Laisv?s vaikai, Lietuvos s?n?s ir dukros. Nuo gimimo taip vadinami tie, kurie gim? 1990-aisiais, ir auga laisv?s dvasioje ? atviri i???kiams ir naujoms galimyb?ms.
Nuolat gird?jo ? yra Lietuvos vaikas
Vienas i? 1990-aisiais gimusi? kretingi?ki? ? prie? vienuolika met? Vydmant? gimnazij? baig?s Laimonas Strazdas dabar dirba finans? kontrolieriumi Vilniuje, gyvena Trakuose.
? gimtuosius Vydmantus gan da?nai gr??ta aplankyti mamos ? ypa? nor?damas prad?iuginti j? an?kais.
I?gird?s kreipin? ?Nepriklausomyb?s vaikas? Laimonas nustemba: ?Pirm? kart? ? mane ka?kas taip kreipiasi. Niekas niekada nepary?kindavo, kad a? ir mano bendraam?iai esame gim? b?tent 1990-aisiais?.
Ta?iau tokios kalbos, koks es?s laimingas, j? lydi nuolatos.
I? vyresnio am?iaus ?mogaus l?p? Laimonas yra gird?j?s ir toki? pasakym?: ?A? dar buvau ruso vaikas, o tu ? jau Lietuvos s?nus?.
Vydmanti?k? nuo vaikyst?s lyd?jo ir mamos pasakojimai apie perversmo metus, ?ingsnius link Nepriklausomyb?s atk?rimo bei pirmuosius atgimusios Lietuvos gyvavimo metus.
Demografinis ?uolis
Savo gyvenimu patenkintas ir kiekvien? nauj? galimyb? gaudantis vyras svarsto, kad pirmasis Laisvos Lietuvos de?imtmetis, i?tr?kus i? soviet? okupacijos, dar netur?j?s ry?ki? poky?i?. Jo manymu, didysis ekonominis ?uolis ?vyk?s nuo 2000-?j?.
? klausim?, ar pats jau?i?s, jog priklauso i?skirtinei lietuvi? kartai, L. Strazdas kalba: ?? tai atsakyti galb?t b?t? lengviau ?velgiant i? ?alies. O a? pats labiausiai pasteb?jau tai, kad esu i? tos kartos, kuri gim? per demografin? ?uol?. Mano mokykla po daugelio met? v?l tur?jo dvi klases, ir a? mokiausi vienoje i? ?i? klasi?. Universitete m?s? kursas taip pat buvo gausiausias?.
Ekonomistas svarsto, kad didesn? gimstamum? nul?m? ?moni? optimizmas, tik?jimas, palyginti su tvyrojusiu nerimu d?l ateities 1988 m. ar 1989 m.
Pasak vydmanti?kio, jo kartos ?mones nuo anks?iau gimusi?j? skiria ir atkaklumas siekiant u?sibr??t? tiksl?.
?A? pats nuolat dirbau tokius darbus, kurie reikalavo ir pasiaukojimo ? neskai?iavau nei vir?valand?i?, nei savaitgali?, nes ?inojau, ko siekiu. Ankstesn?s kartos ?mon?s buvo ?pratinti, kad viskuo pasir?pins valstyb?, o mano karta suprato, kad kiek stengsiesi, tiek ir tur?si. Toks m?stymo b?das labiau atitinka amerikieti?kos svajon?s samprat?. Mes suvokiame, kad niekas mums nieko nenumes, visko turime siekti patys?, ? mintimis dalijasi pa?nekovas.
Ar Laimonas jau?iasi laisvas?
?A? kv?puoju laisve. Ypa? ry?kiai jau?iu finansin? laisv?. Jei esi protingas, patyr?s, turi id?j?, laisvoje Lietuvoje gali daug pasiekti. O per finansin? laisv? galima m?gautis ir ?vairiomis galimyb?mis: kelion?mis, ?eimos apr?pinimu, b?reliais. Anks?iau kiekvienas buvo apribotas. ?inojo, kiek daugiausiai gali pasiekti. Kiti nuspr?sdavo u? tave, kiek tu gali tur?ti. Dabar viskas priklauso nuo tavo paties nor? ir gabum? ? visi ?rankiai m?s? pa?i? rankose?, ? kalba vydmanti?kis.
Did?iausia laisve L. Strazdas ir ?vardija joki? rib? nebuvim?: ?Kiekvienas kaip norime, taip ir gyvename. Dabar ir versl? kurti yra ?ymiai lengviau, viskas vyksta daug grei?iau. Esu laimingas, kad niekas man?s neriboja?.
Vadinami laimingaisiais
2009 m. Kretingos pranci?kon? gimnazij? baig? dvyniai Evaldas Valantiejus ir Ingrida Valantiejut? ?iuo metu mokosi, dirba ir gyvena Vilniuje. Abu reguliariai, kas trys savait?s, gr??ta ? gimt?j? miest?.
Ignrida ? restaurator?, savo rankomis naujam gyvenimui prik?lusi ir Kretingos Vie?paties Aprei?kimo ?v?. Mergelei Marijai ba?ny?ios ?vento Antano altori?.
Evaldas ? vienas geriausi? LRT stilist?, besir?pinantis ?inomiausi? laid? ved?j? apranga, kuriantis ?ukuosenas nacionalin?s ?Eurovizijos? atrankos atlik?jams.
Abu pasakoja, kad u?augo vadinami Laisv?s vaikais. ?Turb?t, kaip ir visi, gim? 1990-iaisiais?, ? ?ypsosi brolis ir sesuo.
?Da?nai girdime, kokie esame laimingi. Juk m?s? t?vai negal?jo keliauti, o mus, gimusius jau laisvoje Lietuvoje, gal net ir lepino. Buvome gal 12-os, kai pirm? kart? i?vykome ? kit? ?al? ? slidin?ti ? Slovakij?. Po kitas ?alis keliavome ir su mokykla?, ? prisimena Evaldas.
Nuo gimimo ? kovotojai
Kretingi?kis sako, kad i? ties? jau?iasi laimingas.
?A? myliu Lietuv?, nenoriu niekur i?vykti?, ? atvirauja pa?nekovas.
?Kartu su Lietuva gim?, mes kartu tuo pat metu ir mokom?s. Kaip ir Lietuva, kuri palengva vis labiau laisv?ja?, ? apie savo kartos ypatumus samprotauja Ingrida.
Ji sako, kad su bendraam?iais nuo pat gimimo atsine?? kovos dvasi?, ry?t? atkakliai eiti ? priek?.
?Mes bandome i?siver?ti ? pasaul?, o jaunesni, gim? po m?s?, jau visk? turi, nes mes jiems jau pralau??me keli?. O mes tur?jome visk? i?sikovoti, net ir galimyb? studijuoti svetur. Lygiai taip pat mes vis dar turime kovoti su stereotipais, kad, pavyzd?iui, baig?s mokykl? b?tinai turi i? karto stoti ? universitet??, ? sako mergina.
Ir abu su broliu ?ypsosi ? b?dami trisde?imties vis dar studijuoja. Dvyniai mokosis foografijos subtilybi? Vilniaus paslaug? ir verslo mokykloje.
Nors baigusi Kretingos pranci?kon? gimnazij? I. Valantiejut? ?stojo ? Vilniaus universitet? ir baig? restauravimo chemij?, diplomas jai anaiptol nenul?m? viso gyvenimo krypties.
Mergina buvo i?vykusi ir ? Australij?, kur praleido dvejus metus ? studijavo auksavimo men?. Po poros met? g??o ? Europ?, bet irgi kelerius metus gyveno dviejose ?alyse ? pusiau Austrijoje, pusiau Lietuvoje.
Ie?ko, kas geriau
Brolis ir sesuo sako, kad, skirtingai nuo savo t?v?, jie nuolat ie?ko, kas jiems geriau.
?A?, pavyzd?iui, nebijau prarasti darbo, nes ?inau, kad susirasiu kit?. Mes lengviau ? visk? ?i?rime, be reikalo nestresuojame?, ? sako Evaldas ir pasakoja, kaip ie?kojo sav?s.
Kadangi dvyni? t?vai ? verslininkai, Evaldas irgi planavo sekti tuo pa?iu keliu, ?stojo ? Vilniaus Gedimino technikos universitet? studijuoti ?staig? vadybos. Ta?iau nepab?go po pusme?io moksl? mesti.
Mat lapkrit? savanoriaudamas ?Mados infekcijoje? taip u?sikr?t? mada, kad niekada rankose nelaik?s pie?tuko nusprend? studijuoti aprangos dizain?. Tiesa, prie? tai pusantr? met? lank? priva?ias pie?imo pamokas, o tada, jau pasiruo??s, ?stojo ? Vilniaus kolegij?.
?M?s? t?v? kartos ?mon?s ?sidarbin? laikosi tos pa?ios darboviet?s vis? gyvenim?. O man yra laisv?, kad galiu daryti, k? noriu, ir galiu u?sidirbti darydama tai, kas man patinka?, ? kart? skirtumus ?vardija Ingrida.
Pakanka kantryb?s ir nebeturi baim?s
Anot jos, jeigu vyresni var?omi didesni? baimi?, jaunesni u? dabartinius trisde?imtme?ius pritr?ksta kantryb?s.
?Ir savo darbe pastebiu, kad jaunimas nori tu?tuojau pasiekti labai daug ir labai greitai. O mes ?inome, kad tos gerov?s reikia truput? ir nusipelnyti, turime daugiau s?moningumo. M?s? karta laikosi nuostatos, kad gyvenime reikia ir stalus nuvalyti, ir padav?ju padirbti, kol pasieksi to, ko nori?, ? mintimis dalijasi kretingi?k?.
Kas labiausiai stebina t?v? pasakojimuose apie Lietuv? iki atkurtos nepriklausomyb?s?
?Man nesuvokiama, kaip galima gyveni vienoje ?alyje. Dabar nusiperki bilietus ir po 4 valand? jau esi kitur. Taip pat visada labai steb?jausi, kai t?vai pasakodavo, kad mandarin? b?davo tik per Kal?das?, ? sako Evaldas.
Ingridai sunkiausia suvokti buvusi? talon? sistem?, eiles prie duonos, preki? deficit?. ?T?vai pasakoja, kad b?davo taip, jog turi pinig?, bet n?ra k? pirkti. Man tai labai sunku suprasti?, ? ?ypsosi mergina.
Kalb?damas apie gyvenim? laisvoje Lietuvoje ? kitokios jos ir nemat?s ? Evaldas sako: ?Esu laimingas. Susik?riau savo darbo grafik?, pats sau diktuoju dien?. Ir pats nusprend?iu, kiek galiu ir kiek noriu u?dirbti. Tai yra mano asmenin? laisv??.
