Ne?inia, ar kada mokslo metai buvo ram?s. Mokyklos, vaik? dar?eliai yra tos ?staigos, kuriose d?l j? paskirties ir prigimties ramyb?s, ar juo labiau tylos, ir b?ti negali. Vaik? judrumas, j? skamb?s balsai yra tai, kas mokyklas skiria nuo kokios nors ramios seneli? prieglaudos. O nerimo d?l prasidedan?i? mokslo met? yra ?vairaus.
?tai kad ir rajono politik? r?pinimasis ?vietimo reikalais. Juk ?vietimo reikalai ? viena svarbiausi?, pagrindini? savivaldos funkcij?. Kai vyksta savivaldos rinkimai ? kiek galima i?girsti pa?ad?, garsi? ?sipareigojim? ?daryti t? ir an??, ?siekti?, ?vykdyti?, ?gerinti?, tobulinti?… Visiems ?inoma leksika, kuria ka?kod?l patikliai patiki nema?as rink?j? b?rys. O pasiekus vald?ios k?d??
Tik liepos vidury Tarybos ?vietimo komitetas, susirink?s ? pos?d?, i?siai?kina, kad Kretingos rajone visai nevyksta ?vietimo ?staig? tinklo pertvarka, kad ma??ja mokini?, kad sunku sukomplektuoti klases. Pir?tu baksnojama ? skaud?iausias vietas ? Salant? gimnazijos Piliakalnio skyri?, mokyklas Gr??lauk?je, Baubliuose… Tik pos?d?io metu ?vietimo skyriaus valdinink? pabaksnoja politikams primindama, kad valstyb? nebesir?pins klas?mis, kuriose n?ra tinkamo mokini? skai?iaus, o jeigu norima, kad klas?s egzistuot? ar kuri mokykla apskritai neu?sidaryt?, reikia Savivaldyb?s finansavimo. Kretingos rajone preliminariai ? bent 120 t?kst. eur? mokslo metams. Merui nelieka nieko kito, tik sk?s?ioti rankomis ir retori?kai klausti ? o kur tiek gauti? Ar bus kaip buv? anks?iau ? kirps per mokytoj? atlyginimus?
I?eities b?d?, kaip jau ypa? ?prasta ?ios kadencijos Seime, pasi?l? administracijos direktor? ? steigti darbo grup? ?vietimo sistemai rajone analizuoti ir teikti pasi?lymus. Metodi?kai ?i?rint, sprendimas teisingas: pirma ? i?tirti, po to ? spr?sti. O kod?l pana?i darbo grup? negali dirbti nuolat, nepaisant Tarybos kadencij? ir pereinam?j? laikotarpi?? Juk problema nenykstanti, nuolatin?, vis gil?janti?
Yra viena aplinkyb?, apie kuri? dar paskutini?j? savivaldos rinkim? ?kar?tyje persp?jo laikra??io kolegos: ateis nauji, ateis nepatyr?, kada jie susigaudys opiausiuose savivaldos reikaluose? O ?vietimo sistema ? bene opiausia jau daugel? met?. Taigi, tik nauj? moksl? met? i?vakar?se prasid?s ?grupi?? k?rimas, o kiek laiko dar teks laukti i?vad? ir sprendim?? Beveik garantija, kad teks atsimu?ti ? klausim? ? o kiek tai kainuos, kur gauti l???? Kaip ?ia neprisiminsi seno posakio: laikrodis eina, o laikas b?ga… Neramu, ar ne?
Vietos ir valstyb?s valdininkams bei politikams neramu tur?t? b?ti ir tod?l, kad po ilg? de?imtme?i? trinties ir savoti?kos konkurencijos gal? gale pasiektas logi?kas sprendimas: susijung? Lietuvos ?vietimo profesin? s?junga ir Lietuvos mokytoj?, ?vietimo ir mokslo profesin? s?junga ? Lietuvos ?vietimo ir mokslo profesin? s?jung? (L?MPS). ?ios profesin?s s?jungos Kretingos susivienijimo pirminink? Eugenija Daniuk pasid?iaug?, kad jie tapo realia j?ga, kurios gretose ? daugiau nei 10 t?kst. nari?, kad su tokia profesine s?junga jau noriau kalbasi ?vietimo ministerija, politikai. Taip yra auk??iausiame lygyje, o kaip bus rajone? B?t? ?domu, jeigu rajono ?vietimo profs?junga reikalui esant pabaksnot? ? kokius nors nekompetentingus vietos politik? sprendimus. At?jusiems ? vald?i? n?ra ko leisti ramiai gyventi.
Pakaks nerimo ir mums visiems. Nerim? kelia mokytoj? tr?kumas. Dar ne taip seniai buvo sakyta, kad ar ne 6 t?kst. mokytoj? Lietuvai per daug. O ?iemet valstyb? mokytojams ruo?ti jau skyr? pusantro ?imto viet?, ta?iau nesulaukta n? pus?s norin?i?j? studijuoti. Kas sulaiko jaunim? nuo mokytojo profesijos? Jokia paslaptis: atlyginimai. N?ra pinig?? Yra, jeigu mokes?i? mok?toj? l??as galima t?k?ti abejotiniems ministerij? kilnojimams i? sostin?s ? Kaun? arba pasi?sti koki? seim?n? beprasmi?kai kelionei net ? Nauj?j? Zelandij?. Jau nekalbant apie visokius kitokius valdi?k? l??? (tai m?s? vis? ? mokes?i? mok?toj? ? pinigai) pata?kymus.
Paradoksas, bet vis? ?vietimo sistem? gelb?ja nebent mokini? skai?iaus ma??jimas. Kaimuose, miesteliuose nyksta mokyklos, lieka tu?ti ar pustu??iai renovuoti pastatai, v?jais paleisti milijonai. Ma?iau mokini? ? ma?iau ir mokytoj?. Taip paradoksaliai gali susibalansuoti mokytoj? tr?kumo problema.
Tad nerimo pakanka visais aspektais. Vis dar neapleid?ia visai ne retorinis klausimas ? o kada politikai sugalvos eilin? ?vietimo reform?? Dar vien?. Bet v?l ? ne paskutin?. Nes Seimo rinkimai vyksta kas ketverius metus, o visi naujieji visada griauna nueinan?i? sen?j? prad?tas reformas. Ir daro savo. Taip m?s? ?vietimas ir girg?da tarp t? nesibaigian?i? reform?. Mane vis kamuoja neatsakytas klausimas: o kod?l niekas niekada niekaip neatsako u? tas permanentines ?vietimo ?reformas?? J? autoriai tik pasibla?ko i? vienos ?iltos vietel?s ? kit?, o gal? gale kur nors ?iltai ir so?iai leid?ia dieneles. Paskutiniosios buvusios raudonplauk?s ?vietimo ministr?s pavyzdys: ji tampa ?vietimo ir mokslo ata?? prie Ekonominio bendradarbiavimo ir pl?tros organizacijos (EBPO).
Tik mokytojai lieka su nerimo kupinais klausimais: kaip i?gyventi, kaip pane?ti u?kraut? atsakomyb??
1,276 per?i?r? (-a)