Krentantys med?i? lapai prane?a apie pusiaukel? pasiekus? ruden?. Kol vieni g?risi spalvotu kilimu, kiti tri?sia juos ?luodami ir gr?bdami ? per sezon? i? rajono gatvi?, park? ir kit? vie??j? erdvi? i?ve?ama t?kstan?iai kubini? metr? lap?.
Lapams rinkti naudoja ?vairi? technik?
Miesto komunalininkai su nukritusiais lapais vargsta jau nuo rugs?jo, kasdien j? i?ve?ama po kelias traktoriaus priekabas. Lap? gr?bimas ?sib?g?ja ir seni?nijose.
Daugiausia darbo mieste yra labiausiai ap?eldintose pagrindin?se erdv?se ? Lurde, senajame ir Pastauninko parkuose, Rotu??s aik?t?s skveruose.
?Lapus gr?bia, ??uolo giles, ka?tonus renka 13 m?s? valytoj?, kuri? did?ioji dauguma yra moterys. ?e?ias dienas per savait? jos pradeda dar nei?au?us, apie 6 ryto ir dar anks?iau.
Darbas nelengvas ? mai?ai su ka?tonais, gil?mis sunk?s, o juos reikia ? sunkve?im? sukrauti?, ? pagyr? savo darbuotojoms negail?jo laikinai bendrovei ?Kretingos komunalininkas? vadovaujanti Reda Bendikien?.
Lapai da?niausiai sugr?biami rankin?mis priemon?mis, ta?iau jau tre?ius metus tam naudojamas ir specialus nup?t?jas ? ?ia ?ranga lapai supu?iami ? kr?v? ir sudedami ? mai?us.
Toks lap? nup?t?jas naudojamas sausiems lapams rinkti ir labai praver?ia kitai technikai sunkiai prieinamose vietose. Komunalininkai turi ir dvi universalias ?oliapjoves, kurios yra prikabinamos prie traktoriaus: vasar? jos naudojamos ?olei pjauti, o ruden? ? lapams surinkti.
Miesto ?aligatviai, pakel?s, evangelik? liuteron? ir pravoslav? kapin?s nuo lap? vaduojami mechanizuotai.
Per ?? ruden? jau surinkta ir i?ve?ta apie 6 tonos lap?, kurie ? kompostavimo aik?tel? Ank?takiuose keliauja kartu su kitomis ?aliosiomis atliekomis.
Komposto miesto g?lyn? ?emei pagerinti komunalininkams skiria Klaip?dos regiono atliek? tvarkymo centras ? g?lynams pavasariui paruo?ti jo i? viso bus panaudota apie 5 tonos.
?Kaip da?nai did?iosiose vie?osiose erdv?se bus gr?biami lapai priklauso nuo miesto seni?nijos turim? l???. Pavyzd?iui, pernai per sezon? lapus gr?b?me tris kartus, ?iemet grei?iausiai tai bus daroma vien? kart?.
Manau, kad ir nereikia lap? pulti sugr?bti vos tik prad?jus jiems kristi. Pasid?iaukime auksiniu rudeniu. I?skyrus, ?inoma, pra?jimo takus. Juos ypa? reikia nugr?bti nuo ?aligatvi? ? nuo lietaus sudr?k? lapai pavojingi, nes ?mogus gali paslysti ir gri?damas susi?aloti?, ? kalb?jo R. Bendikien?.
Seni?nijos lapais atsikrato pa?ios
Lapai renkami ir seni?nijose. Juos gr?bia patys seni?nij? darbuotojai, U?imtumo tarnyboje registruoti gyventojai bei pa?alpas gaunantys ?mon?s, kurie turi atlikti visuomenei nauding? veikl?.
?Kasmet sukam?s, kaip i?manome. B?t? pinig?, sugr?b? paskambintume komunalininkams, ?ie atva?iuot? ir i?sive?t?.
Ta?iau ve?ti lapus kitur ir dar u? tai mok?ti pinigus b?t? per didel? prabanga. Tod?l galvojame, kaip su jais ?ia pat, vietoje, susitvarkyti?, ? tradiciniais rudens r?pes?iais dalinosi did?iausios rajone Darb?n? seni?nijos vadovas Alvydas Po?kys.
Pasak seni?no, vien Vytauto Did?iojo parkas u?ima 2,5 hektaro. Tiesa, sugr?bti visus jame nukritusius lapus n?ra nei galimybi?, nei didelio reikalo. Be to, parke vyrauja spygliuo?iai, tad teritorija kartu su Darb?n? bendruomen?s nariais sutvarkoma pavasarin?s akcijos ?Darom? metu.
? kr?vas sugr?bti miestelio ?aligatvius, vie??sias erdves nukloj? lapai dedami ? ve?im?lius, i?ve?ami ? ?ia pat, centre, turim? aik?tel?.
?Tarsim?s su girininkija, gal ji lapus priims kompostui. Netoli turime ir medelyn?, gal ten d?l to pavyks sutarti. Lapais neu?sikasime?, ? ?maik?tavo seni?nas.
Net 8,5 hektar? plot? apimantis Salant? parkas lap? rink?j? sulauk? neseniai. Pagrindinis j? ?rankis ? gr?blys.
?Anks?iau ?mon?s lapus kompostui pasiimdavo, nuve?davome jiems tiesiai ? namus. Mielai atiduotume ir dabar, jeigu tik kas pageidaut??, ? sak? Salant? seni?nas Kazimieras Galdikas.
Anks?iau vaduoti nuo lap? park?, kuriame beveik visi med?iai ? lapuo?iai, seni?no ?od?iais, neapsimoka. Da?niau ir galimybi? n?ra ? darbo j?gos tiek teturi. Palaukia, kol visi lapai nukrenta. Tada kartais ? talk? ateina moksleiviai. Mokini? pagalbos seni?nija tikisi ir ?iemet.
Lapus patariama kompostuoti
Kiekvien? ruden? nukrit? lapai problem? kelia ir nuosav? nam? savininkams: ar juos sugr?bus kompostuoti, nukloti lysves, o gal sudeginti?
Specialist? teigimu, sugr?bti lapai gali atlikti tiek teigiam?, tiek neigiam? vaidmen?. Tai yra, jie gali b?ti ir nat?ralios tr??os, ir lig? suk?l?j? buvein?.
?D?l lig? suk?l?j? bei kenk?j? esant tokioms ne?altoms ?iemoms kaip dabar nukritusius lapus geriau sugr?bti.
Nesugr?bti lapai yra puiki vieta per?iemoti daugeliui augal? lig? suk?l?j? bei kenk?j?, kuri? labai pagaus?jo. O jie gali b?ti kalti d?l ?vairi? serbent?, bra?ki?, vaismed?i? susirgim??, ? pasakojo Klaip?dos universiteto Botanikos sodo direktor? Asta Klimien?.
Pa?eist? med?i? lapus rekomenduojama kompostuoti kur nors sodo kampe. Kad i?nykt? kenk?jai, juos tinka mai?yti su durp?mis, ?em?mis arba organin?mis tr??omis, pavyzd?iui, m??lu, salietra.
Lapus reikia kompostuoti kaip tort?: sluoksnis lap?, m??lo, ?em?s, v?l lap?. Kompost? turi sudaryti 70 proc. augalin?s kilm?s med?iag?, apie 20 proc. organini? tr??? ir apie 10 proc. dirvos.
Kompost? b?tina u?dengti pl?vele ar su ?akomis, svarbu, kad komposto viduje sukilt? temperat?ra ? virusini? lig? suk?l?jai ??sta, kai pasiekiama 60 laipsni?.
Sugr?btus soduose augan?i? med?i? lapus deginti grie?tai draud?iama, tad juos galima arba kompostuoti, arba nugabenti ? ?ali?j? atliek? surinkimo aik?teles.
Pasak A. Klimien?s, yra ir toki? lap?, kurie kompostui netinka, pavyzd?iui, ??uolo lapai. Jie r?g?tina dirvo?em?. Ne itin kompostuoti tinka ir rie?utmed?io lapai ? juose esan?ios aktyvios med?iagos slopina daugelio augal? auginim?.
Sugr?bti reikt? ne visur
Suir? lapai pagerina dirvos strukt?r?; palengvina oro pritek?jim? sunkioje, molingoje dirvoje; apsaugo skurd?i? sm?ling? dirv? nuo greito i?d?i?vimo; sugeria lietaus vanden? ir tolygiai j? paskirsto.
Ta?iau lapus gr?bti b?tina ne visur. Juos verta palikti ant dirvos: ?altuoju sezonu jie nat?raliai suirs, o dauguma j? po dirva ?trauks sliekai, taip dirva nat?raliai pasitr??.
Nieko blogo ?iek tiek lap? palikti atokiuose sodo kampeliuose ? jie taps prieglobs?iu e?iams ar kitiems ma?iems gyv?n?liams. Nukritusius lapus galima naudoti ?iemojan?i? sodinuk? klomboms ir lysv?ms u?dengti, o pavasar? i? dalies supuv? lapai pasitarnaus ?rengiant ?iltas lysves cukinijoms ir moli?gams.
?Ant vejos prie nam? lap? ?iemoti nereikia palikti. Sniegas lapus priploja prie vejos, jeigu j? dar storas sluoksnis veja gali i??usti, atsiranda palanki terp? grybelin?s kilm?s ligoms. Parkuose, kur ?ienaujama re?iau, palikti nukrit? lapai tik praturtins dirvo?em??, ? patar? A. Klimien?.
Sveikatai naudingas u?si?mimas
Lap? gr?bimas yra naudingas ne tik kiemui, sodui bei dar?ui, bet ir sveikatai. Medikai teigia, kad jud?dami su gr?bliu ar ?luodami ??darbiname? kojas ir rankas, priver?iame jud?ti vis? k?n?.
Patariama lapus gr?bti ma?ais lopin?liais, neu?sigriebti vienu ypu didelio ploto. Be to, reikt? keisti ir rank? judesius, pavyzd?iui, tam tikr? laik? gr?bti ma?esniais gryb?niais, v?liau ? u?griebti lapus kuo toliau.
Rank? pad?t? galima kaitalioti ir laikant gr?blio kot? ? taip gr?bimas leis padirb?ti visiems rank? raumenims.
Reik?t? vengti sukin?ti liemen? ? geriau keisti rank? ir koj? pad?t?, prie?ingu atveju i?kyla rizika pasitempti nugar?.
Kad gr?bti lapus b?t? lengviau, nereik?t? laukti, kol nuo med?i? nukris visi lapai iki paskutinio. Tokiu atveju teks ?veikti stor? lap? sluoksn?.
Geriau kiem? ar sod? nugr?bti bent kart? per savait? ? taip bus ir lengviau, ir pajud?ti teks da?niau.
Laima Stonkuvien?
