Rajono ?iaur?s rytin?je dalyje, ? pietry?ius nuo Salant?, paribyje su Plung?s rajonu abipus Blend?iavos upelio driekiasi Reket?s kaimo ?em?. Tai viena seniausi? m?s? kra?to gyvenvie?i?, kurioje ?mon?s nuolat gyvena nuo pirm?j? am?i? po Kristaus, o pats kaimas skai?iuoja ?e?t? ?imtmet?.
Kapinynas turtingas archeologiniais radiniais
Reket? ?sik?rusi prie Salanto up?s kairiojo intako Blend?iavos upelio, kuris patenka ? Minijos ichtiologiniam draustiniui priskirt? teritorij?. ?iaur?je ir ?iaur?s rytuose kaimas ribojasi su ?eimi?, pietry?iuose ? su ?ateiki?, pietuose ? su S?leni?, vakaruose ? su Skaudali? ir Gaivali?ki? laukais.
Pietrytiniame pakra?tyje o?ia Reketkalnio, pietvakariniame ? Liekni?, vakariniame ? Vaivorin?s mi?kai. ?iaur?s rytiniu pakra??iu praeina senasis Salant??Plung?s kelias, dabar vadinamas K?lupio gatve.
Kaimo ?em?je gyvenama ma?daug nuo I t?kstantme?io pirm?j? am?i?. Seniausius Reket?s gyventojus mena ?vyringoje Blend?iavos de?iniojo kranto auk?tumoje i?lik?s plok?tinis kapinynas. Archeologai jame i?tyr? 54 ?moni? ir vieno ?irgo kap?, ta?iau didesnioji kapinyno dalis buvusi sunaikinta nuo XX a. prad?ios kasant i? auk?tumos ?vyr? apylink?s keli? remontui.
Radiniai liudija, kad kapinynas veik? nuo III a. iki I t?kstantme?io pabaigos, o ankstyviausius ? III?V am?i? kapus juos? besijungiantys stambi? akmen? vainikai. Mirusieji laidoti nesudeginti, pagal pagoni?kus papro?ius, su ginklais, darbo ?rankiais, buities reikmenimis, papuo?alais.
I? vis? i?siskyr? vienas V a. pabaigos kario-raitelio kapas. Mirusysis jame ? Anapil? i?lyd?tas su gausiomis ?kap?mis. Kariui ? kap? vir? galvos buv? pad?ti kovos dalgel? ir ?movinis kovos kirvis, o palei de?in?j? ?on? ? svaidomoji ir smogiamoji ietys su gele?iniais ietigaliais.
Mirusiojo r?bas kr?tin?s srityje buv?s susegtas ?alvarine ir sidabrine lankin?mis seg?mis, ant kairiosios rankos rie?o u?mauta ?alvarin? storagal? apyrank?, o ant pir?t? ? du ?alvariniai ?iedai. Prie de?iniojo peties buvo pad?tas odinis dir?as su ?alvariniais skirstikliais.
Apie pus? metro ? kair? nuo kario-raitelio gul?jo ant kairiojo ?ono paguldytas nedidelis ?irgas su kamanomis ir ?alia galvos pad?tais gele?iniais pentinais.
Kit? mirusi?j? kapai nepasi?ym?jo ?kapi? gausa ir ?vairove. Tod?l manoma, kad min?tame kape buv?s palaidotas labai ?takingas karys-raitelis arba Reket?s bendruomen?s vadas (kunigaik?tis).
Nei?veng? lobi? ie?kotoj? d?mesio
Atokiau ? rytus nuo kapinyno Blend?iavos sl?nyje st?kso nedidel? morenin? kalvel?, suformuota paskutiniojo ledynme?io tirpsmo metu.
Vietos gyventojai j? vadina Pilale ir pasakoja, kad kalvoje senov?je stov?jusi ?emai?i? pilis, kurios gyn?jai kovojo su rusais ir ?vedais. Pasak kit?, kalv? supyl? ? Lietuv? ?siver?? ?vedai, kurie joje gyveno. ?ia, es?, buvusios pakastos ?ved? prisipl??tos brangenyb?s, tod?l kalvel? nei?veng? lobi? ie?kotoj? d?mesio, kurie vir??n?je i?kas? nema?? duob?.
Kalvel?je ir jos aplinkoje gynybiniams piliakalniams b?ding? pylim? ir griovi? nesimato. Vieni archeologai Reket?s pilal? priskiria prie miniati?rini? piliakalni?, kiti j? laiko piliakalniu-sl?ptuve, ? kuri? prie?ui art?jant sub?gdavo sl?ptis apylink?s seniai bei moterys su vaikais.
Pilal? tyrin?jant, jos vir??n?je buvusi aptikta ugniaviet? su angli? sluoksniu. Tod?l galima manyti, kad kalvoje gal?jusi veikti pagoni?ka ?ventykla ? alkas.
Kaimas pamin?tas prie? pus? t?kstan?io met?
XV a. antroje pus?je prad?jo kurtis Reket?s kaimas, kuris pirm?kart ra?ytiniuose ?altiniuose pamin?tas 1511 metais. Galutinai jis suformuotas XVI a. antroje pus?je, pravedus Valak? reform?. Kaimo sodybos stov?jo ? pietus nuo Blend?iavos, abipus kelio ? S?lenius.
Vietovard?io kilm? n?ra ai?ki. Lietuvi? kalbos ?odyne ?rekete? vadinamas ?vaig?dut?s pavidalo rami? vanden? dumblis (Pediastrum), o ?reke?iu? (reketis) ? labai ?akotas medis, i? ?akoto med?io padarytas stulpas puodyn?ms mauti ant ?ak?, trikojis duonkubiliui ar katilui pastatyti. Ra?ytiniuose dokumentuose pirm?kart minint kaim? vietovardis rus?n? (sen?ja rus?) kalba u?ra?ytas ????????. V?liau lenki?kai jis buvo ra?omas ?Rekiecie, Rek?cie?, o rusi?kai ? ????????.
Nuo XV a. kaimas priklaus? Plateli?, v?liau ? ?ateiki?, dvarui, kuriame ?jo la??, su savo gyvuliais ir padargais atlikin?jo jame ?vairias prievoles. XVI?XVII am?iais jis buvo Plateli? seni?nijos Reket?s vaitijos centras, i? kurio administruoti Reket?s, Zaby?i?, Gailai?i? ir Skaudai?i? (Skaudali?) kaimai.
1585?1593 met? inventoriai liudija, kad Reket?s kaimas disponavo 38 valakais (1 valakas ? per 21 ha) dirbamos ?em?s, kuri? i? ?ateiki? dvaro nuomavo 52 valstie?iai: Grik?a, Mikalojus, Petras ir Sepas Budrai?iai, Jonas ir Stanislovas ?epai?iai, Matutis ir Valutis Dargvilai?iai, Andrius, Baltrutis, Kasparas ir Petras Diburai?iai, Baltutis, ?imkus ir Urbonas Diburiai, Martynas Dirkstaitis, Jonelis ir Mikalojus Grigai?iai, Povilas Ignataitis, Kasparas ir Mikas Jurjanai?iai, Vaitiekus Karpaitis, Motiejus Kerpaitis, Mikalojus Kukelis, Motiejus Kurpaitis su s?numi Vaitiekumi, Jakutis ir Urbonas Lozai?iai, Macius Satelkaitis, Jonas Sepaitis, Vaitiekus Sierutaitis, Simutis Malogaitis, ??epanas Martinaitis, Tomas Mikla?aitis, Vieckus Mikalojaitis, Sepas Milaitis su s?numi Stasiu, Grik?a, Stanislovas ir Vieckus Milai?iai, Macius Olechnaitis, Grigutis Petraitis, Macius ir Mykolas Petrikai?iai, Macius Saunikaitis, Povilas Simonaitis, Markus Sokuraitis, Martynas Stanislovaitis, ??epanas ir Stan?ius Stankai?iai, Grigalius ?utis ir Andrius Ziburaitis. Tuo metu Reket?s vaitas buvo Grigutis Srutaitis, gyven?s Skaudai?i? (Skaudali?) u?usienyje (vienkiemyje).
Buvo did?iausias apylink?s kaimas
Reket?s gyventojai buvo katalikai. J? dvasiniu gyvenimu i? prad?i? r?pinosi Plateli?, o nuo XVII a. vidurio ? Salant? parapijos kunigai. Daugyb? gyvybi? nusine?? XVII a. viduryje ir 1709?1711 m. siaut?jusios maro epidemijos, po kuri? 1750 m. kaime tebuvo 9 ?eimos. V?liau ?ki? skai?ius ?m? augti, 1821 m. ir 1843 m. buvo po 28, 1846 m. ? 30, o 1866 m. ? 31 d?mas, t. y. baud?iaunink? sodybos. Jose 1845 m. gyveno 277 ?mon?s: 144 vyrai ir 133 moterys, i?pa?in? katalik? tik?jim?. Pagal kiem? ir gyventoj? skai?i? Reket? buvo did?iausias Imbar?s apylink?s kaimas.
Panaikinus baud?iav?, valstie?iai gavo teis? i?sipirkti i? ?ateiki? dvaro dirbam? ?em?. U? j? 1870 m. atodirbio prievol? graf? Pliateri? dvare ?jo 157 kaimo vyrai. Dvarui likusioje ?em?je XIX a. antroje pus?je buvo ?kurtas Reket?s palivarkas, ?alia kurio sodybos i?kilo plytin?.
?steigus 1861 m. valstie?i? luomin? savivald?, Reket? XIX a. antroje pus?je priklaus? Gintali?k?s vals?iaus ?ateiki? seni?nijai. Valstie?io Juozo Mikalausko ?eimoje apie 1867 m. gim? dukt? Kotryna, kuri u?augusi i?tek?jo u? Kajetono Petrausko i? Kad?i? kaimo. Abu sutuoktiniai savo namuose sl?p? carin?s rus? vald?ios u?draust? lietuvi?k? spaud?. U? tai 1900 m. prad?ioje buvo suimti ir savait? kalinti Gintali?k?s vals?iaus kal?jime.
1902 m. liepos 21 d. Reket?je gim? b?simasis lietuvi? kalbininkas, profesorius Antanas Salys (mir? 1972 m. liepos 31 d. Filadelfijoje, JAV). Baig?s Salant? valdin? liaudies mokykl? ir Tel?i? gimnazij?, mok?si Kauno ir Leipcigo universitetuose, dirbo Vytauto Did?iojo ir Vilniaus universitetuose, buvo Lituanistikos instituto Lietuvi? kalbos skyriaus ved?ju, Moksl? akademijos Lietuvi? kalbos instituto direktoriumi, sudar? detali? lietuvi? kalbos tarmi? klasifikacij? ir pirm?j? lietuvi? kalbos tarmi? ?em?lap?. Pasitrauk?s ? Vakarus, d?st? Greifsvaldo, Tiubingeno (Vokietija), Pensilvanijos (JAV) universitetuose, redagavo Bostone leid?iamos ?Lietuvi? enciklopedijos? kalbotyros skyri?.
I?skaid? ? vienkieminius ?kius
Nuo 1915 m. Reket? priklaus? Salant? vals?iui. 1915?1918 metais kaime buvo 41 sodyba, o 1923 metais ? 25 ?kiai ir 337 gyventojai. Vykdant Lietuvos ?em?s reform?, gatvinis kaimas i?skaidytas ? vienkieminius ?kius.
1936 metais kaime buvo 44 kiemai. Pietin? kaimo gal? su 7 kiemais gyventojai vadino Kalni?kiais, Blend?iavos pakrant?je st?ksojusias 9 sodybas ? Pablend?iaviais, o ? pietus nuo ?ateiki??Kalnalio kelio buvusi? kaimo dal? su 4 kiemais ? U?pelkiais. Rytin?je dalyje prie patvenkto Blend?iavos upelio stov?jo vandens mal?nas, priklaus?s mal?nininkui Balsiui. D?l to mal?nininko sodyba su jai priklausan?ia ?eme vadinta Balsine.
U? mal?no sl?nyje st?ksojo jau min?ta Pilal?. Tuo metu ?mon?s pasakojo, kad ji supilta vir? ?ia palaidoto mil?ino kapo. Centrin?je kaimo dalyje de?iniajame Blend?iavos krante veik? apie pus?s hektaro dyd?io ?vyrija vadinama ?vyrduob?, kurioje kasant ?vyr? buvo gausiai randama ?moni? griau?i? ir ?vairi? senovi?k? ginkl?. Tod?l kaime buvo pasakojama, kad ?ioje vietoje senov?je palaidoti m??yje ?uv? kariai.
Kaimo ?em?mis tekanti Blend?iava tur?jo kelet? nedideli? intak?. Stambiausias buvo apie 3 km ilgio Jonupis, kurio i?takos prasid?jo S?leni? kaimo pelk?se, o ?iotys buvo ?kininko Stonkaus ?em?je. Nuo ?eimi? kaimo atitek?jo vasaromis nei?d?i?vantis nedidelis upelis, ?emaiti?kai vadintas tiesiog Upaliu. Blend?iavos up?s pakrantes gyventojai vadino Pablend?iaviu. Jos vietomis buvo ariamos, o stat?s upelio ?laitai buv? apaug? kr?mok?niais.
Pagrindinis kaimo kelias ved? ? S?lenius. Abipus jo stov?jo dar Valak? reformos metu suformuoto gatvinio kaimo sodybos. Vykdant Lietuvos ?em?s reform?, gatvinis kaimas buvo i?ardytas ir paverstas vienkieminiu kaimu, nema?a dalis ?kinink? persik?l? gyventi ? visoje kaimo ?em?je i?sibars?iusius vienkiemius.
Pietvakarine ir pietrytine kaimo dalimi ?jo kelias i? Kalnalio ? ?ateikius. Prie abiej? keli? ir sodybose stov?jo ?emai?i? kra?tui b?dingi monumental?s kry?iai, koplytstulpiai ir koplyt?l?s su ?vent?j? skulpt?romis.
Kaimo laukai tur?jo savo pavadinimus
Kaimo ?em? buvos suskirstyta laukais, kuri? kiekvienas tur?jo savo pavadinim?. Nuo S?leni? kelio ? vakarus 30 ha plote plyt?jo U?keliu vadinama ariama dirva, kuri siek? ?lapi?, kr?mais apaugusi? 10 ha dyd?io Paliekni? ganykl?, besiribojan?i? su Liekni? mi?ku.
Taip pat vakarin?je kelio pus?je buvusi kita, 20 ha dyd?io sm?linga, ?vyzdru vadinama ariama dirva, vienu ?onu besiremianti ? Blend?iav?.
? rytus pagrindinio kelio apie 3 ha ap?m? Lanka ? ?lapia pieva, vietomis apaugusi kr?mok?niais. Kaimo pietry?iuose buvo apie 90 ha dyd?io sm?lingas Reketkalnio ariamas laukas, susisiekiantis su tuo pa?iu vardu vadinamu mi?ku.
Rytin?je dalyje plyt?jo apie 100 ha dyd?io ariamas laukas, vadinamas Pabir?tviu. Vakar? pus?je jis susisiek? su Pajonupio laukais, u??musiais 150 ha dyd?io ariam? plot? tarp Jonupio ir pagrindin?s kaimo gatv?s. Pabir?tvio lauke apie pus? hektaro ap?m? Velenija vadinamas ?vendr?mis apaug?s durpynas, i? kurio iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos gyventojai kasdavosi durpes.
? ?iaur? nuo S?leni??Reket?s kelio buvo 1,5 ha dyd?io Pakelio laukas. Tarp senojo Salant??Plung?s kelio ir Blend?iavos apie 1 ha ap?m? ?lapia ir ?altiniuota Paupelio pieva.
Nuo Blend?iavos ? ?iaur?s rytus iki pat ?eimi? kaimo ribos t?s?si kita, apie 4 ha dyd?io ?lapia pieva, vadinama Plente. Netoli jos tarp up?s ir ?eimi? plyt?jo U?blend?iavis, ap?m?s apie 6 ha ariamos sm?lingos ?em?s, palei kurios rytin? kra?t? ?j?s kelias ved? ? vandens mal?n?.
Su ?eimi? kaimu ribojosi ir U?laukio ariamas laukas, kurio ?em? buvusi labai molinga. Su Plente ribojosi dar viena, pus?s hektaro dyd?io ?lapia pieva, vadinama Pukiu. Nuo jos iki pat mal?no (Balsin?s) ir Pilal?s ?jo 3 ha dyd?io Pilal?s laukas.
Vakarin?je kaimo dalyje de?iniajame Blend?iavos krante apie 3 ha plote augo spygliuo?i? mi?kas, vadinamas Vaivorynu. Kitapus up?s, tarp jos ir kelio ? Kalnal? 40 ha ap?m? molingas Plikio ariamas laukas, o ? pietus nuo ?io kelio iki pat S?leni? kaimo 33 ha plote driek?si Margali? laukas.
Gyventojai pagerb? kaimo praeit?
Sovietme?iu kaimas priklaus? Imbar?s kol?kiui ir buvo pagalbin? ?kio gyvenviet?, kurioje 1986 m. gyveno 111 ?moni?. 1948 metais joje gim? verslininkas Adomas Balsys, prekybos koncerno ?Lytagra? vadovas ir pagrindinis akcininkas.
Kolektyviniams ?kiams i?irus, 1992 m. buvo ?registruota Reket?s ?em?s ?kio bendrov?, kuriai po keli? met? suteiktas likviduojamos ?mon?s teisinis statusas. Tais pa?iais 1992-aisiais kaime i?kilmingai pamin?tas profesoriaus Antano Salio 90-metis. Ta proga jo t?vi?k?je pastatytas monumentalus kry?ius su Nukry?iuotojo fig?ra, kur? suk?r? klaip?dietis skulptorius, prozininkas ir dramaturgas Juozas ?ik?nelis.
Nuo 2009 m. Reket? priklauso Imbar?s seni?nijos Imbar?s seni?naitijai. Kaimui tenka 683,49 ha ?em?s, kurioje 2001 m. gyveno, ?emdirbyste ir gyvulininkyste u?si?m? 84 gyventojai.
2011 metais Reket?s gyventojai pamin?jo kaimo 500 met? jubiliej?, kuriam pa?ym?ti centrin?je gyvenviet?s dalyje i?kilo salanti?kio tautodailininko Liudo Ruginio sukurtas stogastulpis.
Julius KANARSKAS
Istorikas, Kretingos muziejus
