Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Mindaugas Černeckis, priklausantis Jungtinei frakcijai su politiniu komitetu „Kretingos kraštas“, socialiniame tinkle „Facebook“ lapkričio 23 d. paskelbė savo mintis apie Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio verslus ir jo ryšius su Rusija, sukeldamas didelę diskusiją socialiniuose tinkluose. Mindaugas Černeckis iškėlė klausimą apie Matijošaičio verslo veiklą Rusijoje. Savo įraše Černeckis pabrėžė, kad nėra „gerai įsigilinęs į Matijošaičio verslus“, tačiau klausė: „Kas gali paaiškinti, kodėl blogai iš rusijos paimti pinigus ir juos pargabenti į Lietuvą?“
Šis klausimas susilaukė gausybės komentarų, jie išreiškė nuomones tiek už, tiek prieš Matijošaičio veiklą, kai kurie pateikė faktus apie įmonės mokamus mokesčius Rusijoje bei galimą prekių pritaikymą karo reikmėms.
Vienas komentatorius atkreipė dėmesį į tai, kad Matijošaičio įmonių veikla 2023 metais Rusijoje sugeneravo apie 55 milijonus eurų mokestinių įmokų į Rusijos biudžetą. Jis taip pat pabrėžė, kad tokios įmokos prisideda prie šalies ekonomikos, įskaitant karinės pramonės finansavimą.
Černeckis į tai atsakė, iškeldamas klausimą, ar pelnas po mokesčių yra pervedamas į Lietuvą. Jei taip, anot jo, tokia veikla galėtų būti pateisinama. Tačiau komentatoriai pastebėjo, kad viešos informacijos apie pelno grąžinimą nėra. „Logiška būtų tikėti, jog jeigu pelnas grįžtų į Lietuvą – mes jau tai seniai žinotume.“, – pabrėžė vienas diskusijos dalyvis.
Diskusijoje buvo pateikti ir skaudesni kaltinimai. Vienas iš komentatorių priminė viešai paskelbtus žurnalistinus tyrimus, kuriuose minima, kad Matijošaičio įmonės galėjo eksportuoti prekes, pritaikomas Rusijos karo pramonei. „O tau atrodo gerai, kad siunčia dalis savo įmonei kaliningrade ir tos dalys atsiduria “netyčia” ruskių raketose?“ – klausė vienas komentatorius, sulaukęs Černeckio atsakymo: „Neatrodo. Sakau nesu įsigilinęs. Bandau suprasti. Tokiu atveju labai blogai.“
Taip pat kilo diskusija dėl to, ar Matijošaitis laikosi savo ankstesnių pažadų. Po karo pradžios Matijošaitis žadėjo palaipsniui pasitraukti iš Rusijos rinkos, tačiau viešai neskelbiama, kad tokie žingsniai būtų realiai įgyvendinti.
Diskusijoje išryškėjo ryškus visuomenės susiskaldymas. Vieni gynė Černeckio siekį išsiaiškinti faktus, kiti kaltino jį populizmu. Pavyzdžiui, vienas komentatorius rašė: „Jeigu klausi apie mokesčius, tai ar tikrai manai jog finansinį atsakymą rasi būtent čia-facebuke???“
Černeckis atsakė, kad tokios diskusijos yra svarbios siekiant supratimo. „Akivaizdu, kad visuomenė yra susiskladžiusi ir viena to priežaščių, kad “gudručiai” kritikuoja už tai, kad žmonės siekia supratimo, o ne priima visko aklai.,“ – pabrėžė jis.
Matijošaičio veikla Rusijoje lieka vienu karščiausių diskusijų objektų, keliančiu tiek moralinius, tiek politinius klausimus. Ar Lietuvos verslas, veikiantis Rusijoje, gali būti laikomas „neutralus“, kai kontekste yra karas Ukrainoje? Ar moralinis įsipareigojimas sustabdyti veiklą Rusijoje turėtų būti svarbesnis už ekonominius argumentus?
Kol nėra aiškių duomenų apie pelno grąžinimą į Lietuvą, Matijošaičio kritikai tvirtina, kad jo verslai daro tiesioginę žalą, prisidėdami prie Rusijos biudžeto. Tuo tarpu kiti laikosi nuomonės, kad verslas vykdo savo funkcijas rinkos sąlygomis ir pinigų judėjimą reikėtų vertinti per platesnę ekonominę prizmę.
Tarybos nario įrašo diskusijos sulaukė dar didesnio dėmesio dėl dabartinio geopolitinio konteksto. Lietuva, viena pirmaujančių šalių, palaikančių Ukrainą kovoje prieš Rusijos agresiją, negali likti abejinga tokiai temai. Kiekviena įmonė, veikianti agresorės teritorijoje, kelia klausimų dėl moralinių vertybių.
Ukrainos žmonės, ginantys savo laisvę ir suverenitetą, tikisi paramos iš tarptautinės bendruomenės. Lietuvos pavyzdys, griežtai pasisakantis už sankcijas Rusijai, rodo, kad verslas negali likti „neutralus“ tokio masto agresijos akivaizdoje.
