Art?janti mokslo met? prad?ia jau savaime kvie?ia susim?styti apie mokytojo profesijos svarb? ?iandien, taip pat ragina pasi?valgyti: gal kartais jau yra pasist?m?ta ? priek? ?gyvendinant dar 2018-aisiais pristatyt? id?j? Lietuvai ?Mokytojas ? presti?in? profesija iki 2025 met??. Rugs?jo 1-ajai kv?puojant ? nugar?, tris klausimus u?dav?me Lietuvos ?vietimo ir mokslo profesin?s s?jungos (L?MPS) Kretingos susivienijimo pirmininkei Eugenijai Daniuk.
? Kaip, j?s? manymu, vyksta id?jos Lietuvai ?Mokytojas ? presti?in? profesija iki 2025 met?? ?gyvendinimas ir kokius ?ingsnius reikt? padaryti, kad ji tapt? realybe?
? Nemanau, kad greitai ateis tas laikas, kai mokytojo profesija taps presti?ine. Apie mokytojus kalba daug ir visko, mokyti mokytoj? gali visi, kas tik netingi ? b?tent tos kalbos ir suformavo labai blog? nuomon? apie mokytojo profesij?.
Apie pa?aukim? b?ti mokytoju, rinktis ?? profesin? keli? retai sulaukiama d?mesio vie?umoje. Da?niau pakalbama per streikus, Mokytojo dienos proga, o po to viskas ir v?l aprimsta iki kit? met?. Turime visi atsakyti ? klausim?, ko siekiame ugdydami, kod?l tampame mokytojais ir pana?iai. Reikia apie tai kalb?ti da?niau, ir tik paskui galima ramia s??ine imtis technini? sprendim?: etat?, kadencij?, alg?. Nors jauni ?mon?s tikrai pagalvoja, ar verta rinktis toki? atsaking? ir taip menkai apmokam? profesij?, ?vietimo sistemoje viskas blogai yra tikrai ne tod?l, kad mokytoj? atlyginimai ma?i. Turime sugeb?ti i? naujo ?vertinti ir atrasti t? pozityv? aspekt?, kod?l esame mokytojai, kas yra mokytojavimas, kod?l jis i? esm?s patrauklus. Tada tikrai bematant i?augs presti?as.
? K? manote apie Kretingos rajono mokykl? tinklo optimizavim??
? M?s? rajonas kone vienintelis, kur mokykl? tinklas vis dar n?ra iki galo optimizuotas. Tai ? labai skaudi ir jautri tema, palie?ianti ne tik mokinius, bet ir j? t?vus, mokytojus. Ta?iau j? vis vien tur?sime i?spr?sti.
Rugpj??io 21 dien? u?registruotas dar 2018 met? liepos 11 dien? priimto Vyriausyb?s nutarimo ?D?l mokymo l??? apskai?iavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apra?o? pakeitim? projektas, kuriame gr??tama prie de?imtme?iais gyvavusios ydingos praktikos, kai savivaldybi? politikams buvo palikta teis? spr?sti ? u?daryti ar palikti veikti po kelis mokinius klas?se turin?ias mokyklas, nepaliekant pareigos pasir?pinti toki? mokykl? finansavimu. O finansavimo problemos buvo sprend?iamos elementariu b?du ? iki minimumo apkarpant atlyginimus mokytojams arba tiesiog tr?kstamas l??as paimant i? kit? savivaldyb?s mokykl?. Kitaip tariant, tr?kstamas mokyklos i?laikymui l??as ne savo noru padengia mokytojai.
Tokie Lietuvos ?vietimo strategij? formuojan?ios institucijos vira?ai glumina d?l keli? prie?as?i?. Pokytis planuojamas rugs?jo 1-osios i?vakar?se, kai mokyklose jau tur?t? b?ti prakti?kai baigti svarbiausi paruo?iamieji nauj?j? mokslo met? darbai. Vyriausybei patvirtinus ministerijos teiktus teis?s akto pakeitimus, ne vienoje de?imtyje mokykl? tekt? paskubomis taisyti ilgai ruo?tus ugdymo plan? projektus, o tai neleist? skland?iai prad?ti ugdymo proceso. Atsiskleid?ia trys, kone esmin?s, Lietuvos ?vietimo b?dos: pirma, n?ra nei skaidrumo, nei nuoseklumo priimin?jant svarbiausius sprendimus; antra, eilin? kart? matome kaip valstyb?s vyr? kalbos skiriasi nuo j? darb?; o tre?ia, pati skaud?iausia b?da ? ?vietimo finansavimo problemos sprend?iamos labai ?lietuvi?kai? ? u?uot papildom? valstyb?s finansavim? skiriant norimoms i?laikyti mokykloms, tr?kstami pinigai randami elementariai apvagiant mokytojus.
Dalis savivaldybi?, ?inojusios, kad reik?s prisid?ti savo biud?et? l??omis prie ma?? mokykl? i?laikymo, jas tiesiog reorganizavo ? u?dar? arba prijung? prie didesni? mokykl?. O toki? mokykl? pavyko suskai?iuoti beveik dvide?imt! Darb? prarado ne vienas darbuotojas, t?vams teko ie?koti naujos mokyklos savo at?aloms, o dabar paai?k?jo, kad vis? ?i? permain? gal?jo neb?ti, nes neverta tik?ti n? vienu ?vietimo vald?ios pa?adu.
Skubotas teis?s akto, daran?io ?tak? pedagog? darbo apmok?jimo s?lygoms, pateikimas be derinimo su profesin?mis s?jungomis yra ?vietimo ir mokslo ?akos kolektyvin?s sutarties pa?eidimas. Galima b?t? t?sti neigiam? tokio skuboto sprendimo pasekmi? s?ra??, ta?iau vert?t? pa?velgti ? viso to prie?astis. O jos yra paprastos ? art?ja Seimo rinkimai ir toliau savo nosies nematantys politikai ie?ko b?d?, kaip nutiesti sau keli? ? vald?i? dar ketveriems metams.
? Su kokiomis mintimis j?s ir L?MPS nariai ??engs ? naujus mokslo metus, galb?t sulaukta poky?i? ar u?sibr??ti nauji tikslai?
? Vis? pirma, ?i? met? gegu??s 9 dien? po reorganizavimo susijung? Lietuvos ?vietimo profesin? s?junga ir Lietuvos mokytoj?, ?vietimo ir mokslo profesin? s?junga ? Lietuvos ?vietimo ir mokslo profesin? s?jung?. Tapome did?iausia profesini? s?jung? organizacija, vienijanti apie 10 t?kst. nari?.
Atsirado daugiau susikalb?jimo tarp ?vietimo ministerijos ir profs?jung?. Manau, kad situacija per vasar? pajud?jo i? mirties ta?ko: pasikeit? ministerijos vald?ia ir teis?s aktai, pajud?jo ir kolektyvin?s sutarties derybos, pasira?yta nacionalin? kolektyvin? sutartis. Taip pat buvo sudaryta Vyriausyb?s darbo grup? d?l vie?ojo sektoriaus, tik klausimas, kaip ? ?ias derybas ir tuos faktus pa?i?r?s Seimas, nes ?i atsakomyb? ? jau j? rankose.
L?MPS steigiamojo suva?iavimo metu buvo pristatytos 2019?2022 met? veiklos kryptys. Ir viena i? j? ? nauj? L?MPS nari? pritraukimas, esam? skatinimas ir pana?iai. ?iemet visi profs?jungos nariai tur?jo po 1 papildom? dien? prie apmokam? atostog?, o kit?met tur?s jau 2 tokias dienas.
Irma Antanaityt?
Karolio Bak?no nuotr.
