?sib?g?jant magistralini? Kretingos gatvi? tvarkymo darbams, prad?ta kalb?ti ir apie Rotu??s aik?t?s ateit?. D?l jos prasid?jusiomis diskusijomis siekiama i?siai?kinti specialist? ir miesto bendruomen?s vizij?, koki? aik?t? nor?tume matyti.
Mano, kaip istoriko, pareiga ? supa?indinti kretingi?kius su aik?t?s istorija, atskleisti, kaip am?iams b?gant keit?si aik?t?s paskirtis ir u?statymas, kokie vyko ar buvo planuojami jos tvarkybos darbai.
Svarbiausia paskirtis ? turgaviet?
Kretingos miestas, kuris oficialiai XVII?XVIII a. vadintas Karol?tatu, buvo antrasis po Johanesburgo (Skuodo) graf? Chodkevi?i? pasienyje su vokie?i? prekybos centrais ?kurtas Magdeburgo teis? turintis privatus miestas, tap?s svarbiu Vakar? ?emaitijos u?sienio prekybos ir amat? centru.
Miestas 1609 m. buvo suplanuotas pagal i? Vakar? Europos atkeliavusi? ir Lietuvoje Valak? reformos metu prekybos ir amat? centrams statyti ir pertvarkyti naudot? sta?iakampio plano schem?.
I?lik?s seniausias, 1771 m. matininko Pranci?kaus Jodkos parengtas Kretingos (Karol?tato) planas liudija, kad naujakuri? gyvenvietei neu?statytoje teritorijoje matininkai Adomas Dirma, Jurgis Mali?evskis, Motiejus Gai?evskis ir Adomas ?kliarskis parinko vieno valako (21,38 ha) dyd?io, ryt??vakar? (?iaur?s vakar??pietry?i?) kryptimi pailgo, apie 550 m ilgio ir 350 m plo?io, netaisyklingo sta?iakampio pavidalo ?em?s sklyp?, plyt?jus? Akmenos up?s kairiajame krante ? pietus nuo jos santakos su Dupulties upeliu prie?ais statom? bernardin? (pranci?kon? observant?) vienuolyno ir ba?ny?ios pastat? ansambl?.
Miesto ?irdimi tapo jo centre, ar?iau vakarinio pakra??io, ?rengta aik?t?, skirta turgui ir prekyme?iams rengti, miesto pilie?i? susirinkimams pravesti bei magistrato teismo nustatytoms bausm?ms vykdyti. Ji ap?m? dabartin?s Rotu??s aik?t?s pietin? dal?, buvo kvadratin?, 3×3 virvi? (133,8×133,8 m) dyd?io.
Aik?t?je penktadieniais vyko kassavaitinis turgus, o mug?s buvo rengiamos ?viena ? ?v?. Mergel?s Grabny?ioms, antra ? ant ?v. Jurgio, tre?ia ? ant ?v. Pranci?kaus, ketvirta ? pirm? sekmadien? po ?v. Simono ir Judo, penkta ant ?v. Stanislovo Kostkos? – vasario 2, baland?io 23, spalio 4, spalio 28 ir lapkri?io 13 dienomis.
Nuo jos ?rengimo turgaviet? buvo vadinama Turgaus aik?te, re?iau slavi?ku terminu ? Rinka, Rinkos aik?te. Miesto valdymo nuostatuose nurodyta, kad aik?t? privalo b?ti i?gr?sta akmenimis, bei nustatyta tvarka, kaip tai turi b?ti daroma. Kiekvienas miesto pilietis prie?ais savo posesij? prival?jo i?gr?sti ir nuolat pri?i?r?ti pus?s gatv?s plo?io ruo??, o likusi aik?t?s dalis prival?jo b?ti grind?iama ir pri?i?rima miesto i?do l??omis ? bendromis miesto pilie?i? pastangomis.
Aik?t? r?mino kelios gatv?s
? aik?t?s kampus ?siliejo po 2 gatves, kurios sujung? turgaviet? su ba?ny?ia, vienuolynu, dvaru, ganyklomis, dirbama ?eme ir u?mies?io keliais.
I? aik?t?s ?iaur?s vakarinio kampo link bernardin? ba?ny?ios ?jo reprezentacin? Ba?ny?ios gatv?, jungusi turgaviet? su bernardin? pastat? ansambliu, Kretingos dvaru, Salant?, Darb?n? ir R?dai?i? (Senosios Palangos) keliais. I? to paties kampo link Akmenos up?s sl?nio leidosi bevard? gatvel?, v?liau vadinta Daubos, Paupio gatve.
Nuo aik?t?s ?iaur?s rytinio kampo link vienuolyno vaismed?i? sodo ?jo Vienuolyno sodo gatv?. Ji r?m?si ? bernardin? vaismed?i? sod? nuo miesto skyrusi? auk?t?, aklin?, akmen? m?ro sien? bei palei j? ?jusi? bevard? gatvel? (dab. J. K. Chodkevi?iaus gatv?).
I? to paties kampo ryt?-?iaur?s ryt? kryptimi ?jo Kartenos (dab. Vytauto) gatv?, kuri u? miesto sienos susiliejo su magistraliniu prekybos keliu, pareinan?iu i? Kartenos miestelio. ?ia gatve ? miest? ?va?iuodavo ir keliaujantieji Garg?d? keliu, kuris u?miestyje ?siliejo ? Kartenos keli?.
Lygiagre?iai Kartenos gatvei i? aik?t?s pietrytinio kampo ? rytus-pietry?ius ?jo Garg?d? (dab. K?stu?io) gatv?.
Pavadinimas leid?ia manyti, kad statant miest? buvo planuojama, jog ?ia gatve ? Kreting? pareis kelias i? kito svarbaus pasienio miesto ? Garg?d?. Ta?iau i?lik? miesto planai liudija, jog XVII?XVIII a. ?i gatv? niekur neved?, o r?m?si ? miesto sien?.
Kita gatv? i? aik?t?s pietrytinio kampo ved? link bendr?j? ganykl?, plyt?jusi? ? pietus nuo miesto, tarp jo ir tuometin?s valstybin?s sienos su Pr?sijos kunigaik?tyste. D?l to gatvel? buvusi pavadinta Pr?s? ganykl? (dab. ?emai?i?) gatve.
I? aik?t?s pietvakarinio kampo piet?-pietvakari? kryptimi buvo nutiesta Klaip?dos (dab. M?guvos) gatv?. ?? vard? ji gavo tod?l, kad ?ia tur?jo prasid?ti projektuojamas magistralinis kelias, jungiantis Kretingos (Karol?tato) miest? su Klaip?dos uostu. Deja, ?is projektas taip ir liko ne?gyvendintas iki pat m?s? laik?.
Kreting? su Klaip?da ir kitais Pr?sijos (Vokietijos) miestais XVII?XVIII a. jung? i? to paties aik?t?s kampo ? Akmenos sl?n? besileid?ianti Vokie?i? (dab. Birut?s) gatv?, kuri kitame up?s krante ?siliejo ? sen?j? Klaip?dos keli?.
Abipus ?ios gatv?s sl?nyje stov?jo keletas miesto i?dui priklausan?i? gyvenam?j? nam?, kuriuos nuomojosi mieste trumpam ar ilgesniam laikui ?sik?r? amatininkai, atvyk? i? Pr?sijos ar kit? vokie?i? ?emi?.
Aik?t?s pastatams ? grie?tesni reikalavimai
Aplinkui aik?t? buvo i?matuotos 24 posesijos: po ?e?ias kiekvienoje kra?tin?je. Aik?tei taip pat priklaus? po tris posesijas, buvusias Pr?s? ganykl? ir Klaip?dos gatvi? prad?ioje, pirmosios gatv?s kair?je bei antrosios ? de?in?je pus?je.
Visos posesijos buvo vienodo dyd?io, sta?iakampio plano, viena trump?ja kra?tine atsuktos ? aik?t?. J? kra?tini? ilgio santykis siek? 1:3. Tik tarp aik?t?s ir Akmenos up?s posesijos t?s?si iki pat sl?nio prad?ios.
Posesijos prie Turgaus aik?t?s buvusios brangesn?s nei kitoje miesto dalyje. U? jas miesto pilie?iai magistrato i?dui mok?jo 4 auksin? dyd?io metin? nuomos mokest?. ?sik?rusiems gatv?se u? aik?t?s rib? nuomos mokestis siek? tik 3 auksinus.
Prie aik?t?s statomiems namams buvo keliami didesni ir grie?tesni reikalavimai. Miesto nuostatuose akcentuojama, kad ?turgaviet?je namai privalo b?ti kuo geriausiai pri?i?rimi ir pastatomi, o jeigu kuris nors [miesto pilietis] d?l savo nepritekliaus negal?t? pastatyti tvarkingo namo, privalo parduoti [posesij?] turtingesniam, o pats pasitraukti. Kas tam prie?int?si, t? [posesij?] magistratas privalo ?kainuoti ir turtingesniam parduoti?.
Statybai buvo skirta dalis dvaro girios, kurioje miestie?iams leista pjauti med?ius trobesiams statytis, lentoms, skiedroms ir gontams pasigaminti.
Apie XVII?XVIII a. miesto architekt?rin? veid? pasakojantys duomenys yra labai negaus?s. I?lik? inventoriai liudija, kad beveik iki XVIII a. pabaigos miestas buvo medinis. M?riniai buvo tik magistrato l??omis pastatyti visuomenin?s paskirties statiniai: rotu??, i?din?, pirkli? namai ir prieglauda.
Rotu?? atliko kelet? funkcij?
Pagrindinis magdeburginio miesto pastatas ? rotu?? ? i?kilo aik?t?s centre 1621 metais.
Ji buvusi degt? plyt? m?ro, dviauk?t?, sta?iakampio plano, pailga ryt??vakar? (?iaur?s vakar??pietry?i?) kryptimi, 32 m ilgio ir 26 m plo?io, su dvi?lai?iu ?erp?mis dengtu stogu. Statybos datai atminti ? kertinio akmens kalki? skiedin? buvusi ?d?ta sidabrin? moneta ? 1621 m. kaldintas did?iojo kunigaik??io Zigmanto Vazos ?ilingas.
Pirmajame auk?te veik? preki? sand?liai, buvo ?rengtos patalpos prie stambi? akmen? pagrindo pritvirtintoms kontrolin?ms svarstykl?ms, ilgio, svorio ir saiko mat? etalonams saugoti, taip pat kal?jimo kamerai.
Antrajame auk?te buvo ?sik?r?s miesto pilie?i? renkamas magistratas (miesto taryba): vaitas, burmistras, tar?jai, suolininkai, ra?tininkas. Magistratui buvusi ?rengta didel? sal?, kurioje buvo renkama ir pos?d?iavo miesto taryba, vyko vaito ir burmistro teismo pos?d?iai, rinkdavosi miesto pilie?iai i?klausyti miesto tarybos ir teismo nutarim?, dvaro savininko ar valdytojo nurodym?.
Greta veik? magistrato ra?tin?, kurioje ra?tininkas ved? magistrato knygas, registravo jose miesto pilie?i? sandorius. ?ia pat buvo saugomi pagrindiniai magistrato juridiniai dokumentai: Saks? teisynas, magdegurgijos privilegija, miesto nuostatai. Ma?esn?je sal?je buvusi atidaryta pradin? mokykla miesto vaikams.
Vir? rotu??s stogo ties viduriu kilo keturkampis bok?tas su piramidiniu apskardintu ketur?lai?iu stogeliu, u?sibaigian?iu auk?ta smaile su v?trunge.
Bok?te kab?jo varpas, naudojimosi kuriuo tvarka buvo grie?tai reglamentuota. Juo buvo leid?iama skambinti mu?ant valandas, kvie?iant miestie?ius ? turg?, prekyme?ius, susirinkimus ir teism?, prane?ant apie gaisr? ir kitas nelaimes.
Miesto nuostatuose nurodyta, kad ?d?l kit? prie?as?i? varp? liesti ir juo skambinti negalima. O jeigu tai kas nors padaryt?, t?, kaip ramyb?s drumst?j?, turi teisti magistratas. Taip pat ypatinga sargyba turi saugoti varp?, kad pasiut?liai ir girtuokliai koki? nors mai?a?i? mieste nesukelt??.
Magistrato ir teismo priimtus nutarimus miestie?iams turgaus aik?t?je skelb? ?auklys. ?ia pat buvo vykdomos ir bausm?s u? padarytus nusikaltimus. Magistrat? ir rotu?? teismo dienomis saugojo ir vie??j? tvark? turgaviet?je palaik? vachmistras ir 4 uniformuoti sargybiniai.
Pagal miesto tvarkymo nuostatus, rotu?? tur?jo b?ti nuolat remontuojama pagal i? anksto parengt? ir su dvaro vietininku suderint? projekt? (abris?). Jos remontui miesto i?do l??omis tur?jo b?ti perkamos plytos, kalk?s, kitos statybin?s med?iagos, mokamas atlyginimas meistrui bei atlyginama miestie?iams u? akmen?, ?vyro ir statybin?s medienos atve?im?.
Aik?t?je buvo ir daugiau statini?
Aik?t?s ir Vokie?i? gatv?s kampe po 1609 m. buvusi pastatyta i?din?, kurios pastatas buvo akmen? m?ro, dviej? auk?t?, sta?iakampio plano.
Pirmajame auk?te buv?s didelis kambarys, kamara, virtuv? ir r?sys, o ? antr?j? auk?t? ved? laiptai. Joje miesto pilie?iai mok?jo mokes?ius valstyb?s, dvaro ir miesto i?dui, o i? u?sienio prekyba u?siiman?i? pirkli? buvo renkamas muito mokestis.
Manoma, kad iki 1621 m. ?iame pastate pos?d?iavo miesto taryba ir magistrato teismas, tai yra, i? prad?i? i?din? atliko ir rotu??s funkcijas.
Aik?t?s ir Garg?d? gatv?s kampe, dabartiniame evangelik? liuteron? ba?ny?ios sklype stov?jo XVII a. prad?ioje statyti sve?i? namai. Jie buvo skirti i? tolimesni? vietovi? ir u?sienio ?ali? ? turg? ir prekyme?ius atvykstantiems pirkliams apsistoti. Pastatas buv?s tinkuoto m?ro, sta?iakampio plano, dviej? auk?t?.
Pirmame auk?te buv? ?rengti priemen?, kambarys su kamara ir virtuve, o antrajame auk?te ? vienas didelis ir trys ma?esni kambariai, ? kuriuos buvo patenkama laiptais i? priemen?s. Po pastatu buvo i?m?rytas r?sys.
Aik?t?s pa?on?je veik? prieglauda
Atokiau nuo aik?t?s, Ba?ny?ios gatv?s gale, kair?je pus?je prie?ais bernardin? vienuolyno ir ba?ny?ios pastatus apie 1618?1620 m. magistratas pastat? prieglaud? ?neturtingiems ir ligotiems bei luo?iems, nelaimi? i?tiktiems na?lai?iams ir kitiems varg?ams, kurie savo darbu nepaj?gia u?sidirbti sau maisto nei drabu?io, o gyvena i? i?maldos? .
Pastatas buvo tinkuoto m?ro, vieno auk?to, kampinio plano. Pagrindinis korpusas stov?jo lygiagre?iai Ba?ny?ios gatvei, i? kurios ? prieglaud? buvo patenkama pro sienos viduryje ?rengt? plat? ?gilint? prieang?, remiam? dviej? apvali? masyvi? kolon?.
Nuo Akmenos up?s pus?s prie pastato buvusi pristatyta m?rin? ?v. Morkaus koply?ia, kuri? aptarnavo kunigai bernardinai.
U? prieglaudos remont? ir r?pinim?si jos globotiniais buvo atsakingas magistratas, kuris tur?jo ?i?r?ti, kad ?joje nelaikyt? sveik? ir jaun? ?moni?, o duot? jiems darbo ir galintiems dirbti liept? pragyventi i? savo algos, o prieglaudai u?ra?yt? pyliav? skirt? tik patiems silpniausiems?.
Dvarui priklaus? Turgaus aik?t?s ir Ba?ny?ios gatv?s kampe stov?jusi medin? vieno auk?to smukl?, kurioje veik? u?va?iuojamieji namai.
Nuo gaisr? neapsisaugojo
Visi kiti miestie?i? namai buvo vieno auk?to, sta?iakampio plano, vieno arba dviej? kambari?, 6×4,7 m ir pan. dyd?io, su kamaromis, kai kurie su virtuv?mis, ?stiklintais langais, ?iaudiniais stogais, be kamin?, pastatyti prie aik?t?s ant palaid? akmen? pamato viename i? posesijos kamp?, atsukti ? aik?t? siauruoju galu.
Kiemai ir prava?iavimai nuo aik?t?s buvo i?gr?sti akmenimis. Kieme stov?jo ?kiniai pastatai, u? kuri? sklypo gilumoje buvo ?rengtos ?kin?s duob?s ir dar?ai.
Siekiant apsaugoti medin? miest? nuo gaisr? ir pagerinti estetin? i?vaizd?, i? gyventoj? reikalauta per 3 metus nuo namo pastatymo dienos stog? u?dengti skiedromis arba gontais, o vir? kraigo i?m?ryti kamin? ir valyti j? kas savait?.
?alia kamino ant stogo prival?jo kab?ti kop??ios, o prie sienos ? ugniagesio kablys. Savo sklypuose miestie?iai prival?jo i?sikasti ?ulinius, o j? neturintys ? prie namo laikyti piln? statin? vandens.
Visi sklyp? savininkai naktimis prival?jo eiti sargyb? ir saugoti miest? nuo gaisro. U? neatvykim? gr?s? didel? pinigin? bauda.
Ne?i?rint vis? atsargumo priemoni?, XVII ir XVIII am?iais Kretinga ne kart? deg?, o viena i? gaisr? prie?as?i? buvo ta, kad ne visi miesto pilie?iai laik?si miesto valdymo nuostat? reikalavim?.
? tai magistrato d?mes? atkreip? dvaro savininkas Mykolas Juozapas Masalskis, kuris 1761 m. kovo 30 d. lai?ke priekai?tavo burmistrui, tar?jams ir kitiems magistrato nariams, kad namai Karol?tate be kamin?, o stogai teb?ra dengti ?iaudais, ir reikalavo, jog ?kaminai vir? stogo privalo b?ti i?vesti, gink Dieve, kad nei?tikt? gaisras?.
Skatino statyti m?rinius pastatus
Dvar? paveld?j?s jo s?nus, Vilniaus vyskupas Ignotas Jok?bas Masalskis 1771 m. i?leido Kretingos grafyst?s valdymo nuostatus, kuriuose nurod?, kad ?Karol?tato miestas visas turi b?ti m?rinis?.
Namus reikalauta statyti pagal projektus (abrisus), suderintus su dvaro administracija. M?rinei statybai paspartinti vyskupas ?sak? ?alia senosios dvaro plytin?s pastatyti dar vien?, kad ?i? abiej? plytini? per metus ma?iausiai b?t? pagaminama 3 000 000 plyt??. Naujus namus imta statyti skersai posesijos, ? aik?t? atsukant ilguoju fasadu.
Pirmiausia m?rinius namus liepta statyti aplinkui turgaviet? bei prie Ba?ny?ios gatv?s. Visuose keturiuose aik?t?s kampuose buvo planuojama i?m?ryti po dviauk?t? nam?.
Pirmoji 1771?1772 m. aik?t?s ir Ba?ny?ios gatv?s kampe vietoje senosios smukl?s i?kilo dviauk?t? tinkuoto m?ro austerija ? u?va?iuojamieji nakvyn?s namai, kuriuos dvaras nuomojo smuklininkui.
M?rini? nam? statyb? paspartino 1788 m. baland?io?bir?elio m?nesiais pra??? trys gaisrai, po kuri? beliko 22 mediniai namai miesto pakra??iuose. Be j?, taip pat pavyko i?saugoti rotu?? ir prieglaudos pastat?.
Po ?io gaisro ties aik?t?s vakarin?s kra?tin?s viduriu skersai dviej? posesij? 1789?1790 m. vyskupas Ignotas Jok?bas Masalskis dvaro l??omis pastat? nauj? sudegusios Karol?tato auk?tesniosios (vidurin?s) mokyklos pastat?.
Jis buvo i?t?sto sta?iakampio plano, dviej? auk?t?, tinkuoto m?ro. Viename jo korpus? veik? mokyklos klas?s ir biblioteka, o kitame ? mokini? bendrabutis ir pedagog? butai.
Miesto ?irdis ? aik?t? su rotu?e
XVIII a. antroje pus?je buvo rekonstruotas ? pietus nuo mokyklos stov?j?s i?din?s (muitin?s) pastatas.
Jis liko akmen? m?ro, sta?iakampio plano, dviej? auk?t?, ta?iau stov?jo skersai posesijos, ilguoju fasadu atsuktas ? aik?t?. Pastato sienas puo?? tinkuoto m?ro lang? ir dur? apvadai.
Stogas buvo dvi?laitis, dengtas olandi?ko tipo ?erp?mis. Po namu buv?s nema?as akmen? m?ro r?sys, skirtas muitinink? sulaikytoms prek?ms laikyti ir are?tuotiems asmenims kalinti.
Manoma, kad XVIII a. paskutiniame ketvirtyje pirmasis m?rinis namas i?kilo ir pietin?je aik?t?s kra?tin?je.
Savo architekt?riniu stiliumi jis iki pat Antrojo pasaulinio karo ry?kiai i?siskyr? i? kit? mieto pastat?. Namas buvo dviej? auk?t?, i?t?sto sta?iakampio plano, dvigalis, su segmentin?s arkos pavidalo dur? ir lang? angomis bei labai ?emu dvi?lai?iu apskardintu stogu, pastatytas ant akmen? m?ro cokolio, liudijan?iu, kad po pastatu buvo didelis r?sys.
Pirmin? ?io pastato paskirtis kol kas ne?inoma. Sp?jama, kad j? gal?jo projektuoti architektas Laurynas Stuoka-Gucevi?ius, 1793 m. reng?s vyskupo Ignoto Jok?bo Masalskio nam? Kretingoje abrisus.
Ra?ytiniai ?altiniai liudija, kad nuo miesto ?sik?rimo Kretinga vyst?si pagal europieti?kus urbanistikos ir architekt?ros d?snius, o jos bendruomen? gyveno civilizuot? gyvenim?, laikydamasi Magdeburgo teis?s ir Saks? teisyno. XVII?XVIII am?iais miesto ?irdimi buvo Turgaus aik?t? su joje stov?jusia rotu?e.
?ia miesto pilie?iai ir sve?iai rinkdavosi prekiauti, bendrauti, pasidalinti naujienomis, i?sirinkti savivaldos pareig?nus, i?klausyti savivaldyb?s tarybos sprendim? ir magistrato teismo nutarim?, steb?ti teismo nutartimi vykdom? bausmi?.
Rotu??je vyko miesto tarybos ir teismo pos?d?iai, buvo registruojami miesto pilie?i? civiliniai sandoriai ir ie?kiniai, mokomi miestie?i? vaikai ir kalinami mieste nusikaltimus padar? nusikalt?liai.
Julius KANARSKAS
Istorikas, Kretingos muziejus
2,617 per?i?r? (-a)