Fejerverkų naudojimas Lietuvoje vis dar kelia daug diskusijų – nuo pirotechnikos mėgėjų šūksnių iki gyvūnų mylėtojų ir aplinkosaugos šalininkų pasipiktinimo. Pastaruoju metu, šventiniu laikotarpiu, diskusijos dėl šios tradicijos pasiekė naują lygį. Gyventojai kelia klausimus apie šių reginių poveikį aplinkai, žmonių ir gyvūnų gerovei bei visuomenės sąmoningumą.
Pavargę nuo kasdienių sprogimų
Gruodžio 8 d. vienoje iš palangiškių bendruomenės „Facebook“ grupių pasirodęs įrašas atskleidė, kaip fejerverkai kasdienybėje veikia ne tik žmonių, bet ir jų augintinių gyvenimą. Įrašo autorė papasakojo, kaip jos šuo kasmet mėnesį kenčia nuo triukšmo, slepiasi ir dreba kiekvieną kartą išgirdęs sprogimus. „Neįmanoma jo pavedžioti. Išeinam ryte pasivaikščioti-šaudo. Išeinam per pietus-šaudo. Išeinam vakare-vėl šaudo. Vienas šūvis ir šuo tempia namo, kad galėtų pasikratyti palindęs po kriaukle iš išgąsčio.“, – rašė Palangos gyventoja. Ji pabrėžė, kad fejerverkų naudojimas yra žala ne tik naminiams, bet ir laukiniams gyvūnams, kurie neretai išsigandę bėga į gatves ir tampa eismo nelaimių aukomis.
Be to, moteris ragina tėvus stebėti, kur išleidžiami jų vaikų pinigai, ir mokyti juos atsakomybės už gamtą bei gyvūniją: “Tėveliai-atkreipkite dėmesį kur išeina vaikų pietų pinigai. (Kodėl jie yra nepilnamečiams pardavinėjami, čia jau kitas klausimas). Aną dieną pora berniukų pamatę mane su šuniu, arčiau priėjo numesti bombioškę ant žemės. Jiems pasirodė smagu matyti išsigandusio šuns reakciją… “. Jos teigimu, kasdienės pirotechnikos naudojimas yra ne tik tarša, bet ir moralinė problema: “Gal reikėtų paaiškinti vaikams kas yra gamta ir gyvūnija?
Mano šuo bent jau turi kur pabėgti ir pasislėpti, o kiek yra laukinių gyvūnų ir žvėrių kurie neturi kur pasislėpti. Kurie išsigandę bėga į niekur, kad tik pabėgtų nuo to garso ir būna nutrenkti automobilių…”
Fejerverkai prieš inovacijas
Dalis visuomenės siūlo alternatyvas tradiciniams fejerverkams – nuo šviesos šou su dronais iki tylesnės pirotechnikos. „„Manau juos reiktu išvis pradėt išstumt iš rinkos. Yra dronai gali daug geresnius efektus sukurti, naujųjų metų nakti vietoj miesto fejerverkų ir saugiau (klausant medikų) ir aplinkai draugiškiau. Aišku tik mano nuomonė, bet bent jau saikingiau tikrai galėtumėm juos naudot.““ – teigė viena socialinių tinklų vartotoja. Tuo tarpu kiti pabrėžia, kad fejerverkai prarado savo emocinę reikšmę ir galėtų būti naudojami tik labai saikingai.
Vis dėlto kai kurie skeptiškai vertina argumentus prieš fejerverkus. „Fejerverkų draudimai – kraštutinumas“, – rašo kita komentatorė. Ji mano, kad problemos su gyvūnais yra perdėtos, o tinkamai organizuojant šventes galima suderinti ir aplinkosaugos, ir pramogų interesus.
„Pasakyk gruzinams (kartvelams) prie parlamento, kad nešaudytų fejerverku. Dėl laukinių gyvūnų paklėdėjot, bet nieko, praeis,“ – rašo vienas komentatorius, akivaizdžiai skeptiškai vertindamas rūpestį aplinka, atkreipdamas dėmesį į vykstančius protestus Sakartvele.
Savivaldybių pozicija: Vilniaus pavyzdys
2023 m. rugsėjį Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė išduoti leidimą rengti kasmetinį „Vilniaus fejerijos“ festivalį. Miesto meras Valdas Benkunskas paaiškino, kad toks sprendimas priimtas dėl kelių priežasčių, įskaitant triukšmo poveikį karo pabėgėliams, gyvūnams ir žmonėms, turintiems jautrumą triukšmui. Jis taip pat pabrėžė oro taršos problemą, kai per ilgas šaudymo sesijas padidėja pavojingų dalelių koncentracija.
Festivalio organizatoriai kritikavo savivaldybės sprendimą, teigdami, kad tai nepagrįsta ir žlugdo ilgalaikę tradiciją. Jie pažymėjo, jog buvo planuojama naudoti tylesnę pirotechniką ir dalį lėšų skirti paramai Ukrainai.
Nepaisant to, Vilniaus savivaldybė išlieka nuosekli – miesto renginiuose fejerverkai jau seniai nebevartojami, o šis sprendimas siunčia aiškią žinią ir kitiems miestams.
Fejerverkų tema Lietuvoje tik aštrės. Kol vieni miestai, tokie kaip Vilnius, jau žengia žingsnius mažinant pirotechnikos naudojimą, kiti dar tik svarsto alternatyvas. Vis daugiau šalių pasaulyje uždraudžia tradicinius fejerverkus dėl jų poveikio aplinkai ir gyvūnams, todėl kyla klausimas – ar Lietuva taps viena jų?
Šventės yra proga džiaugtis ir dalintis gerumu. Tačiau tai neturėtų būti daroma kitų sąskaita – gyvūnų, gamtos ar jautresnių mūsų bendruomenės narių. Galbūt atėjo laikas pergalvoti fejerverkų tradiciją ir rinktis modernesnius, tvaresnius sprendimus?
