Tarp Salant? ir Gr??lauk?s miestelio, dabartinio Juodup?n? kaimo ?emi? vakarin?je dalyje tarp Juodup?n? ir Joki?k?s mi?k? besidriekian?iuose laukuose dar prie? pus? ?imtme?io plyt?jo Urbai?i? kaimas. Jame stov?jo kelios ?iam ?emaitijos regionui b?dingos medin?s vienkiemin?s sodybos, kuriose gyveno darb??i? ?emai?i? ?emdirbi? ?eimos.
***
Ankstyviausi ?em?lapiai liudija, kad nuo XVI a. ?iose vietose driek?si Salant? dvarui priklausanti ?em?. Dalis jos buvo skirta Juodup?n? kaimo ganykloms, o kit? dal? ap?m? kr?mais ir mi?ku apaugusi Peldi?ki? mi?ko apyrub?.
Pl?tojant dvaro ?em?je ?emdirbyst?, Peldi?ki? apyrub?je XVII a. susiformavo Jak?tai?i?, Narmont?, Peld?i? kaimai, o pa?iame pietrytiniame pakra?tyje ir Juodup?n? ganykl? vakarin?je dalyje XVII a. antroje pus?je?XVIII a. prad?ioje atsirado Urbai?i? u?usienis ? tarp pl??inini? dvaro ?emi? ?siterpusios naujakuri? ?emdirbi? sodybos.
Naus?dijos pavadinimas kilo i? asmenvard?io ?Urbaitis? daugiskaitos formos. Jis leid?ia teigti, kad pirmasis kaimo naujakurys buv?s valstietis Urbas, kurio vaikai ir vaikai?iai vadinti Urbai?iais. Daug?jant naus?dijoje sodyb?, naujakuri? pavard? tapo bendriniu vietov?s vardu. Kitakalbiuose ra?ytiniuose ?altiniuose vietovardis ra?omas ?Urbaycie, Urbajcie? (lenki?kai), ?Urbaizy? (voki?kai), ????????? (rusi?kai). Vietiniai gyventojai gimt?ja ?emai?i? tarme kaim? vadino ?Orb?t??.
Pirm?kart gyvenviet? pamin?ta 1750 met? Salant? ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? ba?ny?ios vizitacijos akte. ?ios ba?ny?ios kunigai r?pinosi dvasiniu kaimo valstie?i? gyvenimu, krik?tijo kaime gimusius naujagimius, tuok? jaunaved?i? poras, lyd?jo ? paskutin? kelion? mirusiuosius.
Nuo kaimo ?sik?rimo iki baud?iavos panaikinimo kaimo valstie?iai priklaus? nuo Salant? dvaro XVII a. antroje pus?je atsiskyrusiam Gr??lauk?s dvarui, mok?jo jo savininkams pinigin? ?em?s rent? (?in??), nat?rin? duokl?, ?jo la?? Pes?i? palivarke.
Nuo 1750 m. iki XIX a. antrosios pus?s kaime stov?jo 5 vienkiemin?s ?emdirbi? sodybos. Jose 1821 m. gyveno 44, 1843 m. ? 40, o 1845 m. ? 120 katalik?: 55 vyrai ir 65 moterys. ?ie duomenys rodo, kad 1821 ir 1843 metais parapijie?iais buvo laikomi tik nuolatiniai gyventojai ? ?em? i? dvaro nuomoj? ?emdirbiai ir j? ?eim? nariai. Tuo tarpu 1845 m. buvo suskai?iuoti ne tik nuolatiniai gyventojai, bet ir laikinai apsigyven? i? kit? kaim? atsik?l? ?eimyn? nariai, t. y. katalikyb? i?pa?in? samdiniai (mergos, vaikiai), kampininkai ir ?namiai su ?eimomis.
1845 met? katalik? s?ra?as liudija, kad kaime tuo metu gyveno Pranas ?leinius, jo ?mona Antanina, vaikai Pranas, Teodoras, Antanina ir Barbora, Ro?? Anu?ien?, Kotryna Petkut?, Marijona Pocien?, Dementijus Pocius, jo s?nus Pranas, Viktorinas Laureckis, jo ?mona Petron?l?, dukt? Barbora, Juozapas Jonu?is, jo ?mona Barbora, vaikai Juozapas, Magdalena, Petron?l?, Barbora ir Ona, Antanas Laureckis, jo ?mona Ona, Elena Anu?yt?, Antanas Paulauskis, jo ?mona Elena, dukros Ona ir Magdalena, Pranas Petkevi?ius, jo ?mona Monika, dukros Ieva, Ona, Barbora ir Monika, Veronika Andrejauskait? [-ien??], Petron?l? Kavaliauskait? [-ien??], Anastasija Kairyt?, Ona Pakalni?kyt? [-ien??], Pranas Tverlonas, jo s?nus Pranas, Tadas Kavaliauskis, Stanislovas Lau?ys, Petras Petrauskis, jo ?mona Ona, s?nus Antanas ir dukra Ona, Kazimieras Mikuta, Ona Vaserait?, El?bieta Mikni?t?, Felicijonas Kairys, jo ?mona Ona, s?n?s Dementijus ir Kazimieras, Ona Biblyt?, Kazimieras Petkus, jo ?mona Monika, vaikai Jonas, Barbora ir Monika, Leonas Beniu?is, Adomas Badlonskis, Jonas B?rontas, jo ?mona Monika, vaikai Jonas, Juozapas, Kazimieras, Barbora, Magdalena ir Kotryna, Kasparas Kastanas, Antanas Bernius, jo ?mona Barbora, Ro?? Vai?i?t?, Ona Drungilait?, Juozapas T?baitis, Marijona T?baitien?, Petras Bidla, Pranas Benetis, jo ?mona Juozapa, vaikai Pranas, Antanas, Jonas, Ignotas, Elena ir Barbora, Ieva Dauk?ait?, Jonas Kazlauskis, Pilypas Rudys, jo ?mona Magdalena, s?n?s Jonas ir Stanislovas, Agota Petrulyt?, jos dukros Barbora, Ona, Magdalena ir Elena, Kotryna Benetyt?, Morta Rubyt?, Augustinas Maksvytis, jo ?mona Ona, Leonas Kero?inskis, Juozapas Petkus, jo ?mona Ona, vaikai Leonas, Stanislovas, Militonas ir Ona, Adomas Petkus, jo ?mona Elena, vaikai Leonas ir Petron?l?, Ona Paulauskait? [-ien??], Ona Saulyt?, Antanas Beniu?is, Juozapas Saulis, Jonas Kontrimas, jo ?mona Antanina, vaikai Juozapas, Kazimieras ir Kotryna.
Baud?iavos panaikinimas i? pagrind? pakeit? ?emdirbi? gyvenim?. Jie tapo laisvais nuo dvaro, gavo i?sipirkti iki tol savo s?riu prakaitu laistyt? dirbam? ?em? ir buvo priskirti Gr??lauk?s (nuo 1880 m. ? Salant?) vals?iaus valstie?i? luomui. Pravedus pobaud?iavin? ?em?s reform?, Urbai?iuose 1866 m. buvo 6 kiemai, kuriuose gyveno ir ?emdirbyste vert?si 64 valstie?iai.
Laikui b?gant, valstie?i? kiem? ne?ymiai padaug?jo: 1913 m. stov?jo 7 sodybos, o 1923 m. buvo 8 ?kiai ir 51 gyventojas. Kaimui priklaus? apie 139 hektarus ?em?s. Rytuose ir ?iaur?s rytuose Urbai?i? laukai ribojosi su Juodup?n?, ?iaur?je ? su Jak?tai?i?, vakaruose ? su Roki?k?s kaim? ?em?mis, o pietuose kaim? supo Juodup?n? mi?kas.
Su Roki?k?s kaimu besiribojanti dirbama kaimo ?em? buvo vadinama Jaugiriu. ?alia driek?si Mon?i?kis ? kitas ariamas laukas, prie kurio glaud?si Ilgojo r??io pieva, o greta jos buvo Apluoko dirva. Prie Apluoko buvo U?sodnalio dirva, u? kurios t?s?si pelk?ta vietov?, vadinama Abromaliu. U? jo prasid?jo Barkeline vadinama kaimo dalis, kurioje ?em? dirbo 4 valstie?iai, vald? po 3 hektarus ?em?s.
Apie Urbai?i? kaimo ?mones ir j? likimus ra?ytiniuose ?altiniuose duomen? negausu. ?inoma, kad urbaiti?kis Jurgis Pabr??a (1921?1945) mok?si siuv?jo amato, prie? kar? dirbo pameistriu Kretingoje. Prasid?jus pirmajai soviet? okupacijai, jis ?stojo ? kra?t? okupavusios Raudonosios armijos karo mokykl? Rusijoje. J? baig?s buvo i?si?stas ? front?, ?uvo baigiantis karui prie Vokietijos sostin?s Berlyno. Antrosios soviet? okupacijos prad?ioje 1949 m. kovo 25 d. ? Krasnojarsko kra?to Uder?jaus rajon? buvo i?tremtas Juozas Lekstutis su vaikais Ona ir Juozu.
Soviet? vald?iai prad?jus 1949 m. masin? ?em?s ?kio kolektyvizacij?, urbaiti?kiai buvo priversti stoti ? Kirovo kol?k?, pavadint? ?ymaus bol?evik? partijos ir valstyb?s veik?jo Sergejaus Kirovo (1886?1934) garbei. ?io kol?kio administracinis centras ?sik?r? gretimame Juodup?n? kaime, o Urbai?iuose i? ?emdirbi? nusavintuose ?kiniuose pastatuose buvo ?rengti ?kio sand?liai, pa?aro saugyklos ir gyvuli? tvartai.
1959 metais kaime dar gyveno 43 kol?kie?iai, lenk? nugaras ?kio laukuose ir fermose. Kirovo kol?k? prijungus prie Alkos kol?kio, 1974 met? ?kio ?em?valdos schemoje Urbai?iuose buvo pa?ym?tos keturios sodybos ir trejetas kol?kio sand?li?. Ta?iau ple?iant ariamos ?em?s plotus, melioratoriai kaim? netrukus sunaikino, o gyventojai i?k?l? ? pagrindin? kol?kio gyvenviet? arba kitas vietoves.
Lietuvos Auk??iausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu 1986 metais Urbai?iai buvo i?braukti i? Lietuvos gyvenam?j? vietovi? apskaitini? duomen?, o kaimo ?em? priskirta Juodup?nams.
Julius Kanarskas, Istorikas
2,500 per?i?r? (-a)