Iš 1965 m. CŽA dokumento.

Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) išslaptino 1965 m. sausio mėnesio dokumentą, apibūdinantį sovietų karinę veiklą Baltijos karinėje apygardoje, konkrečiai nurodant Pabradės armijos poligoną šiaurės rytuose. Ši ataskaita suteikia vertingos įžvalgos apie sovietų karinį pasirengimą septintojo dešimtmečio pradžioje ir yra svarbus dokumentas, padedantis suprasti strategines karines operacijas regione.

Šis karinis objektas, apimantis maždaug 8000 akrų (3237 hektarų) , buvo gyvybiškai svarbus tankų ir artilerijos vienetų treniruočių laukas . Žvalgybos ataskaitoje, pagrįstoje aerofotografijomis, gautomis iš septynių KEYHOLE žvalgybos misijų nuo 1962 m. vasario mėn. iki 1964 m. birželio mėn. , pateikiama išsami poligono struktūros, logistikos ir veiklos svarbos apžvalga.

Strateginė vieta ir logistika

Pabradės armijos mokymo zona į šiaurės rytus buvo strategiškai patogioje vietoje, nutolusi 2 kilometrus į šiaurės rytus nuo Pabradės miesto, kuris atliko pagrindinį vaidmenį remiant mokymo centrą. Mokymo zonos logistikos ir administracinius poreikius greičiausiai tvarkė Pabradės armijos kareivinės, esančios maždaug 4 kilometrus į pietvakarius nuo poligonų.

Iš 1965 m. CŽA dokumento.

 

Transportas ir prieinamumas

  • Geležinkelio tarnyba: Įrenginys turėjo prieigą prie geležinkelių transporto per Pabradę, o tai greičiausiai palengvino kariuomenės, įrangos ir atsargų judėjimą.
  • Kelių tinklas: Antraeilių kelių tinklas sujungė mokymo teritoriją su Pabrade, užtikrindamas karinių dalinių ir logistinės paramos transporto priemonių mobilumą.
  • Oro pagalba: Pabradės aerodromas, esantis šalia mokymo zonos šiaurėje, galėjo būti papildomas logistinis ir eksploatacinis turtas.

Įranga ir infrastruktūra

Pabradės armijos poligonas buvo gerai įrengtas didelio masto karinėms pratyboms remti, su tam skirtomis zonomis įvairių tipų mokymams. Dokumente išsamiai aprašomos kelios pagrindinės įrenginio sritys:

  1. Administracinė ir kariuomenės būstinė (D sritis)
  • 150 palapinių, išdėstytų struktūriniu išplanavimu.
  • 6 nuolatiniai administraciniai pastatai vadovybei ir logistikai palaikyti.
  • 2 pastatai būtiniausių reikmenų ir įrangos sandėliavimui.

Didelis palapinių skaičius rodo, kad aikštelėje galėtų tilpti daug personalo, ypač vasaros piko mėnesiais, kai karinis aktyvumas buvo didžiausias.

  1. Vairuotojo mokymo zona (sritis M)
  • Uždaros grandinės kursai , skirti vikšrinių transporto priemonių vairuotojų mokymui .
  • Šioje srityje daugiausia dėmesio buvo skirta tankų ir šarvuočių manevravimo pratyboms .

Specialios vairuotojų mokymo įstaigos buvimas pabrėžė sovietų šarvuotų dalinių mobilumą ir operatyvinį pasirengimą .

  1. Tanko / puolimo pabūklo poligonas (N sritis)
  • 4200 pėdų (1,2 km.) diapazonas su 10 šaudymo juostų , kurių kiekviena yra 2500 pėdų ilgio .
  • Įrengti 2 judantys taikiniai ir keli nejudantys taikiniai .
  • Žvalgybos analizė parodė didelį aktyvumo lygį šiame diapazone.

Tai rodo, kad Pabradė buvo pagrindinis tankų įgulų ir šturmo ginklų operatorių mokymo centras , greičiausiai paruošęs juos fronto operacijoms.

  1. Plokščias trajektorijos šaudymo diapazonas
  • Plotas P1: 2300 pėdų (0,9 km.) nuotolis su daugybe nejudančių taikinių ir dviem galimais judančiais taikiniais.
  • P2 sritis: 3400  pėdų (1 km.) nuotolis , galimai naudojamas transporto priemonėje montuojamiems automatiniams ginklams treniruoti .

Šie poliai greičiausiai buvo naudojami šautuvų, kulkosvaidžių ir kitų tiesioginio šaudymo ginklų mokymui, prisidedant prie visapusiško sovietų pėstininkų ir mechanizuotų padalinių įgūdžių tobulinimo.

  1. Artilerijos vietos (Q sritis)
  • Nustatyta 12 lauko artilerijos vietų .
  • Papildomos išsklaidytos artilerijos pozicijos visoje mokymo zonoje.
  • Tikėtina artilerijos smūgio zona, esanti 6000 pėdų (1,8 km.) į šiaurės vakarus nuo zonos P2 .

Didelis artilerijos įtaisų ir smūgio zonų buvimas rodo, kad ši mokymo įstaiga buvo labai svarbi sovietų artilerijos daliniams, leidžianti jiems praktikuoti gyvos ugnies pratybas.

  1. Pėstininkų arba kombinuotųjų ginklų treniruočių zona (R sritis)
  • Nustatyta kaip tikėtina kombinuotų ginklų lauko treniruočių zona .
  • Bėgių ir lauko pozicijų buvimas leido aktyviai naudoti karines pratybas.

Ši mokymo zonos dalis greičiausiai buvo naudojama imituoti mūšio lauko scenarijus , kuriuose pėstininkai, šarvuočiai ir artilerija dirbo kartu, siekiant pagerinti koordinavimą ir kovos efektyvumą.

Sezoninė veikla ir veiklos modeliai

CŽA ataskaitoje pažymima, kad karinis aktyvumas Pabradės armijos mokymo rajone šiaurės rytuose vasaros mėnesiais buvo žymiai didesnis, o žvalgyba iš oro atskleidė didelio masto operacijas šiuo laikotarpiu. Tačiau 1962 m. vasario ir 1964 m. vasario mėn. darytose aerofotografijose nepastebėta jokio pastebimo aktyvumo, o tai rodo, kad žiemos mėnesiais treniruotės buvo arba minimalios, arba visiškai sustabdytos.

Aktyvumo lygio svyravimai gali būti siejami su:

  • Oro sąlygos, turinčios įtakos karinėms pratyboms lauke.
  • Sezoniniai mokymų grafikai suderinti su didesniais sovietų kariniais manevrais.
  • Laikinas personalo perkėlimas į kitus objektus žiemos metu.

Išslaptintame 1965 m. sausio mėn. CŽV dokumente išsamiai aprašoma Pabradės armijos mokymo zona šiaurės rytuose , atskleidžianti plačią jos infrastruktūrą ir aukštą karinės veiklos lygį. Turėdamas specialias zonas tankų mokymui, artilerijos pratyboms, pėstininkų pratyboms ir vairuotojų mokymui, objektas vaidino pagrindinį vaidmenį sovietų kariuomenės parengtyje operacijoms.

50% LikesVS
50% Dislikes
Accessibility