Baltijos kelias, ?vyk?s jau tokiais tolimais 1989 metais, daliai ?moni? liko kaip nuostabus ir nepakartojamas romanti?kas prisiminimas, o jaunesnei kartai, nieko pana?aus nepatyrusiai, da?nai ? tik formali eilut? kokiame nors istorijos vadov?lyje arba eil? besikartojan?i? vaizdo ?ra?? ar fotografij? televizoriaus ekrane.
50 represij? ir melo met?
Ne tik pa?nekovai, su kuriais teko pabendrauti rengiant ?i? publikacij?, bet ir daugelis kit? pasisakym? vie?ojoje erdv?je liudija, kad stov?j? toje istorin?je, 670 kilometr? rankomis susikibusi? ?moni? eil?je, nusit?susioje per tris Baltijos valstybes, niekas negalvojo apie viso to reik?m?. Prasm? ? taip, tai kitas dalykas: 1989 metais buvo minimas Molotovo-Ribentropo pakto 50-metis. I?daviki?kas paktas, kurio slaptuosius protokolus, susitarimus tarp Soviet? s?jungos ir hitlerin?s Vokietijos sovietai neig? iki pat imperijos gri?ties, l?m? trij? Baltijos valstybi? likim? bei Stalino valdomos imperijos ?sitraukim? ? Antr?j? pasaulin? kar?. 1989-?j? Baltijos kelias pademonstravo nenumaldom? laisv?s ir tiesos tro?kim?. Ir ? mes nugal?jome!
Kaip ?inia, Baltijos keli? organizavo Lietuvos s?j?dis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Verta priminti, kad 1988?1989 metais S?j?d?io ir jo grupi? rajonuose bei miesteliuose santykiai su tuometine komunist? partine vald?ia buvo nevienareik?mi?ki. Kai kur komunistin? vald?ia steng?si bet kokia kaina i?laikyti ?tak?, ?vairiomis priemon?mis trukdyti S?j?d?io grupi? veiklai; neverta u?mir?ti, kad tik komunistin? vald?ia tuo metu savo rankose tur?jo visas visuomen?s informavimo priemones. S?j?d?io spaudos, nors ir tur?jo berib? populiarum?, ta?iau galimyb? naudotis valstybin?mis spaustuv?mis (o kitoki? ir nebuvo) buvo ribota, kiek ?manoma ? kontroliuojama.
Gana taikus sugyvenimas
?iandien ne visi Kretingos rajono Baltijos kelio dalyviai noriai leidosi ? trij? de?imtme?i? senumo ?vyki? prisiminimus. Ta?iau esminius dalykus su ?urnalistu bendrav? ?mon?s puikiai pamena.
Zita Rapalien?, buvusi Kartenos seni?n?, pasakojo, kad ?mon?s labai noriai va?iavo ? Baltijos keli?. Rinktis Kretingos rajono ?mon?ms buvo duota atkarpa Pasvalio rajone. Pa?nekov? sak?, kad tuometinio Kartenos kol?kio vald?ia nesispyriodama dav? autobus? ?LAZ?, su kuriuo visi ir nuva?iavo ? Baltijos keli?. Kiek pamena Z. Rapalien?, S?j?dis su Kretingos komunistine vald?ia sugyveno gana draugi?kai, dideli? problem? ar prie?prie?os nebuvo, nes visi ?mon?s jaut? nei?vengiamai art?jan?ias istorines permainas, o u?sispyrusius ir tik ? komunistin?s vald?ios vir?? ?i?rin?ius sugeb?jo ?paaukl?ti? patys vietiniai. Kartu su kretingi?kiais Baltijos kelyje buvo ir v?liau Nepriklausomyb?s akto signataru tap?s filosofas Bronislovas Genzelis, jis pasak?s kalb?. ?Kadangi filosofas turi jud?jimo negali?, tai m?s? vyrai pad?jo jam u?sirop?ti ant kalvel?s, visi buvome labai draugi?ki, pakiliai nusiteik??, ? kalb?jo Z. Rapalien?.
Kartenos mokyklos direktor? Laima Ma?ernien? prisimin?, kad 1989 metais buvo neseniai i?tek?jusi, su savo vyru ? Baltijos keli? va?iavo namuose palik? 8 m?nesi? k?dik?. ?Tik?jome, kad viskas baigsis gerai, buvo toks vis? pakilimas, entuziazmas. ?iandien tik gailim?s, kad skub?dami ? Baltijos keli? nenusive??me savo foto aparato, atminimui neturime n? vienos ?io ?vykio nuotraukos?, ? pasakojo L. Ma?ernien?. Ji prid?r?, kad tada, sugr??us namo, niekas nesureik?mino dalyvavimo Baltijos kelyje, o ir pats ?vykis atrod? kaip paprastas ir nat?ralus dalykas tuometin?je, atgimimo pakilim? i?gyvenan?ioje Lietuvoje. Tada t?kstantiniai mitingai, piketai, garsusis roko mar?as per Lietuv? buvo tokie ?prasti dalykai…
Baltijos kelias spaudos veidrodyje
Kretingos savivaldyb?s tarybos narys Valerijonas Kubilius 1989 m. buvo komunist? partijos rajono komiteto pirmasis sekretorius, jam realiai priklaus? tikroji oficialioji vietin? vald?ia. Tuos metus jis prisimin? labai detaliai, ta?iau ne tik d?l Baltijos kelio: rugpj??io vidur? jo ?eim? u?klupo baisi nelaim? ? ?uvo s?nus Giedrius.
?Deja, tomis rugpj??io dienomis tur?jome laidotuves, sunkus metas, sunku prisiminti s?naus netekt?. Ta?iau pasakysiu, kad su Kretingos s?j?die?iais mes sugyvenome gerai, tuo sunkiu metu ?eim? ir mane aplankyti at?jo visa S?j?d?io taryba. S?j?dis mane palaik? ir keliant kandidat?r? ? t? met? pavasar? vykusius rinkimus ? SSRS liaudies deputat? suva?iavim?, ta?iau a? pasirinkau likti Lietuvos (dar sovietin?s) Auk??iausioje taryboje, man atrod?, kad Kretingos labui gal?siu nuveikti daugiau?, ? pasakojo V. Kubilius.
Tarybos nario pasakojim? liudija ir tuometinio vienintelio rajono laikra??io ??vyturys? publikacijos. ?domu buvo perversti 1989 m. laikra??io segtuv?, saugom? M. Valan?iaus vie?ojoje bibliotekoje. Aptikau ir ?domi? fakt?: kovo 1 d. buvo i?kilmingai atidarytas vie?butis ?M?guva?, publikacijoje parodyti ir sve?i? laukiantys kambariai, foj?. ??vyturys? apra?? ir tuomet buvusius rajono ry?ius su socialistin?s Vokietijos miestu Heiligen?tadtu, tarpusavio vizitus. Sutapimas, bet buvusi VDR s?kmingai ?lugo taip pat 1989 met? pabaigoje.
Tais metais laikra?tyje netr?ko informacijos apie gyvenim? ?broli?kose respublikose?, buvo susir?pinim? keliantis straipsnis apie b?sim? komjaunimo ir pionieri? organizacij? likim?, apie ma?? bulvi? derli? ir pad?t? kol?kiuose ir pan. Antrajame met? pusmetyje ? daug diskusij? apie Lietuvos komunist? partijos savaranki?kum?. Juk baigiantis 1989-siems soviet? imperijoje atsitiko negird?tas dalykas ? m?s? komunistai paskelb? pab?g? nuo Maskvos ?takos.
Po rugpj??io 23-osios, jau po Baltijos kelio, ??vyturyje? tebuvo dvi publikacijos apie ?? istorin? ?vyk?: rugpj??io 26 d. vietiniai autoriai pateik? lakoni?k? informacij? su pa?i? daryta nuotrauka, o rugpj??io 29 d. ? ELTOS tekstas ir nuotrauka.
Ar verta d?l to steb?tis, gal net priekai?tauti? Vargu. Juk tikr?sias ?vyki? prasmes ir reik?mes sud?lioja v?lesn? istorija. Baltijos kelias tapo nebepakartojamu stebuklu, kuris tapo ?manomu turint vien?, pat? auk??iausi? ir brangiausi? tiksl?, ? m?s? laisv?, nepriklausomyb?.
2,802 per?i?r? (-a)