Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos siekia atkreipti dėmesį į triukšmo keliamas problemas ir paskatinti tylesnės gyvenamosios aplinkos formavimą. Triukšmo tarša jau pripažįstama viena pagrindinių ekologinių problemų, keliančių grėsmę sveikatai.
Kas yra triukšmas?
Triukšmas – tai nepageidaujami, dirginantys arba kenksmingi, turintys neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ar gyvajai gamtai, išoriniai garsai. Jis gali būti techninis, gamybinis, sukeliamas gamtos reiškinių ar gyvūnų. Apie triukšmo neigiamą poveikį žmonių sveikatai parašyta daugybė mokslinių straipsnių, tačiau nepaisant to triukšmo situacija mūsų aplinkoje kiekvienais metais prastėja.
Kokios pagrindinės triukšmo gyvenamojoje aplinkoje priežastys?
Dėl spartaus civilizacijos vystymosi sparčiai didėja autotransporto, kurio indėlis į bendrą aplinkos triukšmo visumą mieste sudaro apie 90-95 proc.
Pastaruoju metu dėl naujų statomų ar rekonstruojamų individualių namų šildymo energijos taupymo plačiai paplito oras-oras ar oras-vanduo šilumos siurbliai, kurių išoriniai lauko blokai neretai neatitinka reikalavimų, generuoja nuolatinį triukšmą savoje ir gretimoje kaimyninėje gyvenamojoje aplinkoje. Panaši situacija yra ir su patalpų mechaninio vėdinimo ir vėsinimo įranga.
Daugiabučio namo gyventojai dažnai remontuoja butus dienos metu, tačiau dažnas žmogus nesusimąsto apie remonto metu kylantį triukšmą. Dirglumas triukšmui namų aplinkoje tampa iššūkiu. Klausomės garsios muzikos ar patys muzikuojame namuose ir dažnai nesusimąstome, kad greta esantiems žmonėms tai nepatinka. O nepatikti gali tiek pats garsų stiprumas, laikas ar trukmė, tiek ir muzikos žanras ar stilius. Dažnai sunku suvokti, kad mūsų mėgstama ir suprantama kaip „šauni miela muzikėlė“ už sienos kaimynui gali girdėtis kaip „žemo dažnio bumbsėjimas“ ar „grandininių pjūklų muzika“, kuri trukdo jam susikaupti ar pailsėti po dienos darbų.
Kaip į triukšmą reaguoja mūsų organizmas?
Žmogus evoliucionavo esant natūraliam foniniam 30-40 decibelų triukšmui, o stipresnis garsas buvo suprantamas kaip pavojaus signalas. Į tokius garsus organizmas reagavo ir tebereaguoja išskirdamas adrenaliną, cukraus kiekio padidėjimą ir kraujagyslių susiaurėjimą.
Statistika negailestinga – esant 65-75 decibelų nuolatiniam triukšmui širdies ligų rizika padidėja 20 proc. O juk toks triukšmo lygis – tai beveik pusės Vakarų Europos gyventojų kasdienybė. 100 decibelų garso stiprumas, kurį sukelia lėktuvai skrydžio metu, nuolat „džiugina“ gyvenančius šalia oro uostų. Štai ir mūsų Palangos oro uosto atveju niekas pernelyg nesijaudino leisdamas gyvenamųjų namų statybą prie pat oro uosto tvoros. Kas apsigyvenote šalia – patys kalti.
Kokie pavojai slypi?
Visuomenės sveikatos specialistų duomenimis aplinkos triukšmas yra rimta problema Lietuvoje. Kasmet vidutiniškai 10–15 proc. daugėja gyventojų skundų dėl triukšmo. Triukšmo žala sveikatai neapsiriboja tik klausos pažeidimais jis gali veikti ir fiziškai, ir psichologiškai, trikdydamas miegą, poilsį, bendravimą.
Tyrimais įrodyta, kad 70 dBA triukšmas veikia centrinę ir vegetacinę nervų sistemą. Pats pavojingiausias – nuolatinis pastovus triukšmas, kuris sukelia nervinę įtampą ir stresą, skatina su nervine organizmo reguliacija susijusių ligų atsiradimą ir jų progresavimą. Pastoviai dirginant centrinę nervų sistemą daugeliui žmonių sukeliama apsauginė organizmo reakcija – stresas, kuris gali pasireikšti nuolatiniais galvos skausmais, nepaaiškinamu nuovargiu ar mieguistumu, atminties pablogėjimu, sutrikusia klausa, širdies veiklos ir kraujo spaudimo esminiais pokyčiais ar sutrikimais, neurodermito ar nervinės opaligės paūmėjimu, judesių koordinacija, didėjančia gamybinių traumų rizika. Žmogus atpažįsta triukšmą ir reaguoja į jį net tada, kai miega.
Pernelyg didelis triukšmas gali sukelti problemų, susijusių su klausa – klausos praradimas, ūžesys ir padidėjęs jautrumas garsui. Daugiau kaip 5 proc. pasaulio gyventojų (466 mln. žmonių) turi klausos sutrikimų – 432 mln. suaugusiųjų ir 34 mln. vaikų. Apskaičiuota, kad iki 2050 m. daugiau nei 900 mln. žmonių (vienas iš dešimties) dėl triukšmingos aplinkos gali prarasti klausą. Galima teigti, jog triukšmas – tai šio amžiaus pasaulinė problema. Aplinkos triukšmo įtakojama ligų ir susirgimų našta pagal savo mastus yra antra po oro taršos.
Nuo garso jaučiamės it girti?
Kartais mes patys sąmoningai renkamės pavojingai triukšmingą aplinką. Naktinio klubo fonas gali siekti 120 decibelų ir, jei mes pernelyg aktyviai ir dažnai „klubinėjame“, tai ankščiau ar vėliau galime susidurti su šalutiniu šios pramogos poveikiu. Beje, didelis garso stiprumas koncertų ar diskotekų metu nėra atsitiktinis. 110 decibelų garso stiprumas sukelia fiziologinę reakciją, primenančią girtumą. Kita smarkiai paplitusi triukšmo pasekmė – susierzinimas.
Ką galime pakeisti?
Šią situaciją galima pakeisti, nes aplinkos triukšmas gali būti reguliuojamas. Palanki socialinė, kultūrinė, ekonominė, technologinė aplinka gali sumažinti triukšmo sukelto streso poveikį sveikatai. Pradėkime nuo savęs – netriukšmaukime ir gerbkime kaimynus bei aplinkinius. Planuokime triukšmingus darbus, kai aplinkoje nėra žmonių arba iš anksto įspėkime. Pagalvokime apie tai, kad mėgstama muzika, burzgiantis buitinis prietaisas, žoliapjovė, malkų skaldyklė ar vaikų važinėjimas motorine priemone, nuolat sukant ratus po langais, kelia kaimynams stresą ir gadina jų sveikatą.
Kartais naudinga geranoriškai su triukšmaujančiais pasikalbėti ir rasti bendrą sprendimą, o jei jau tas nepadeda – kreiptis pagalbos į atsakingas institucijas.
Triukšmo ribojimai
Lietuvoje galioja higienos norma siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą nuo triukšmo sukeliamos žalos. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro – nuo 19 val. iki 22 val., o nakties – nuo 22 val. iki 7 val. Vadinasi, ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto. Svarbu paminėti, kad savivaldybės yra pasitvirtinusios triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles ir daugelyje jų yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 val. iki 7 val., o savaitgaliais – nuo 22 val. iki 9 val.
Nors atrodytų, kad teisėtai galima triukšmauti nuo 7 val. ryto iki 19 val., tačiau reikia nepamiršti, kad yra nustatytos tam tikros higienos normos stacionariems triukšmo šaltiniams, kuriuose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama. Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“: dienos metu – 45 dB, vakaro metu – 40 dB, nakties metu – 35 dB. Vadinasi, nepaisant to, koks yra paros metas, visais atvejais reikalinga įsivertinti skleidžiamo triukšmo garsą. Be specialių matavimo prietaisų sudėtinga nustatyti triukšmo lygį, tačiau paprastai šnabždesys sukelia apie 30 dB, šaldytuvas – apie 40 dB, žmonių pokalbis – apie 60 dB, automobilis – apie 70 dB, plaukų džiovintuvas – apie 90 DB, policijos automobilio sirena – apie 120 dB triukšmą.
Daugiabučiuose namuose įsikūrusių įmonių (parduotuvių, barų, naktinių klubų ir kt.) ir įstaigų savininkai, esant gyventojų skundams ir policijos pareigūnams nustačius triukšmo ribinių dydžių viršijimus, privalo normalizuoti triukšmo lygį ir keisti triukšmo šaltinio naudojimo laiką.
Svarbu prisiminti ir tai, kad planuojant statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privaloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.
Skleidžiamas triukšmas
Atsakomybę už triukšmavimą numato Administracinių nusižengimų kodeksas. Viešosios rimties trikdymu laikomi šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose.
Nesant viešos tvarkos apibrėžimo praktikoje susiduriama su problema – ką laikyti viešąja vieta. Ilgai spaudoje buvo aptariamas atvejis, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje nurodė, jog kaimiškoje vietovėje karvių melžimas melžimo aparatu yra įprasta ūkininkavimo veikla ir ji nelaikytina viešosios tvarkos pažeidimu. Byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp iš miesto atsikrausčiusių žmonių ir ūkininkų dėl anksti ryte (apie 6 val.) karvių melžimo aparatų skleidžiamo garso. Teismas nurodė, kad jei ūkininkas melžimo aparatą įjungtų, pavyzdžiui, nakties metu tikslingai, siekdamas ne melžti karves, bet specialiai trikdyti kaimynų ramybę, būtų galima konstatuoti, jog yra trikdoma asmenų ramybė.
Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Todėl policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą dėl keliamo triukšmo, visais atvejais pirmiausiai stengiasi nustatyti triukšmo šaltinį.
Be to, pažeidimu laikomas ne tik toks triukšmas, kuris viršija skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius, bet ir yra erzinantis, nemalonus, nepakeliamas, nuolat girdimas ir trukdo gyventojų rimtį. Tačiau kaimynams nereikėtų piktnaudžiauti ir skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio garso, girdimo iš jų buto, pavyzdžiui, vaikų verkimo, vaikų keliamo triukšmo žaidimų metu, buities prietaisų naudojimo, kurie skleidžia triukšmą, nes tai yra trumpalaikis, nepastovus triukšmas, t. y. savaime suprantami, neišvengiami ir pateisinami triukšmo šaltiniai.
Paminėtina ir tai, jei atvykus pareigūnams triukšmo negirdėti, jie apklausia kaimynus, ieško asmenų, galinčių paliudyti triukšmo buvimo faktą ir šaltinį, kadangi viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.
Gresia baudos
Nuobaudos skiriamos remiantis Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsniu. Jis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų. Tačiau nusižengimą padarius pakartotinai bauda kyla nuo 80 iki 300 eurų. Už šiuos administracinius nusižengimus, jeigu jie buvo padaryti viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas ir draudimas lankytis viešose vietose vykstančiuose renginiuose nuo 1 mėnesio iki vienerių metų.
Atsižvelgiant į tai, kad triukšmas sukelia žalą žmogaus sveikatai, Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 140 iki 600 eurų.
Baudą galima gauti ir neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute. ANK 48 straipsnis už LR Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą užtraukia baudą nuo 100 iki 600 eurų, už tokį nusižengimą, padarytą pakartotinai – nuo 500 iki 1000 eurų.
Kur kreiptis dėl kaimynų keliamo triukšmo?
Bet kuriuo paros metu dėl kaimynų keliamo triukšmo (šūkavimo, garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112. Jei kaimynai nuolatos triukšmauja, galima raštu kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių.
Jei gyvenimo sąlygų pablogėjimas yra susijęs su ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių triukšmo šaltinių keliamu triukšmu, gyventojai dėl triukšmo gali kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Triukšmo prevencija
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvairiu paros metu atlieka triukšmo matavimus. Tokių matavimų tikslas – užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.
Siekiant kovoti su triukšmingais kaimynais daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus. Visuotiniame namo savininkų susirinkime patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės privalomos visiems daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų savininkams (naudotojams). Vidaus tvarkos taisyklės sukuria pagrindą bendrijos pirmininkui kreiptis į šias taisykles pažeidžiančius asmenis juos sudrausminant.
Be to, vidaus tvarkos taisyklės padeda ir prevenciškai – gyventojai matydami, kad kiti asmenys šių taisyklių laikosi, yra labiau linkę ir patys šių taisyklių laikytis.
Visuomenės sveikatos biuro, sveikatos specialistė Virginija Mockutė
