?i vasara, draudik? skai?iavimais, ? istorij? ?eis kaip i?skirtinai audringa bei pasi?ym?jusi stipriomis li?timis ir kitais turtui gr?smingais gamtos rei?kiniais. Audros, ?kvalai ar li?tys neaplenk? visos Lietuvos, ta?iau Kretingos rajonas su kitomis paj?rio savivaldyb?mis nuo gamtos stichij? kent?jo gerokai labiau nei kiti.
Paj?ris nukent?jo ?e?iskart daugiau nei kiti ?alies regionai
Apdorojus t?kstan?ius prane?im? apie ?iemet d?l stichij? patirtas ?alas, buvo sudarytas gamtini? j?g? rizikos ?em?lapis.
?em?lapis atskleid?ia, kur da?niausiai nuo gamtos ?al? ?iemet kent?jo gyventoj? namai, koted?ai, sodybos ir butai, o spalvos intensyvumas parodo, kokia dalis pastat? konkre?iame regione patyr? audros ?al?.
Remiantis ?io ?em?lapio duomenimis, stipriausi sm?giai ?iemet teko Vakar? Lietuvai. ? labiausiai paveikt? region? TOP5 patenka Klaip?dos, ?ilut?s, Kretingos rajonai bei Palangos miestas.
?ia d?l audr? gyventoj? b?stai kent?jo beveik 6 kartus da?niau, palyginus su ma?iausiomis audr? paveiktomis ?alies vietov?mis.
Daugiausiai nuostoli? kretingi?kiams pridar? pavasar? pro rajon? pra???s uraganas “Laura”.
Lietuvai ver?iantis auk?tyn kojomis darb?ni?kiai gyveno be elektros
Ma?iausiai nukent?jo ?iaur?s Lietuva
Kiek ma?iau nukent?jo ?mon?s, gyvenantys Jurbarko, Pag?gi?, Rietavo, Skuodo ir Vilniaus apylink?se. Tarp de?imties ma?iausiai ?i? met? pirm?j? pusmet? nuostoli? d?l audr? patyrusi? vietovi? yra Ukmerg?s, Zaras?, Var?nos, Joni?kio, Pakruojo, Ma?eiki? ir Kazl? R?dos rajonai bei Alytaus miestas.
Draudimo ekspertai sako, kad ?iltuoju met? laiku audr? ir ?aibavim? bei li??i? nuostoliai i?auga kelet? kart?, lyginant su kitais met? laikais, o 2020-tieji tikrai ?eis ? istorij? kaip metai, kuriais u?fiksuota itin daug stichini? nelaimi? ?al?. ?vertinant tai, kad apie pus? Lietuvoje esan?i? nuosav? nam? ir du tre?daliai but? yra neapdrausti, j? savininkams ?alas tenka kompensuoti i? savo santaup?.
Nuosavi namai nuken?ia triskart da?niau
Draudik? teigimu, nuo gamtos j?g?, vertinant ?al? pastatams, apie 6 kartus da?niau nuken?ia nuosavi namai nei butai. Kai kalbame apie vidaus turto ?alas, nuosavi namai, palyginus su butais, nuken?ia 3 kartus da?niau.
Nuo nam? stiprus v?jas nupl??ia stogus ar j? dalis, aplau?o apdailos detales, apgriauna kaminus. Nuo stipraus v?jo nuken?ia ir lauko statiniai ? ?iltnamiai, pav?sin?s.
Vasar? kylantys ekstremal?s gamtos rei?kiniai paprastai neapsiriboja tik stipriu lietumi ar v?ju. Gyventoj? turtas da?nai b?na paveikiamas ir kru?os: ledo gabal?liai pa?eid?ia automobilius, stogelius, stogines ir ?iltnamius. Aktyv?s ?aibavimai, perk?nijos sukelia vir??tampius tiek but?, tiek nam? gyventojams, d?l kuri? sugadinama buities, ?ildymo sistemos technika ar apskritai pastato elektros instaliacija.
Audr? sukelti nuostoliai i?augo trigubai
I? viso per pirm? ?i? met? pusmet? viena i? did?iausi? ?alies draudimo bendrovi? u?fiksavo daugiau nei 6,3 t?kst. atvej?, kai klientams priklausantys pastatai ar nam? turtas nukent?jo nuo galingo v?jo g?si?, ?aibo, kru?os ar li?ties. Lyginant su tuo pa?iu laikotarpiu pernai, audr? sukelt? ?al? skai?ius ?iemet buvo net 3 kartus didesnis.
Vien tik audros ir gamtos j?g? sukeltiems nuostoliams atlyginti viena bendrov? per pirm?j? met? pusmet? jau i?mok?jo daugiau nei 2,6 mln. eur?. Vidutin? d?l gamtini? stichij? i?mok?t? nuostoli? suma vienam klientui siekia beveik 500 eur?. Did?iausias pavienis nuostolis d?l gamtos stichij? ?iemet buvo ?vertintas 50 t?kst. eur? ? sugadinta v?jo j?gain?.
