti bet kada, politikai rangėsi, lyg unguriai. Ne juokas – prie komandai biudžete numatytų pinigų šiemet pridėti dar 175 tūkst. eurų ir garantuoti, kad kitamet bus skirta tiek pat. Bet ir viešai prieštarauti gerokai pagausėjusiai Kretingos komandos gerbėjų armijai yra baugu.
Aiškiai pasakyti, kad papildomų pinigų klubui skirti nereikia, ryžosi tik kraštietė Dalia Bieliauskienė, kuri netiesiogiai gal ir pagelbėjo savo broliui A.Kalniui, kuris šitaip išrėžti pabūgo. Buvo nutarta klubo finansavimo klausimą atskirai apsvarstyti po keletos dienų, ir, jei būtų nuspręsta prašomą finansinę paramą skirti, šaukti neeilinį tarybos posėdį.
Galima įsivaizduoti su kokiu palengvėjimu rajono politikai atsiduso po savaitgalio, kai kretingiškiai „Jurbarko – Kario“ komandai finalo seriją pralaimėjo 1:3, o patvirtinimo, kad jurbarkiškiai atsisako žaisti LKL, nebuvo sulaukta.
Praėjusį pirmadienį numatytas tarybos komitetų pasitarimas buvo atšauktas, ir, atrodytų, valdžios dilemą skirti klubui pinigų, ar ne, galima būtų užmiršti, kaip vėjo nupūstą juodą audros debesį.
Jei ne po tarybos posėdžio likęs neskanus kartėlis, kurį išryškino ši situacija. Ar rajonui reikia aukšto lygio krepšinio, ar pakanka vos 30 tūkst. eurų per metus biudžetui kainuojančios komandėlės, kuri trina antros pagal pajėgumą krepšinio lygos dugną arba, kaip toje „Eurovizijoje“, gali užimti ne aukštesnę nei antrą vietą?
Sporto arena buvo statoma ir kaip „Kretingos“ krepšinio komandos treniruočių bazė bei namų rungtynių vieta. Klubas vargo trečioje pagal pajėgumą Regionų lygoje, kol prasibrovė į NKL. Eilę metų apatinę turnyrinės lentelės dalį makalavusi komanda šiemet stebuklingai pateko į atkrintamųjų rungtynių fazę. Čia nukovusi lygos lyderius atsidūrė finaliniame ketverte, prasibrovė į finalą. Lemiamų rungtynių serijoje dėl čempionų vardo jau buvo pasiektos lygiosios.
Pasklinda gandas, kad Jurbarko komanda neketina žaisti LKL ir kretingiškiams, nepriklausomai nuo finalo baigties, iškrinta istorinis šansas žaisti su geriausiomis Lietuvos komandomis.
Ir tuomet rajono valdžia pradeda abejoti – ar ne per brangi tokio pasiekimo kaina? Ar dvejus metus komandai skirti po kiek daugiau nei 200 tūkst. eurų nėra per daug? Suprask, gal geriau būtų trintis Nacionalinėje krepšinio lygoje, o dėl šventos ramybės – gal ir dar žemesnėje Regionų lygoje. Tuomet ir politikų pabarstomų kelių dešimčių tūkstančių eurų klubui užteks per akis.
Tad ir klausiu – ar Kretingos rajonui iš viso reikalingas krepšinio klubas? Gal apskritai ta komanda tegu išsivaikšto kas kur. Tuomet valdžia ir tuos 30 tūkst. eurų sutaupytų. Galėtų kasmet rengti net kelis balius savivaldybės darbuotojų „cementovkei“.
Tačiau ar komandos prašoma 200 tūkst. eurų suma per metus išties yra tokie dideli pinigai? Ar tiek nekainuoja „Kretingos“ krepšininkų sėkmės išaugintas gyventojų pasididžiavimas savo rajonu? Ar klubo pasiektos sėkmės suvienyti rajono gyventojai nenusipelno jau šį rudenį savo arenoje matyti su „Kretinga“ žaidžiantį „Žalgirį“, „Rytą“, „Wolves“, „Lietkabelį“?
Gal geriau metus, kitus luktelėti su kurios nors gatvės asfaltavimu, tačiau suteikti progą kretingiškiams po 10, 20 metų prisiminti, kad jų rajono komanda žaidė aukščiausioje krepšinio lygoje. Kaip ir dabar futbolo gerbėjai dar mena kadaise Lietuvos futbolo taurę laimėjusios legendinės Kretingos „Minijos“ komandos laikus.
Dabar, kai lygoje užimta 2 vieta ir galimybė žaisti LKL nutolo, politikai gali muštis į krūtinę, kad jie rajono krepšinio ateičiai tuos pinigus būtų skyrę nedvejodami.
Na, na. Buvusi situacija dar gali pasikartoti. Kaip sakė Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, galimybė „Jurbarko – Kario“ komandai žaisti LKL dar svarstoma. Dar neaišku, ar karo grėsmės akivaizdoje reikiama pinigų suma komandą parems Lietuvos kariuomenė.
Tuomet galimybė žaisti aukščiausioje šalies krepšinio lygoje vėl grįžtų į Kretingą.
