Vasara ? atostog? metas, kai norisi atsipalaiduoti, daugiau laiko praleisti gamtoje. Tai laikas, kai alkoholio lentynos parduotuv?se i?tu?t?ja kiekvien? savaitgal?. Ta?iau atsipalaidavimas gali b?ti pragai?tingas, nes kit? ryt? kamuoja pagirios.
Savaitgalinis pasilinksminimas neaplenkia daugelio, ilgainiui tai tampa ?alingu ?pro?iu. ?eimos gydytoja Lolita Rapolien? yra gyd?iusi vidutinio am?iaus moter?, kuri kasdien i?lenkdavo po vien? ar dvi vyno taures, po met? jai i?sivyst? pradin? ciroz?s stadija. Nors pacient?s sutuoktinio ?protis svaigintis truko kur kas ilgiau, bet jam pasisek?, nes medikai nustat? ma?esn? pa?eidim? ? surieb?jusias kepenis ir prasid?jus? u?degim?.
Bent vienas i? de?imties keturiasde?imtme?i? mir?ta nuo kepen? ligos. Net kelios apsvaigimo valandos gali sukelti sunkias pagirias, ?vairias traumas, apsinuodijim?, kepen? ar kit? organ? trumpalaik? ar ilgalaik? pa?eidim?, ne?galum? ar net mirt?.
? Ar teisinga manyti, kad alkoholio vartojimas tik savaitgal? yra visi?kai saugus? Kokios gali b?ti pasekm?s?
? Ne kart? diskutuota apie tai, kad lietuviai vartoja alkoholio pernelyg daug. 2016 metais mes u??m?me pirm? viet? Europos S?jungoje (ES), kiekvienam Lietuvos gyventojui teko 13 litr? per metus, tuo tarpu ES vidurkis nesiek? 10 litr?. Beje, tik pus? pasaulio gyventoj? geria alkohol?. Europos regione alkoholis vartojamas daugiausia pasaulyje, o alkoholio daroma ?ala yra did?iausia.
Mokslininkai ?sp?ja, kad alkoholio vartojimas sukelia beveik de?imtadal? vis? mir?i? 15-49 met? am?iaus grup?je. Tyrimai rodo, kad alkoholis yra siejamas su 60 ?mi? ir l?tini? lig?.
? K? rei?kia alkoholio vartojimas savaitgal??
Da?niausiai tai rei?kia vienu metu suvartojam? didesn? alkoholio kiek?- gal net savait?s ar m?nesio ?norm??, kas neretai baigiasi ir skaud?iomis pasekm?mis. Taipogi n?ra naudinga kasdienin? vyno taur? vakare ? geriau susirasti malon? laisvalaikio leidimo b?d?, kuris atpalaiduot?, nuimt? dienos ?tamp? ir stres?. Pasimokykime i? vaik?, nes da?nai jie moka ?domiai leisti laisvalaik?. Ir tam jokio alkoholio nereikia.
? Koks kr?vis tenka kepenims, jeigu leid?iame sau atsipalaiduoti su taure rankoje?
? Kepenys apdoroja daugiau kaip 90 procent? suvartoto alkoholio, o kita dalis ?alinama su ?lapimu, prakaitu, taip pat kv?puojant. Skaidyti alkoholio molekul? padeda du fermentai: alkoholio dehidrogenaz? (ADH) ir aldehido dehidrogenaz? (ALDH). Pirmiausia fermentas ADH suskaido alkohol? ? acetaldehid?, o tai yra v??? sukeliant? med?iaga. U? koordinacijos ir atminties sutrikimus, mieguistum? apgirtus taip pat yra atsakingas acetaldehidas.
V?liau acetaldehidas skyla ? ma?iau aktyv? ?alutin? produkt? acetat?, kuris dar skaidomas ? vanden? ir anglies dioksid?.
Vartojant daug alkoholio ?sijungia ir kiti fermentai, o dalis acetaldehido pasigamina vir?kinimo trakte, kur? taip pat ?aloja. Alkoholio apykaita vyksta taip pat kasoje, galvos smegenyse, tod?l pa?eid?iamos ir j? l?stel?s.
Organizmui reikia ma?daug valandos, kad gal?t? susidoroti su vienu standartiniu vienetu alkoholinio g?rimo.
Alkoholio kalorijos yra ?tu??ios?, neturin?ios mitybin?s vert?s. Apie de?imtadal? kalorij? geriantieji gauna i? svaigal?. Jei kas savait? i?geriamos penkios pintos alaus, per metus susidaro 44 200 kcal ? tiek, kiek b?t? suvalgyta 221 spurga. Jei kas m?nes? i?geriami 4 buteliai vyno, per metus susidaro apie 27 000 kcal, o antsvoris ir gausus alkoholio vartojimas didina kepen? ciroz?s pavoj?.
? Jei kit? ryt? po pasilinksminimo kamuoja pagirios, k? tai rodo?
? ?i? metu ?tikinamiausia teorija, kad pagirios atsiranda d?l to, kad perdirbant alkohol? organizme kaupiasi ?alutinis toksinis junginys acetaldehidas, kuris yra nuo 10 iki 30 kart? toksi?kesnis nei pats alkoholis.
Galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, nuovargis ir mieguistumas, tro?kulys ir prakaitavimas, ?viesos baim?, dirglumas ? tai pagiri? simptomai, rodantys, kad organizmas ir ypa? kepenys nesusidoroja su joms tenkan?iu kr?viu.
2013 metais atlikta mokslin? studija parod?, kad 44 proc. i?gerian?i? ?moni? vargino lengvos pagirios, 32 proc. ? vidutinio sunkumo pagirios, ta?iau alkoholini? g?rim? r??is, tyrimo dalyvi? savyb?s (lytis, am?ius, g?rimo sta?as, tabako vartojimas ar alkoholizmas ?eimoje) netur?jo ?takos pagiri? da?niui.
Daugeliu atvej? pagiri? simptomai i?nyksta ma?daug po 24 valand?, bet blaiv?jimas gali ir ilgiau u?trukti.
?vair?s ?mon?s turi skirtingus alkohol? skaidan?i? ferment? paj?gumus. Yra ?moni?, kurie d?l to i? prigimties gali b?ti link? vartoti ma?iau. ?iuo po?i?riu jie yra ?iek tiek ?apsaugoti? nuo alkoholizmo.
Kai kuriuose g?rimuose d?l fermentacijos susidaro chemini? med?iag?, kurios prisideda prie pagiri?. Pavyzd?iui, tamsesn?s spalvos svaigalai, tokie kaip burbonas ir viskis, sukelia pagirias labiau nei ?viesesn?s spalvos ar skaidr?s tirpalai, tokie kaip degtin?. Viskyje ir raudonajame vyne esantis metanolis kaltinamas ilgalaikiu alkoholio poveikiu, nes ilgiau lieka k?ne.
? Ar egzistuoja saugi alkoholio doz??
? Alkoholio kiekis matuojamas santykiniais alkoholio vienetais (SAV), tai 10 ml gryno alkoholio. Tok? vienet? sudaro taur? (40-50 ml) stipraus alkoholinio g?rimo, taur? (150-200 ml) vyno, bokalas (400-500 ml) 4-5 proc. stiprumo alaus. Pasaulyje n?ra viening? ?ma?os rizikos? rekomendacij?. Jungtin?je Karalyst?je ma?os rizikos riba yra iki 14 SAV per savait? alkoholio.
Ta?iau nepaisant rekomendacij?, svarbu atkreipti ? d?mes? ? plataus masto tyrim? i?vadas. I?analizavus 83 mokslines studijas, kurios buvo atliktos 19 valstybi?, o jose dalyvavo 600 000 tiriam?j?, buvo nustatyta, kad reguliarus daugiau kaip 100 g alkoholio (ma?daug 5?6 vidutinio dyd?io tauri? vyno ar alaus pint?) per savait? vartojimas yra susij?s su trumpesne vyr? ir moter? vidutine gyvenimo trukme.
Yra ?inoma, kad per?engus 100 g rib? kiekvienas suvartoto alkoholio vienetas nur??ia ma?daug 15 minu?i? gyvenimo ? tiek, kiek viena sur?kyta cigaret?.
Atsakymas, kur? ne visi ?mon?s nor?t? i?girsti, yra tai, kad n?ra saugaus alkoholio vartojimo kiekio. Kuo daugiau jo vartoji, tuo didesn? rizika sveikatai.
? Ar alkoholis kelia moterims didesn? ?al? nei vyrams?
? Vyrai paj?gia gerti daugiau nei moterys, nes j? k?ne yra daugiau vandens.
Vyrai turi daugiau ferment?, tod?l i?g?rus t? pat? svaigal? kiek? moters kraujyje alkoholio kiekis bus didesnis. Moteri?kieji lytiniai hormonai estrogenai gali taip pat didinti kepen? jautrum? alkoholio daromai ?alai.
Kita vertus, vyrai da?niau renkasi stipresnius g?rim?, tod?l j? mir?tamumas nuo ciroz?s yra ma?daug du kartus didesnis nei moter?.
? Kokie pakitimai gali vystytis kepenyse? Ar yra specifini? simptom??
? Didel? ?tak? turi oksidacinis stresas, nes skaidant alkohol? vykstanti chemin? reakcija gali pa?eisti kepen? l?steles. Tai gali sukelti u?degim? ir randus, nes kepenys vis bando save ?pataisyti?. Alkoholis gali ?aloti taip pat ?arnyn?, tod?l bakterij? toksinai i? ?arnyno gali b?ti pasiekti ir kepenis.
Kuo daugiau i?geriama alkoholio, tuo didesnis kepen? ligos pavojus. Daugiau nei 90 proc. ?moni?, kurie daug geria , ken?ia d?l riebalin?s kepen? ligos, kuri v?liau vystosi ? ciroz? ar kepen? v???. D?l alkoholio spar?iau vystosi vadinamos tyliosios ligos, kai da?nai net ne?tariama, kad sergama. Tai virusiniai B ir C hepatitai, kasos pa?eidimai.
Kepen? ligos turi daug veid?, neretai apie jas prane?a ne skausmas, o atsiradusios komplikacijos. ?tarti, kad ka?kas negerai su kepenimis, padeda vir?kinimo sutrikimas, pilvo skausmai, viduriavimas, nuovargis, silpnumas, pykinimas, v?mimas, gausios lie?uvio apna?os.
V?liau gali varginti skausmas po de?iniu ?onkauli? lanku, taip atsitinka padid?jus kepenims. Kepen? lig? i?duoda taip pat odos, nag? pakitimai, paraud? delnai ir padai, kraujavimas i? ?arnyno, kraujosr?vos, gelta, pakitusi i?mat? ir ?lapimo spalva, nie??jimas, padid?j?s jautrumas alkoholiui ir vaistams, skys?i? kaupimasis pilve ar gal?n?se, prastas apetitas.
? Kada gresia kepen? surieb?jimas? Nuo kokio am?iaus gali prasid?ti ?is procesas?
? Jei riebal? kepenyse yra daugiau nei 5 proc., tai jau surieb?jusi? kepen? liga. Taip gali atsitikti, kai kepenyse sutrinka riebal? apykaita ir j? l?stel?se ima kauptis riebalai.
Tai gali ?vykti bet kuriame am?iuje. Vienam i? 10 vaik? ir paaugli? gali kilti pavojus susirgti ?ia liga d?l ?vairi? prie?as?i?: antsvorio ar nutukimo, atsparumo insulinui, cukrinio diabeto, genetinio sutrikimo.
? Kas gali pad?ti pa?eistoms kepenims?
? Tam tinkami ir augaliniai preparatai. Pavyzd?iui, didelio gydytoj? susidom?jimo ir ger? pacient? atsiliepim? sulauk? trij? augal? kombinacija ? tikrojo margainio, ciber?ol?s ir juodojo pipiro. ?domu tai, kad ?ie augalai papildo vienas kito veikim? u?tikrindami ?vairiapusi?k? pagalb? pa?eistoms kepenims. Tikrasis margainis, turi silimarin?, kuris pasaulyje rekomenduojamas toksinio kepen? pa?eidimo ir kepen? ciroz?s gydymui bei l?tini? kepen? lig? papildan?iajai terapijai.
?rodyta, kad silimarinas apsaugo kepen? l?steles nuo aplinkos ir chemini? toksin?, stabdo kepen? lig? vystym?si. ?is biologi?kai aktyvus junginys reguliuoja tul?ies gamyb? sustiprindamas kepen? l?steli? sieneles, ma?indamas j? pralaidum?, gerindamas med?iag? apykait?.
Moksliniais ?rodymais pagr?stus harmoningai veikian?ius ir saugius augalinius mi?inius gydytojo prie?i?roje galima vartoti ilgai ? iki ?e?i? m?nesi? ir ilgiau.
Dar vienas augalas, kurio naudingumas yra moksli?kai ?rodytas, tai ciber?ol?, ?is augalas vertinamas d?l junginio kurkumino. Gydymas kurkuminu siekia senov?s ind? medicin?.
?rodyta, kad kurkuminas ma?ina alkoholio sukelt? apsinuodijim?, oksidacin? stres?, gerina surieb?jusi? kepen? b?kl?, taip pat normalizuoja ?vairius kepen? veiklos ir med?iag? apykaitos rodiklius.
Juod?j? pipir? sud?tyje esantis piperinas turi savyb? pagerinti kurkumino pasisavinim?, taip pat silimarino aktyvum?, tod?l vis? ?i? trij? komponent? kombinacija gali b?ti efektyvesn? nei pavieni? augal?.
Yra ir daugiau ?olini? preparat?, gerinan?i? kepen? veikl?, tai gyslotis, kurio poveikis yra pana?us ? silimarin?, taip pat dilg?l?, kiaulpien?, medetka, bij?no ?aknis, pelynas, paprastoji tr?ka?ol?, sald?ialap? kulk?n?, pipirm?t?, varnal??a, citrinvytis, er?k?tis, rauger?kis, krauja?ol?, kininis gaivenis, indi?kasis bazilikas, baikalin? kalpok?, kvapusis ?ilmedis, miramedis, cinamonas, kmynai, raudon?lis, ?alavijas, rozmarinas.
Nor?dami suma?inti bet kurios alkoholio vartojimo sesijos rizik? sveikatai tur?tume apriboti i?geriamo alkoholio kiek?, gerti l??iau, su maistu, pakaitomis su vandeniu ar nealkoholiniais g?rimais ir po ranka tur?ti augalin? priemon?, padedan?i? atstatyti kepenis.
Ta?iau reikia nepamir?ti, kad pasitaiko kepen? pa?eidim? vien d?l to, kad ?mon?s savo nuo?i?ra vartoja vaista?oles ir ?nusigydo?.
? Kaip tuomet reikia vartoti augalinius preparatus, kad suma?intume ?al? kepenims? Ar tai gali pad?ti pagerinti bendr? savijaut??
? Nepakenkti sau ? toks ?sp?jimas tinka tiek kalbant apie rieb?, sald?, perdirbt?, apkraut? riebalais, cukrumi, druska ar priedais maist?, tiek apie vaistus ar papildus.
Daug apsinuodijim? b?na d?l ?vairi? ne?inomais pavadinimais atve?am? i? u?sienio kombinuot? papild?. Tod?l ver?iau ne?aloti kepen? negu bandyti jas gydyti.
Jei taip atsitiko, b?tina grie?ta mitybos kontrol?, gali b?ti vartojami taip pat augaliniai preparatai, kuri? poveikis ir saugumas ?rodytas mokslu.
Kepenims yra naudinga kava, ?alioji arbata, avi?? dribsniai, ?esnakai, vynuog?s, figos, papajos, citrinos, arb?zai, m?lyn?s, aviet?s ir spanguol?s, avokadai, bananai, mie?iai, burok?liai ir j? sultys, arti?okai, brokoliai, ?pinatai, rudieji ry?iai, morkos, ilgieji pipirai, kop?stai, graiki?ki rie?utai, migdolai.
Sureguliavus kepen? veikl?, ger?ja savijauta, gr??ta darbingumas.
Gali b?ti aktualus ir kam??iatraukiai
12,071 per?i?r? (-a)