Tarp Salant? ir Nasr?n? ?sik?r?s Kalnalio kaimas prie? por? ?imtme?i? buvo svarbi Salant? kra?to gyvenviet?, tur?jusi miestelio, o v?liau ? ba?nytkaimio status?. Sovietme?iu kaimas buvo tap?s apylink?s administraciniu, ?kiniu ir ?vietimo centru.
?iandien tai ? turist? pam?gta lankytina vieta, ? kuri? lankytojai atvyksta pamatyti ?v. Lauryno ba?ny?ios bei pakilti ? Kalnalio ap?valgos bok?t?.
Pavadinimas gal?jo kilti nuo kalvos
Kalnalis ?sik?r?s did?iul?s, tarp Salanto ir K?lupio upi? ?siterpusios ir iki K?lup?n? nusit?susios auk?tumos ?iauriniame gale.
J? ma?daug prie? 26 000 met? suformavo besitraukiantis ledynas. Jo tirpsmo metu vandens srautas i?skob? plat? klon? ? Salanto sensl?n?, ties Kalnaliu i?si?akojant? ? dvi ?akas, kurios ties K?lup?nais v?l sueina ? vien? sl?n?.
Kaimo pavadinimas ?emai?i? tarme rei?kia ?didel? kaln?? ir ?emaiti?kai tariamas ?Kalnalis?, re?iau ? ?Kalnal?s?. Ra?ytiniuose ?altiniuose ra?omas ?Ka?nele, Kalnieli? (lenki?kai), ??????????, ???????, ???????, ????????, ?????????, ????????? (rusi?kai), ?Kalnal?s, Kalnalis? (lietuvi?kai).
Manoma, kad sen? senov?je ant kalvos stov?jusi pagoni? ?ventykla, nuo kurios atsiverdavo Salanto sl?nis su kitapus up?s besistiebian?iais Imbar?s pilies kuorais bei tolumoje dunksan?iu Alkos kalnu.
?alia esantis gilus Salanto sl?nis vadinamas Nasrais. Pasakojama, kad jis mena kov? su kry?iuo?iais laikus, kai senieji ?io kra?to gyventojai ties Kalnaliu gynybai buvo u?tvenk? up?.
Sl?niu at?ygiuojantiems kry?iuo?iams art?jant prie Imbar?s pilies, i? atidarytos u?tvankos paleistas vanduo netik?tai u?liedavo prie?us, kurie nusk?sdavo tarsi pakliuv? ? ?v?ries nasrus. D?l to sl?nis ir pavadintas Nasrais.
?emai?i? vyskupo M.Valan?iaus krik?to vieta
XVI?XVIII a. Kalnalio vietov? priklaus? Plateli? dvaro Klausgalv? kaimui.
Manoma, kad ?ia nuo XVI a. veik? kaimo kapin?s, kuri? viduryje tikintieji pasistat? koply?i?, minim? XVII a. Salant? parapijos vizitacijose. Joje Salanto de?iniajame krante esan?i? kaim? gyventojai rinkdavosi ? liturgines apeigas per kalendorines ?ventes ir pavasario?rudens potvyni? metu, kai i?tvinus upei ne?manoma buvo pasiekti parapin?s Salant? ba?ny?ios.
Koply?iai sunykus, Plateli? dvaro valdytojas, kunigaik?tis Andrejus Oginskis 1777 m. pastat? medin? ?v. Lauryno ba?nyt?l?, kuri tapo parapin?s Salant? ba?ny?ios filija. Joje tarnavo vienas kunigas ? parapijos klebono paskirtas altarista arba mansionaras.
I? prad?i? ba?nyt?l?je buvo aukojamos ?v. Mi?ios, ?arvuojami ir am?inyb?n i?lydimi mirusieji, o nuo 1793 m. prad?tas teikti Krik?to sakramentas. 1801 m. vasario 17 d. (naujuoju stiliumi ? kovo 1 d.) joje buvo pakrik?tytas b?simasis ?emai?i? vyskupas Motiejus Kazimieras Valan?ius (mir? 1875 m.).
?ventoriuje aplinkui ba?ny?i? buvo laidojami vietos gyventojai.
?emai?i? vyskupui XVIII a. pab. paliepus u?daryti kaim? ir ba?nytines kapines, o mirusiuosius laidoti tik parapin?se kapin?se, kalnali?kiai atsid?r? keblioje pad?tyje, kadangi pavasario ir rudens potvyni? metu i?tvinus Salantui ne?manoma buvo pasiekti Garg?del?je veikian?i? Salant? parapijos kapini?.
D?l to mirusieji ir toliau laidoti ?ventoriuje, o XIX a. 6 de?. ar 7 de?. Klausgalv? kaimo pakra?tyje prie Salanto buvo atidarytos filijin?s kapin?s, kurias pa?ventino vyskupas Motiejus Valan?ius. Jas tikintieji apjuos? akmen? pylimu, pastat? medin? koply?i?.
?v. Lauryno ba?ny?ios pajamos buvusios nedidel?s. Vyskupas Motiejus Valan?ius savo veikale ??emai?i? vyskupyst?? teigia, kad jos kunigas Jonas Kontrimas ?vos turi kuo misti?.
Miestelis savivaldos teis?s netur?jo
Prie?ais ba?ny?i? prie senojo Salant??Kretingos kelio atsirado keli? kiem? gyvenviet?, kuri XIX a. vadinama Kalnalio miesteliu.
Tarp jame gyvenusi? asmen? 1808?1816 m. minimi i? bajor? luomo save kildin? Antanina Astrauskait?, Kotryna Narbutait?, Jonas ir Kazimieras Jonu?ai. ?ia gyveno vyskupo Motiejaus Valan?iaus sesuo Petron?l? Bagdzevi?ien?-Beresnevi?ien? (1845?1867), gyvenimo pabaigoje persik?lusi pas brol? ? Varnius.
1821 metais miestelyje buvo 6 kiemai su 36 gyventojais, 1843 m. ? 6 sodybos ir 34 katalikai, 1845 m. ? 76 katalik? tik?jimo gyventojai, o 1848 m. ? 8 d?mai – prievolinink? kiemai.
I? 1845 m. sura?yt? katalik? 32 buvo vyrai ir 34 moterys. S?ra?as liudija, kad jame registruoti ne tik nuolatiniai gyventojai, bet ir j? namuose apsigyven? samdiniai bei kampininkai su ?eimomis.
Tuo metu Kalnalyje gyveno Pranas Alkaitis, Juozapas Berta?ius su ?mona Barbora, vaikais Juozapu, Pranu, Leonu, Kazimieru, Dementijumi, Petron?le, Julijona ir Ona, Petronel? Branien? su dukromis Monika ir Marijona, Jurgis Branys su ?mona Magdalena, vaikais Leonu, Juozapu, Pranu ir Marijona, Kazimieras Branys su ?mona Barbora, vaikais Juozapu, Kazimieru, Liudvika ir Marijona, Pranas Brynas su broliu Juozapu, Juozapas Grigalauskis su ?mona Kotryna ir s?numi Dionizu, Ona Ja?montait?, Antanas Jurevi?ius, Karolis Jurevi?ius su s?numis Antanu ir Andriejumi, Barbora Jurevi?i?t?, Kristina Miknien?, Jonas Preibys su ?mona Ona ir dukra Anele, Pranas Preibys, Pranas Rimkus su ?mona Kotryna, vaikais Kazimieru, Kotryna ir Apolonija, Elena Simaitien?, Jonas Skridaila, dvi Onos Stankut?s, Elena Venckien?, Juozapas Venckus su ?mona Veronika, Pranas Venckus su s?numis Juozapu, Bernardu ir Laurynu bei Magdalena Venckut?.
XIX a. antrosios pus?s ba?nytiniuose ir valdiniuose dokumentuose pateikiama statistin? med?iaga apie miestel? labai skiriasi. Salant? parapijos vizitacijos 1866 m. akte jame registruota 11 katalik? kiem? su 186 gyventojais.
Rusijos generalinio ?tabo karinink? surinktoje statistin?je med?iagoje 1861 m. nurodoma, kad miestelyje yra tik 2 kiemai su 24 gyventojais ir katalik? filijin? ba?ny?ia. Toks statistini? duomen? skirtumas gali liudyti, kad parapijos vizitacijose Kalnaliui buvo priskiriama dalis ?alia miestelio stov?jusi? Klausgalv? kaimo sodyb?.
Kauno gubernijos statistikos komiteto metra?tis liudija, kad Kalnalis pobaud?iavin?s administracin?s reformos metu i?saugojo miestelio status?. Ta?iau skirtingai nuo kit? netur?jo teis?s rinktis miestel?n? valdybos.
D?l to ?ia gyven? prekybininkai ir amatininkai priklaus? Salant? miestel?n? savivaldai. Valstie?i? luomui priskirti ?emdirbiai tapo Gr??lauk?s (nuo 1880 m. ? Salant?) vals?iaus Kalnalio bendruomen?s nariais.
Sudegusi ba?ny?ia atstatyta ?moni? l??omis
Miestelyje tebevyko pora metini? mugi? ? gegu??s 2 d. ir rugpj??io 10 d. Daugiausia preki? buvo atve?ama ? pavasarin? mug?. Pvz., 1883 m. joje buvo pasi?lyta preki? u? 2 800, o parduota ? u? 1 800 rubli?. Nuo XX a. prad?ios mug?s vyko tik rugpj??io 10 d.
Pakel?je netoli ba?ny?ios Plateli? grafai ?uazeliai-Gufj? XIX a. pastat? akmen? m?ro kar?em?, kurios stogas buvo medinis, dengtas skiedromis. Pastato viename gale veik? maitinimo u?eiga ir kambariai keliauninkams apsistoti, o kitame gale ? patalpos keliaunink? arkliams laikyti.
1882 m. liepos 28 d. perk?nijos sukelta ?aibo i?krova sudegino ba?ny?i?. Kunigas Simonas Jucevi?ius su parapijie?iais 1883 m. j? atstat?. Senosios ba?ny?ios r?stus panaudojo klebonijos statybai, o naujajai medien? ruo?? Klausgalv? mi?ke, vadintame Joni?ki? pievomis.
Naujoji ba?ny?ia yra ?emai?i? kra?tui b?dingo kry?minio plano, su nedideliu bok?tu ties viduriu. Bok?to ir vis? keturi? fasad? pus?se esan?i? bok?teli? vir??nes papuo?? kalvio rank? darbo a??riniai, geometrinio ir stilizuoto augalinio motyv? ornamentais puo?ti kry?iai.
Prie did?iojo kry?iaus buvo pritvirtinti ba?ny?ios statybos dat? liudijantys skai?iai ?1883?. Ta pati data i?kalta ir ? cokol? ?m?rytame pamatiniame akmenyje.
Ba?ny?i? sudaro nava, presbiterija ir dvi zakristijos, o vir? ??jimo ?rengtas choro balkonas. Joje stovi meni?kais rai?iniais papuo?ti pagrindinis ?v. Lauryno ir ?oniniai ?v?. Mergel?s Marijos bei Kristaus krik?to altoriai.
Kair?je zakristijoje kabo ?emai?i? vyskupo Motiejaus Valan?iaus portretas, o de?in?je ? atminimo lenta su lietuvi?kos spaudos draudimo metais ra?ytu ?emaiti?ku u?ra?u, kuris skelbia: ?Pirma ba?niczy Ka?naly pabudawota par Kunygajkszti Oginski 1777 metusie. Sudegy 1882 m. 28 Liepas m. isz perkunijos. Stojosy dabar ba?nyczie Ka?naly, par storonie Kuniga Simona Jucewiczes, wargajs ir kasztu ?moniu nauja pabudawota 1883 m. D?iaukities ?mones Ka?naly, jog Diewas neaplejda musu ir tos wietos turiemie kamie duszes ir sumnienie patiesziti. U? fundatorios kajp giwus tejp ir numirosius, Skajtitojau 3. sweika Maria.?
Parapijie?i? l??omis buvo padaryti suolai-klauptai. Puo?n? klaupt? ba?ny?iai 1884 m. dovanojo Terespolio (Tinteli?) dvaro savininkas Steponas Stan?ikas. Apie tai liudija klaupto viduje i?lik?s ?ra?as: ?Dyrbynta Korstije, Stepona Stanczika. 1884 m. junia. 4 die.?
?ventori? apjuos? lauko akmen? pylimas, kuriame prie?ais ba?ny?i? i?kilo mediniai vartai. ?alia j?, ?ventoriaus kampe 1884 m. pastatyta trij? tarpsni? piramid?s pavidalo varpin?. Vir? jos dur? ?rengtas balkon?lis, i? kurio did?i?j? religini? ?ven?i? metu kunigas sakydavo pamoksl? ?ventoriuje susirinkusiems maldininkams.
? varpin? ?keltas senasis ?alvarinis varpas, kur? puo?? reljefinis vynuogi? keki? motyvo ornamentas, r?min?s ?ra?? lotyn? kalba: ?SOLI DEO GLORIA MEFECIT . I A . BELLMANN ANNO 1778?.
?ra?as liudija, kad varp? Vie?paties Dievo garbei 1778 m. i?liejo Karaliau?iaus varp? liejikas Jonas Albrechtas Belmanas. Manoma, kad varp? pirmajai ba?ny?iai dovanojo jos statytojas kunigaik?tis Andrejus Oginskis.
Apie 1892?1898 m. ?v. Lauryno ba?ny?ioje filialistu tarnavo kunigas Juozapas ?iogas. Jis dom?josi senove, tyrin?jo Imbar?s piliakaln? ir kapinyn?, ?valg? K?lsod?io kapinyn?, rinko ir kaup? archeologini? radini? kolekcij?, kuri ?iuo metu saugoma ?iauli? ?Au?ros? muziejuje.
Kaimo laukai tur?jo savo pavadinimus
Nors kaimas ap?m? nedidel? teritorij?, jame buv? laukai, pievos, linmarkos ir kitos vietov?s tur?jo savo ?em?vard?ius.
Rytiniame kaimo pakra?tyje, Salanto sl?nyje plyt?jo Lankos (Lonkos) ? pus?s hektaro dyd?io u?liejamos pievos. ?alia j? buvo pora viet? linams merkti. Viena j?, vadinama Katildugniu, buvo ?rengta up?s senvag?je, kurios gylis siek? iki dviej? metr?.
Kita linmarka, vadinama Lugnin?mis, buvusi kairiajame Salanto krante. Ji ap?m? apie ketvirtadal? hektaro plot?, kuris net per didelius kar??ius nei?d?i?davo ir kuriame veisdavosi ?uvys.
? ?iaur? nuo Lugnin?s esanti apie 30 m ilgio Salanto up?s dalis buvusi vadinama Poviline. Pasakojama, kad ?ioje vietoje nuskend?s Povilu vadintas ?mogus.
?iaurin?je kaimo dalyje por? hektar? ?em?s ap?m? Pastauninku (Pastaunyks) vadinama dirva. ? rytus nuo jos telk?ojo ?altin?lis, ?alia kurio seniau veik? nedidel? degtin?s varykla (bravor?lis).
?iauriniame pakra?tyje, ties riba su Barzd?i? kaimu 7 ha plote, ?lapioje ir akmenuotoje ?em?je augo alksnynas, vadinamas Pamon?i?kiu. ?iaur?s vakarin?je kaimo dalyje buvusi apie 120 x 40 m dyd?io griova, vadinama Dauba, kurios sta?iuose ?laituose augo vy?nios.
Vakarin?je kaimo dalyje plyt?jo pora ariamos ?em?s lauk?, ?em?jan?i? ? vakarus. Vienas j?, Paupelis (Paupalis) ap?m? apie 5 ha, o kitas, U?sodis ? apie 2 hektarus. Abiej? lauk? ?em? buvusi molinga.
Palei Paupelio lauk? tek?jo vasaromis i?d?i?vantis Upaliu vadintas upelis, Lankose ?tekantis ? Salant?. Vakariniame kaimo pakra?tyje apie 7 ha ap?m? Ganyklale vadinamas akmenuotas, durpingas ir kr?mais apaug?s laukas. Jo vardas liudija, kad seniau ?ia plyt?jusios bendrosios ganyklos. Sklido kalbos, kad Ganyklal?je sutemus vaik?to degan?ios ?vakel?s.
Pietin?je kaimo dalyje tris ketvirtadalius hektaro ap?m? Galviais (Galv?) vadinamos duob?s. Netoli j? tarpukariu riogsojo baigiamo griauti akmeninio v?jo mal?no griuv?siai, vadinami Melni?e.
Tarpukaryje b?ta prekybos ir paslaug?
1895 m. ir 1915 m. Salant? apylink?s topografiniuose ?em?lapiuose Kalnalyje ?ymimi 4 kiemai. Juose gyveno nuo 21 (1896 m.) iki 45 (1910 m.) gyventoj?.
Per 1923 m. pirm?j? Lietuvos apgyvendint? viet? sura?ym? gyvenviet? vadinama Kalnali? ba?nytkaimiu, kuriame buvo 12 kiem? ir 65 gyventojai.
Tarpukariu Kalnalis priklaus? Salant? vals?iui ir tebebuvo seni?nijos centras. Jame veik? pa?to agent?ra, kurioje apylink?s gyventojai prenumeravo laikra??ius ir gal?jo pasinaudoti telefonu. Kitas telefonas Kalnalyje 1937 m. buvo ?vestas ? klebonij?.
Ba?nytkaimyje veik? J. Didelai?io laikrod?i? remonto dirbtuv?s ir fotografijos atelj? ?FotoFuks?, Mortos Eisalait?s koloniali? smulki? preki? krautuv?.
Ji nelabai tenkino pirk?jus, nes ne visados jie ?ia rasdavo nusipirkti labai reikalingo ?ibalo, o ir kainos buvo didel?s. Tod?l 1940 m. kalnali?kiai ?m?si ?ygi?, kad ba?nytkaimyje savo parduotuv? atidaryt? Kretingos vartotoj? bendrov?.
Tarpukariu Kalnalyje apsigyveno i? Klausgalv? kaimo kil?s karys savanoris Stasys Eglinskas, 1929 m. kovo 23 d. apdovanotas Lietuvos kariuomen?s k?r?j? savanori? medaliu.
Gyvenimas ba?nytkaimyje pastebimai pagyv?jo suteikus 1926 m. Kalnalio ?v. Lauryno ba?ny?iai parapijos teises. Greta ba?ny?ios oficialiai prad?jo veikti parapin?s kapin?s, kurias parapijie?iai apjuos? akmen? m?ro tvora, o buvusias filijines kapines Klausgaviuose apleido.
Parapijie?iai steng?si visokeriopai pagelb?ti savo ba?ny?iai.
St. Beronto, Antano Berta?iaus ir Petron?l?s Sodyt?s l??omis buvo pastatyti septyni? bals? vargonai su manualine (rankine) ir pedaline klaviat?romis bei su prospektu. Vargon? vamzd?iai mediniai ir metaliniai, o trakt?ra ? pneumatin?. J? autorius ? ?ek? kilm?s vargon? meistras Otas Kratokvilas, gyven?s ir dirb?s Lietuvoje.
1932 m. parapijie?iai surinko 1 500 lit?, u? kuriuos nupirko balt? baldakim? ir per Velyk? ?vent? juo papuo?? ba?ny?i?. Barzd?i? gyventoja Barbora Petkien? su vyru ba?ny?iai ??steig? sidabrinius liktorius prie cimborijos ir varp??. Varpas kainavo 1 200 lit? ir sv?r? 9 centnerius. 1932 m. jis parve?tas ir pakabintas varpin?je.
Klebono Simono ?ulpos r?pes?iu 1931 m. buvo pastatyta ?pitol? ? parapijos namai, kuriuose ?rengti butai zakristijonui, vargonininkui, varpininkui ir skalb?jai (pro?kai). Per Salant? nutiestas tiltas, sujung?s ba?nytkaim? su kitapus up?s esan?iais parapijos kaimais.
Vargonininkas Naru?is 1931 m. sub?r? ba?nytin? chor?. V?liau jis i?iro, tod?l mokytojas Antanas ?ernius 1940 m. organizavo nauj? chor?, kuriam vadovauti ?m?si vargonininkas ?a?tartas.
Vietoje zakristijono buto 1940 m. prad?ioje buvo ?rengta vyskupo M. Valan?iaus parapijos sal?. Joje vyko kataliki?k?j? ir pasaulietini? organizacij? susirinkimai ir renginiai, buvo planuojama ?rengti knygyn?l?-bibliotek? ir nedidel? muziej?.
Veik? visuomenin?s organizacijos
I? parapijoje besidarbuojan?i? visuomenini? kataliki?k? organizacij? veikliausia buvo lietuvi? kataliki?kojo jaunimo federacijos ?Pavasaris? kuopa.
Pavasarininkai rinkdavosi parapijos sal?je, skait? laikra??ius ir ?urnalus, ?aid? ?achmatais ir ?a?k?mis, ?sireng? knygyn?l?, reng? kult?rinius vakarus, 1940 m. prad?ioje pastat? penki? veiksm? dram? ?Meksikos kankinys?.
Siekdami pagelb?ti Vilniaus kra?to lietuviams, 1940 m. baland?io prad?ioje pavasarininkai sureng? vakar?, kuriame platino Vilniaus pasus ir ?enklelius.
Vyr? kuopos vadas Anicetas Pu?korius, gyven?s Skaudali? kaime, i? savo l??? u?sak? Vilniaus kra?to lietuviams ?Pavasario? ?urnal?. Aktyvumu pasi?ym?jo B. ?vinklyt?, P. Preibyt?, J. Viskantas, M. ir Z. Viskantait?s. Pavasarinink? kuopa 1940 m. pavasar? i?leido savo laikra?t?l? ?Velk??.
Be pavasarinink?, prie ba?ny?ios veik? vaik? Angelo Sargo kuopa, lietuvi? kataliki? moter? ir lietuvi? katalik? vyr? draugij? skyriai.
Greta kataliki?k? organizacij? veiklumu pasi?ym?jo Kalnalio ?auli? b?rys, susib?r?s 1930 Vytauto Did?iojo metais. Jo ?k?r?ju, valdybos pirmininku, o v?liau ir vadu buvo Klausgalv? prad?ios mokyklos ved?jas Juozas Kudarauskas, kurio ?mona mokytoja Bron? Kudarauskien? buvo b?rio valdybos sekretore.
Mokytojams Kudarauskams persik?lus ? Mos?d?io prad?ios mokykl?, ?auli? b?riui ?m?si vadovauti naujasis mokyklos ved?jas Antanas ?ernius.
Pirmasis ir seniausias b?rio ?aulys buvo Adomas Ber?anskas, kur? draugai 1935 m. garbingai palyd?jo ? paskutini?j? kelion?. Tarp pirm?j? ?auli? buvo Pr. Vai?ius, K. Ber?anskis, J. Mila?ius.
Vos susib?r?, ?auliai sulaik? ir Salant? policijos nuovadai perdav? daug eibi? apylink?je pridarius? V. Astrausk?, persekiojo i? Kretingos kal?jimo pab?gus? V. Venck?, kuriam nebeliko nieko kito, kaip pasiduoti ir gr??ti ? kal?jim?.
?auliai reng? gegu?ines ir vie?us vaidinimus, kurie da?niausiai vyko ?alia Kalnalio veikusioje Klausgalv? prad?ios mokykloje.
1931 m. vasario 8 d. b?rys sureng? vie?? vakar?, kuriame suvaidino spektakl? ?Varpininkai?, 1933 m. ? ?A? numiriau? ir ?I?dyk?l??, 1936 m. ? ?Lietuvos didvyriai?, 1939 m. ? ?Teta i? Amerikos?, o 1940 m. ? vieno veiksmo komedij? ?Vir?aitis ie?ko ?laviko?.
1936 m. ?auli? b?rys ?sigijo v?liav?, kuri? pa?ventino per ?v. Jok?bo atlaidus. ?ios ?vent?s metu netoli ba?ny?ios buvo i?keltos Lietuvos, Latvijos ir Estijos v?liavos, tarp kuri? ?auliai pasodino Baltijos vienyb?s med? ? ??uol?. Ta proga i?kilmingas kalbas sak? Kretingos ?auli? rinktin?s vadas kapitonas Petras Buragas ir girininkas Dornas.
Paminklui nesp?jo parinkti sklypo
Bendradarbiaudami su kataliki?komis organizacijomis, ?auliai ba?nytkaimyje ir jo apylink?je reng? bendras ?ventes.
Prie? pat soviet? okupacij? 1940 m. gegu??s 5 d. per ?v. Pilypo ir Jok?bo atlaidus vyko didel? ?auli? ir lietuvi? katalik? vyr? draugijos jungtin? ?vent?.
? j? atvyko Salant?, Kartenos, Gr??lauk?s ir ?ateiki? ?auliai. Kataliki?k?j? organizacij? Tel?i? regiono direktorius kunigas Barauskas pa?ventino pavasarinink? vyr? v?liav?. ?ventines kalbas sak? Kretingos apskrities agronomas Dailid?, Salant? rajono agronomas ?ilinskas, Salant? policijos nuovados vir?ininkas Jonas Dvareckas ir kiti sve?iai.
?auliai apylink?je reng? karinius mokymus bei var?ybas. 1940 m. bir?elio 9 d. vykusiose pratybose jie buvo mokomi veikti ir apsisaugoti prie?ui panaudojus chemin? ginkl?, o ?audymo var?ybose I viet? i?kovojo ?aulys J. Eidukas.
Kalnalio bendruomen? buvo sumaniusi 1940 m. pastatyti ba?nytkaimyje paminkl? vyskupui Motiejui Valan?iui. Tam buvo sudarytas komitetas, prad?tos rinkti aukos ir kaupti med?iagos.
Ta?iau sklyp? paminklui dovanoti pa?ad?jusiai gyventojai persigalvojus, sumanymas buvo atid?tas planuojant monument? statyti vietoje seno namo ba?ny?ios ?em?je. Ta?iau prasid?jus Antrajam pasauliniam karui ?i id?ja liko ne?gyvendinta.
Dauguma mokyklinio am?iaus vaik? lank? Kalnalio jaun?j? ?kinink? ratel?. Jame jie mok?si ?kininkavimo paslap?i? ir visuomenin?s veiklos pagrind?, padedami Mikelionien?s 1940 m. baland?io 28 d. pastat? trij? veiksm? vaidinim? ?Jaunasis ?kininkas?. Dal? vakaro metu surinkt? l??? paskyr? Vilniaus kra?to lietuviams paremti.
Gyvenviet?s statusas priklaus? nuo kol?kio
Po Antrojo pasaulinio karo gyvenviet? 1944 m. tapo Kalnalio apylink?s, o 1949 m. ? Kalnalio kol?kio administraciniu centru.
Per prievartin? kolektyvizacij? ?mon?s neteko savo ?em?s, dalies ?kini? pastat?, inventoriaus, namini? gyvuli? ir pauk??i?, kurie virto kolektyvine nuosavybe, administruojama soviet? vald?ios parinktos kol?kio valdybos.
Kol?kio nuosavybe tapo i? jo teritorijos i?tremt? ?kinink? ?eim? turtas. Turimais duomenimis, i? Kalnalio kaimo 1949 m. kovo 28 d. ? Krasnojarsko kra?to Ust Abakano rajon? buvo i?ve?ti 3 ?mon?s ? Vladas Ra?inskas su ?mona Petre ir dukra Anele, kuriems tremtyje buvo lemta i?b?ti ilgus septynerius metus.
I? apylink?s kaim? ? Sibir? i?tremt? ?kinink? gyvuliai buvo suvaryti ? Kalnalyje ?rengtus aptvarus, kuriuose jais r?pinosi kol?kio mel??jomis, piemenimis, kiauli? ??rikais tap? kol?kie?iai. Kar?emos viename gale buvo apgyvendinti b?sto neturintys ?kio darbininkai, o ?kiniame gale ?rengtos arklid?s.
1959 m. Kalnalyje gyveno 50 ?moni?, veik? 1949 m. i? Klausgalv? atkelta mokykla, ry?i? skyrius, parduotuv?, biblioteka.
Reformuojant ?em?s ?kio sistem?, kol?kis 1959 m. reorganizuotas ? Kalnalio tarybin? ?k?, kuris 1961 m. prijungtas prie Salant? tarybinio ?kio.
?kio administracin? centr? i?k?lus ? Salantus, 1963 m. buvo panaikinta ir Kalnalio apylink?, o kaimas atiteko Imbar?s apylinkei.
I? apylink?s ir ?kinio centro pagalbine virtusi gyvenviet? nei?tu?t?jo, o prie?ingai ? gerokai ?gtel?jo. 1970 m. ji tur?jo 48, 1979 m. ? net 79 gyventojus.
U? kitus kaimus Kalnalis buvo patrauklesnis tuo, kad jame tebeveik? parapin? ?v. Lauryno ba?ny?ia, biblioteka, parduotuv? ir a?tuonmet? mokykla.
Mokykla veik? erdviame buvusios ?kinink? sodybos name, prie kurio, did?jant mokini? skai?iui, buvo pristatytas m?rinis priestatas. Atokiau nuo mokyklos buvo pastatyti du m?riniai daugiabu?iai namai ir ?rengtas apie 20 viet? savaitinis bendrabutis i? atoki? kaim? atvykstantiems mokiniams.
V?liau prasid?j?s masinis jaun? ?moni? k?limasis ? miest? paliet? ir Kalnal?. Per de?imtmet? kaimas neteko daugiau kaip tre?dalio gyventoj?: baigiantis sovietme?iui jame 1989 m. buvo registruoti tik 46 ?mon?s.
Ma??jant Kalnalyje ir apylink?je gyventoj?, nebeliko parduotuv?s, mokyklos (2002 m.) ir bibliotekos (2009 m.).
Kaim? garsina ba?ny?ia ir ap?valgos bok?tas
Prad?jus kurtis ?alyje kaim? bendruomen?ms, 2004 m. kalnali?kiai susivienijo ? Kalnalio bendruomen?s centr? ?Kalnalis?. Nuo 2009 m. veikia Kalnalio seni?naitija, vienijanti Barzd?i?, Barzd?i? Meds?d?i?, Klecinink?, Klausgalvi? Meds?d?i?, Klausgalv?, Kalnalio ir ?alyno kaimus.
?iandien Kalnaliui priklauso 56,61 ha ?em?s, kurioje 2011 m. gyveno 42 ?mon?s.
Rytiniu kaimo pakra??iu vingiuoja Salanto up?, u? kurios prasideda Skaudali? ir Imbar?s ?em?s. I? piet? ir vakar? pusi? kaim? juosia Klausgalvai, o ?iaur?s vakaruose jis susisiekia su Barzd?iais.
Vakariniu-?iaur?s pakra??iu praeina naujoji kra?to kelio Kartena?Salantai atkarpa, kaime vadinama Motiejaus Valan?iaus gatve, prie kurios registruotos visos Kalnalyje esan?ios 13 sodyb?, klebonija ir ba?ny?ia su kapin?mis.
Kalnalis patenka ? valstyb?s saugom? teritorij? ? Salant? regionin? park?. Nuo Kalnalio atsiverianti Salanto sensl?nio panorama yra viena vertingiausi? Salanto hidrografinio kra?tovaizd?io draustinio teritorij?.
Jai ap?velgti parko direkcijos iniciatyva 2006 m. pastatytas 15 m auk??io ap?valgos bok?tas, kur? su prie?ingame Salanto krante st?ksan?iu Imbar?s piliakalniu 2018 m. sujung? pa?intinis takas.
Pagrindin? Kalnalio ??ymyb? ? ?v. Lauryno ba?ny?ios ir varpin?s pastat? kompleksas su jame esan?iomis vertyb?mis, registruotas Lietuvos Respublikos nekilnojam?j? kult?ros vertybi? registre.
Tai unikalus architekt?rin?, dail?s, kra?tovaizd?io ir istorin? verting?j? savybi? pob?d? turintis valstyb?s saugomas objektas, pasakojantis apie ?emaitijos sakralin?s architekt?ros ir dail?s tradicijas bei menantis istorines s?sajas su did?iuoju Lietuvos ?viet?ju ir ?emai?i? vyskupu Motiejumi Kazimieru Valan?iumi.
Julius KANARSKAS
Istorikas
