Prie? daugiau nei keturis ?imtus met? Kretingos ba?ny?ioje ?rengtas ?v. Pranci?kaus altorius neseniai atgim? i? naujo. Po por? met? trukusios altoriaus restauracijos jis v?l nu?vito ry?kiomis spalvomis.
Atnaujintas Pranci?kon? ordino ?k?r?jo altorius buvo palaimintas pra?jus? savaitgal? Kretingoje vykusiose Ma?esni?j? broli? ordino ?sik?rimo Lietuvoje 550-?j? ir sugr??imo i? pogrind?io ? Kreting? 30-?j? metini? i?kilm?se.
Restauruot? ?v. Pranci?kaus altori? laimino Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevi?ius SJ, dalyvaujant vysk. Linui Vodopjanovui OFM, pasaulio Ma?esni?j? broli? provincijolams, Ma?esni?j? broli? ordino Lietuvos ?v. Kazimiero provincijos broliams ir gausiam tikin?i?j? b?riui.
?v. Pranci?kaus altori? restauravo 18 restauratori? komanda, vadovaujama restaurator?s Linos Katinait?s, ta?iau pat? ?v. Pranci?kaus paveiksl? kol kas laikinai yra pakeitusi atvaizdo kopija ? nat?ralaus paveikslo dyd?io plakatas. ?domu tai, kad iki ?i? dien? t?ra i?likusi tik viena tarpukaryje daryta altoriaus nuotrauka.
Pats ?ventojo paveikslas restauruojamas Mykolo ?ilinsko dail?s galerijoje, ?? darb? atlieka restauratorius K?stutis Banys. Numatoma, kad paveikslas ? Kreting? tur?t? sugr??ti sausio m?nes?.
Restauravimo metu nei ant altoriaus skulpt?r?, nei ant abiej? paveiksl? nebuvo rasta n? vieno ?ra?o ar autori? signat?ros. Paveiksl? dailininkus nustat? meno istorik? dr. R?ta Janonien?, i?studijavusi Krokuvos Jogailai?i? universiteto bibliotekos Rankra??i? skyriuje saugomus pranci?kon? dokumentus.
Ba?ny?ia su altoriumi palaiminta prie? 400 met?
?is ilg? Lietuvos krik??ionyb?s istorij? menantis altorius saugo daug paslap?i?.
1610?1617 m. Kretingos valdytojas J. K. Chodkevi?ius su ?mona Sofija Kretingoje fundavo m?rin? vienanav? gotikinio stiliaus ba?ny?i? su dviem bok?tais. 1619 met? liepos 7 dien? ?emai?i? vyskupas Stanislovas II Ki?ka konsekravo j? Vie?paties Aprei?kimo ?v?. Mergelei Marijai ir ?v. Pranci?kaus titulu. Pra?jusiame am?iuje ba?ny?ios pavadinimas sutrumpintas: ?Vie?paties Aprei?kimo ?v?. Mergelei Marijai?.
Titulinis ?v. Pranci?kaus altorius buvo ?rengtas apie 1617?1619 metus. J? 1619 m. kartu su ba?ny?ia konsekravo ?emai?i? vyskupas Stanislovas Ki?ka.
Altorius stov?jo did?iosios navos priekyje, netoli presbiterijos, kair?je pus?je, dabartinio ?v?. Mergel?s Marijos altoriaus vietoje. J? globojo XVII a. I pus?je ?steigta ?v. Pranci?kaus dir?elio brolija.
1653 m. popie?ius Inocentas X suteik? privilegij?, pagal kuri? prie ?v. Pranci?kaus altoriaus aukojam? Mi?i? u? mirusiuosius metu buvo galima pelnyti visuotinius atlaidus skaistykloje ken?ian?ioms sieloms. 1748 m. popie?ius Benediktas XIV ?i? privilegij? perk?l? did?iajam ba?ny?ios altoriui.
Praslinkus ?vedme?iui, kurio metu labai nukent?jo ba?ny?ia ir jos interjeras, 1754 m. kunigaik??iai Masalskiai ?v. Pranci?kaus altori? atnaujino, o 1768 m. bir?elio 20 d. j? pa?ventino ?emai?i? vyskupas sufraganas ir Eluzos titulinis vyskupas Ignotas Mykolas Chominskis.
1861?1862 m. ?v. Antano relikvij? atve?imo proga Kretingos vienanav? ba?ny?ia buvo ?iek tiek rekonstruota: didysis altorius atitrauktas ? presbiterijos gilum?, kiti altoriai perdaryti ir perrikiuoti.
Altorius buvo ne kart? apra?ytas
XIX a. pr. vizitacijos aktuose sakoma, kad tuomet ?v. Pranci?kaus Serafi?kojo altorius buvo medinis, ?viesia marmuro spalva da?ytas, kolonos vietomis paauksuotos, 3 tarpsni?: pirmajame tarpsnyje ?v. Pranci?kaus paveikslas, vaizduojantis ?ventojo, prilaikomo dviej? angel?, J?zaus, rankoje laikan?io skeptr? ir ant pusm?nulio stovin?ios ?v?. Mergel?s Marijos bei angel? fig?ras.
Antrame tarpsnyje ? tapytas Nukry?iuotojo J?zaus paveikslas, ?alimais pavaizduota skausmingoji Dievo Motina, ?v. Jonas ir Marija Magdaliet?, o tre?iame tarpsnyje ? ?v. Pranci?kaus paveiksl?lis. XIX a. prad?ioje ?? paveiksl? deng? sidabriniai aptaisai: spindulius prie ?v. Pranci?kaus galvos, jo virv?, Marijos fig?r?, m?nul?, J?zaus ir Marijos kar?nas.
?v. Pranci?kaus altorius savo konstrukcija ir spalvingumu tuo metu atitiko ?v?. Mergel?s Marijos altori?.
Viename XIX a. pr. vizitacijos akte sakoma, kad pirmajame tarpsnyje yra naujas puikios tapybos ?v. Pranci?kaus paveikslas paauksuotame r?me, antrajame ? naujas Porciunkul?s paveikslas, tre?iajame ? ?v. Pranci?kaus stigm? gavimo paveikslas.
Pastaruosius du paveikslus nutap? Vilniaus meno mokyklos mokinys Antanas Ramanauskas, kuris gvardijono Henriko Ska?kausko kvietimu Kretingos vienuolyne gyveno nuo 1830 m. spalio iki 1831 m. gruod?io m?n.
1888 m. vizitacijos akte ?ie trys paveikslai v?l minimi kaip nauji. Gali b?ti, kad buvo suklysta perra?in?jant duomenis i? senesni? inventori?, arba XIX a. pab. paveikslai buvo atnaujinti.
Prie? ?imt? met? keit?si altoriaus konstrukcija
1908 m., rekonstravus ba?ny?i? ? trinav? ir pertvarkant jos interjer?, ? perdaryt? sen?j? ?v. Pranci?kaus altori? buvo perkelti ?v?. Mergel?s Marijos altoriaus paveikslai, o ?v. Pranci?kaus paveikslas perkeltas ? dabartin?je vietoje pastatyt?, ?v. Pranci?kaus garbei dedikuot? altori?, kuris buvo pagamintas panaudojant kit? sen?j? altori? dalis.
Taigi, dabartin? altoriaus konstrukcija gana jauna ? XX a. pr.
Altorius buvo da?ytas ?viesiai geltona spalva, 2019 m. restauratoriai sugr??ino buvusi? tamsaus ?okolado spalv? (pavir?ius ne perda?ytas, o retu?uotas ta?kuojant), kuri dera su kitoje ba?ny?ios pus?je stovin?io Kristaus kan?ios altoriaus spalva.
Gali b?ti, kad abu ?ie altoriai yra to paties laikotarpio ir t? pa?i? meistr? darbas. Abiejuose altoriuose restauratoriai neaptiko kitiems ?ios ba?ny?ios altoriams b?dingos marmuro imitacijos.
?v. Pranci?kaus altorius dabar yra dviej? tarpsni?. Jo retabulas ? pats altorius su visomis puo?menomis ? yra 931×423 cm dyd?io, stalas ? 101×290 cm, o tabernakulio architekt?rin? dalis ? 64×50 cm dyd?io.
Tabernakulis i? kra?t? puo?tas kolonomis, durel?s dekoruotos Eucharistijos simboliu ovalo formos r?me. Vir?uje ant medinio rutulio stov?jo metalinis kry?elis su Nukry?iuotuoju.
Tabernakulyje sidabriniame ir auksuotame pacifikale (relikvijoriuje) yra i? Romos parve?ta ?v. Pranci?kaus Asy?ie?io relikvija, kuri? 1862 m. spalio 19 d. vyskupas M. Valan?ius pa?enklino savo antspaudu ir leido i?statyti vie?ai pagarbinti ketvirtadieniais bei Vie?paties dienomis ir suteik? keturiasde?imties dien? atlaidus dievobaimingai t? relikvij? bu?iuojantiems.
Altoriaus stalo centre patalpintas masyvus portatilis ? i? 20×32,5 m dyd?io ir 5 cm storio ?viesaus marmuro plok?t?s, kurio centre i?skaptuota ir u?sandarinta 4,5×5 cm ertm? relikvijoms. Deja, n?ra joki? u?ra??, nurodan?i?, koki? ?vent?j? relikvijos ?ia gal?t? b?ti sud?tos. N?ra ir vyskupo antspaudo. Galima ??i?r?ti tik ertm?s vir?uje paprastu pie?tuku padaryt? ?ra??: ?III?.
Altoriui pritaik? autenti?k? detal?
Antepedijaus ? altoriaus priekin?s dalies ? puo?menos iki 2019 m. restauravimo nebuvo.
Altorius i? abiej? pusi? buvo dekoruotas kolon? pora, r?minan?ia kry?i?; centre ? tu??ias sta?iakampio formos r?mas. Restauratoriai sp?jo, kad buvus? antepedij? u?deng? kitos detal?s.
Prad?jus restauravimo darbus vysk. Linas Vodopjanovas OFM prisimin?, kad nenaudojamose vienuolyno patalpose yra antepedijus su pranci?koni?ka simbolika ? sukry?iuotomis ?v. Pranci?kaus ir J?zaus rankomis.
Senieji kretingi?kiai prisimena, kad ?iuo antepedijumi sovietme?iu altori? papuo?davo Kal?d? ir kit? did?i?j? i?kilmi? proga. Jis gali b?ti senesnis u? Marijos ir ?v. Antano altori? antepedijus, nes pastar?j? ornamentai yra atskirai i?dro?ti i? med?io ir pritvirtinti ant lentos, o ?io antepedijaus ornamentai yra i?dro?ti tiesiai ant lentos.
Komisija, kuri? sudar? restauratoriai, broliai pranci?konai ir paveldosaugininkai, nusprend? ant senojo vir?aus sumontuoti restauruot? autenti?k? pranci?koni?k? antepedij?, nors pagal dabartin? altoriaus konstrukcij? jis yra daug siauresnis.
Paveiksl? r?mina ?vent?j? skulpt?ros
Pirmojo tarpsnio centre kabo ?v. Pranci?kaus paveikslas, kur? r?mina jon?nin?s kolonos, apa?ioje puo?tos dro?tomis auksuotomis ro?i? ?akel?mis su ?iedu. ?onuose stovi ?v. Klaros ir ?v. Antano Paduvie?io skulpt?ros, toliau ? po dvi jon?nines kolonas su ro?i? ?akel?mis.
Skulpt?r? ni?? i?lenkimas puo?tas dvigubu kriaukl?s formos motyvu. ?v. Antano Paduvie?io skulpt?ra ? 160 cm, ?v. Klaros ? 158 cm auk??io. ?v. Klara vaizduojama kaip ?v. Damijono vienuolyno abat?, de?in?je rankoje laikanti pastoral?, kair?je ? monstrancij?, primenan?i? stebukling? seser? vienuolyno apgynim? nuo sarac?n?.
?v. Pranci?kaus paveikslo r?mas vir?uje i?lenktas puslankiu, plok?tumos kampai dekoruoti dro?iniais.
Pranci?kon? vienuolyno dienyne minima, kad prie? 1830 m. ?v. Pranci?kaus altoriaus paveiksl? ? Kreting? atve?? provincijolas Henrikas Ska?kauskas i? Dubno bernardin? konvento Voluin?je, kur atvaizdas buvo laikytas koridoriuje. Paveikslas vertikalaus formato, 208 x 111 cm dyd?io, iki 1829 m. tapytas ant drob?s aliejiniais da?ais.
Vis? ?ventojo fig?r? dengia aptaisai, atviri lik? tik veidas ir rank? pla?takos. Abito aptaisai lieti i? balto metalo, krucifiksas, ro?an?ius, virv? ir nimbas ? geltono metalo.
Altori? puo?ia du paveikslai
Paveiksle ?v. Pranci?kus vaizduojamas pagal ?tikr?j? ?v. Pranci?kaus atvaizd??, kuris baroko epochoje buvo paplit?s per grafikos rai?inius. Paveikslo kompozicija labai pana?i ? dailininko Jono Bielinskio 1705 m. tapyt? atvaizd? Kauno bernardin? ?v. Jurgio ba?ny?iai. Fonas tamsiai m?lynas.
?ventasis ?komponuotas visu ?giu, de?in?je rankoje prie kr?tin?s glaud?ia krucifiks?, kair?je palei ?on? nuleistoje rankoje ? knyg?, kurioje galima perskaityti ?ra?? lotyn? kalba: Regula et vita F. F. Minor. S. Franc. Promittit obedientiam et reverantiam Dno P. P. et Eccl: Rom. Cap. (lot. ?Ma?esni?j? broli? gyvenimo taisykl?s: brolis Pranci?kus pasi?ada klusnum? ir pagarbum? Vie?pa?iui, popie?iui ir Romos ba?ny?iai?).
Knyg? i? apa?ios prilaiko angeliukas, str?nas persijuos?s baltu audiniu, ant de?iniojo peties u?simet?s besiplaikstant? raudon? apsiaust?. ?v. Pranci?kaus fig?ra stovi nedideliu kontrapostu, galva kiek palenkta. ?ventojo delnai ir p?dos pa?ym?ti stigm?. Paveikslas registruotas kult?ros vertybi? registre.
Antrajame altoriaus tarpsnyje arkos formos r?me yra 184×100 cm dyd?io paveikslas, vaizduojantis Porciunkul?s atlaid? suteikim?.
Vir?uje ? liepsnojan?ios ?irdies formos kartu?as su Pranci?kon? ordino simboliu ? sukry?iuotomis J?zaus ir ?v. Pranci?kaus rankomis ? viduje. Plok?tuma ?alia kartu?o dekoruota dro?in?tais elementais. Vir?? puo?ia g?li? vazos ? ?prastiniai baroko elementai ? am?inyb?s simbolis.
Virto Porciunkul?s atlaid? simboliu
Porciunkul?s atlaid? suteikimo paveiksl? apie 1831 m. suk?r? dailininkas Antanas Ramanauskas.
Paveikslas tapytas ant drob?s aliejiniais da?ais. Kompozicija padalinta ? dvi s?lygines erdv?s juostas: ?emi?k?j? ir dangi?k?j?.
Apatin?je dalyje, kurioje vyrauja pilk?vai rusvos spalvos, ant ap?viest? laipt? pavaizduotas kl?pantis ?ventasis su i?skusta tonz?ra, vilkintis vienuolio abitu, sujuostu virve su trimis mazgais, simbolizuojan?iais neturt?, klusnum? ir skaistum?. ?vilgsnis nukreiptas ? dang?, rankos i?tiestos ? ?alis.
Vir?utin?je dalyje, kair?je pus?je, ant kamuolini? debes? s?di J?zus Kristus, palink?s prie ?v?. Mergel?s Marijos. Debesys ?ydrai pilk?vi, aplinkui pavaizduotos penkios sparnuot? angeliuk? galvu?i? grupel?s.
Kristus vilki balt? tunik? su raudonu apsiaustu, kaire ranka laiko kry?i?, de?in? i?ties?s ?v?. Mergel?s Marijos link. Ji vaizduojama kiek palinkusi ? Krist?, raudonu apdaru, apsigaubusi m?lynu apsiaustu. Kair? rank? glaud?ia prie kr?tin?s, de?ine tiesia ?v. Pranci?kui atlaid? ra?t?. 2019 m. paveiksl? restauravo Mykolo ?ilinsko dail?s galerijos restauratoriai.
Abipus paveikslo stovi gipsin?s ?v. Bernardino Sienie?io (kair?je) ir ?v. vyskupo Augustino (de?in?je) skulpt?ros. ?v. Bernardino Sienie?io skulpt?ra yra 128 cm auk??io, da?yta, frontali, stati?ka.
Kair? ranka sulenkta, priglausta prie ?ono, delnas i?tiestas ? priek?. De?in?je prie kr?tin?s priglaustoje rankoje laiko ?v. Ra?t?, ant juosmens prie virv?s kabo ro?inis. ?v. vyskupo Augustino skulpt?ra 132 cm auk??io, stati?ka. ?ventasis d?vi vyskupo mitr?, kair?je rankoje laiko pastoral?, de?in?je, i?keltoje laiminimo gestui, trimis pir?tais laiko liepsnojan?i? ?ird?.
Prie ?io altoriaus rugpj??io 2 d. b?davo ?ven?iami Porciunkul?s atlaidai. Iki XIX a. vidurio tai buvo pagrindin? Kretingos bernardin? i?kilm?.
Jolanta KLIETKUT?
Kretingos muziejaus archeologijos ir istorijos
skyriaus ved?ja
2,602 per?i?r? (-a)