Naujoji Kretingos rajono valdžia vis dar nedrąsiai, bet jau didina apsukas. Į dienos šviesą vėl ištraukta visus administracijos skyrius sutalpinsiančio savivaldybės pastato idėja, kuri paskutiniaisiais metais buvo prislopusi. Tiesa, iki šiol taip ir neaišku, iš kokių lėšų toks pastatas būtų statomas. Tarybos narys Dovydas Bajoras siūlo gana realų ir greitesnį būdą – ieškoti privataus verslo įmonės, kuri pastatytų administracinį pastatą, o rajonas jį per keliolika metų išsipirktų.
Tačiau tokio siūlymo oponentai tvirtina, kad išsipirkimo atveju savivaldybės pastatas biudžetui kainuotų per daug ir statyti reiktų patiems. Finansavimo šaltinis kaip ir aiškus – pinigų šiam tikslui valdžia gautų pardavusi dabar valdomus savivaldybės administracijos pastatus. Jau yra net paskaičiuota, kad už 4 pastatus būtų galima tikėtis beveik pustrečio milijono eurų.
Tačiau nekilnojamojo turto pardavimas – tai ne žygis į lombardą, kuriame esi tikras, kad tavo mobilųjį telefoną paims. Antai, į vieną pastatą persikrausčiusi Palangos savivaldybė administracijos statinius pardavinėjo daugiau nei 5 metus ir per tą laiką jie atpigo ne procentais, o kartais.
Vadinasi, siekiant greitų pajamų šiuos pastatus tektų pardavinėti perpus pigiau nei šiandien yra užsibrėžta. Jau nekalbant apie tai, kad į galimų parduoti objektų sąrašą įtrauktas ir buvęs technikumo bendrabutis Kretingos dvaro parko teritorijoje, kuris, kaip svetimkūnis, turėtų būti griaunamas.
Taigi, iš ketinamo gauti pustrečio milijono eurų, žiūrėk, ar milijonas beliktų. Ar tiek pakaktų nemažo statinio statybai? Beje, apie būtinybę visiems administracijos skyriams sueiti po vienu stogu prakalbusi rajono valdžia dorai net nežino, kokio dydžio pastato jiems reikėtų.
Šią viziją svarstę ankstesnių kadencijų politikai kalbėjo apie 6 tūkst. kvadratinių metrų ploto poreikį. Ne mažiau išpūstai Palangos savivaldybės administracijai kažkodėl pakako 3,2 tūkst. kvadratinių metrų ploto buvusios kelininkų poilsinės. Ir tai kelis šimtus neišnaudotų kvadratų joje užima nebaigta įrengti posėdžių salė.
Ar Kretingos rajone valdininkų yra tiek daug, kad jiems reikia dvigubai daugiau ploto nei Palangoje? Pagal ką buvo suskaičiuotas būsimos savivaldybės plotas, neaišku. Galima tik įsivaizduoti, kad jei šis pastatas bus 50 metrų ilgio ir 20 metrų pločio, jis išsistiebtų į 6 aukštus. Toks gana gremėzdiškas valdininkų daugiabutis. Arba rūmai, kurių Kretingai galėtų pavydėti ir šalies didmiesčiai.
Stebina tai, kad rajono vadovus vienijančioje Strateginio planavimo taryboje prakalbus apie naują savivaldybės pastatą, niekas negali dorai pasakyti, kokio jis bus dydžio, kiek šiandien galėtų kainuoti statyba?
Ar, pavyzdžiui, kas skaičiavo, kiek dabar per metus kainuoja visų administracijos statinių išlaikymas ir kiek pigiau būtų išlaikyti vieną modernių technologijų prikimštą pastatą? Kiek būtų sutaupoma per metus šildymo išlaidoms, apsaugai, valymui? Juk tai padaryti neturėtų būti sunku. Su tokia užduotimi savivaldybės specialistai galėtų susitvarkyti per porą dienų.
Neparuošus namų darbų diskusija apie savivaldybės pastato statybos būdus ir racionaliausią variantą tolygi vyrų postringavimams prie alaus bokalo apie tai, ar autostrados viduryje nevertėtų nutiesti greitaeigio geležinkelio, kuris iš Vilniaus į pajūrį nulakintų per 2 valandas. Bendram išsilavinimui tokie pasvarstymai gal ir reikalingi, tačiau nuo to niekas nepasikeis. Vyrai prie alaus bokalo apie tai bent žino.
Rajono vadovai diskutuoja rimtais veidais bijodami pripažinti, kad tai kol kas paprasčiausi plepalai. Nes visiškai nematyti rimto nusiteikimo per savo kadenciją šį projektą priartinti bent prie pasirinkto statybų rangovo.
Tačiau tai, kad dar nieko visiškai neaišku ir viskas šakėmis ant vandens piešta, savivaldybės administracijos direktorei J. Girdvainei netrukdo apie galimą savivaldybės pastato statybą kalbėti su potencialiais investuotojais. Bent jau taip ji prasitarė Strateginio planavimo tarybos posėdyje ir čia pat apsidraudė, kad šie pokalbiai nereiškia, jog tie potencialūs ir statys.
Tad apie ką buvo kalbėta? Apie ką Kretingos savivaldybės vardu su galimais investuotojais J. Girdvainė apskritai galėjo kalbėti, jei nėra net būsimojo projekto užuomazgų? Juk dorai neapsisprendus, kokio pastato savivaldybei reikės, verslas net negali numanyti, kiek galėtų kainuoti statyba ir ar pageidautinas išsimokėjimo ar nuomos metinio įnašo dydis bus pakeliama našta rajono biudžetui?
Tokia pati migla yra padengusi ir savivaldybės svarstymus, ką daryti su bedvase Rotušės aikšte, kuri dabar nežinia kodėl vadinama Rotušės. Tiksliau ją būtų buvę pavadinti Maximos vardu.
Atrodo, vieningai sutariama tik dėl vieno – miesto įkūrėjo J. K. Chodkevičiaus paminklą ketinama perkelti į geriau matomą vietą aikštėje. Įveikti tokią užduoti miesto biudžete pinigų turėtų užtekti.
Tačiau svarstymai aikštėje atkurti kadaise čia stovėjusį miesto Rotušės pastatą vėl labiau panašūs į postringavimą apie gyvybę Marse. Dar keisčiau, kad nuomonės dėl Kretingai bene svarbiausios aikštės vizijos ketinama klausti visų rajono gyventojų. Be išgrynintų aikštės rekonstrukcijos variantų, realių jų finansavimo šaltinių tokie žmonių klausinėjimai yra betiksliai ir erzinantys. Į savivaldos rinkimus ėję ir dabar valdančiąją daugumą sudarantys „Kretingos krašto“ komiteto atstovai ir rajono konservatoriai nuo konkrečių įsipareigojimų rajono gyventojams pasislėpė po nieko nesakančiais žodžiais sieksime, didinsime, plėsime. Nepaaiškindami, kaip ir kada.
Šitaip apsidraudus iš tiesų Kretingos ateitis gali atsiskleisti tik miesto šventėse.
1,089 peržiūrų (-a)