Antsvoris ir nutukimas yra vienas rim?iausi? XXI a. i???ki? visuomen?s sveikatai Europos regione, kuriame per du pastaruosius de?imtme?ius nutukimo paplitimas i?augo tris kartus ? ES ?alyse kas antras gyventojas turi antsvorio, o kas tre?ias yra nutuk?s. Amerikos gydytoj? asociacijos duomenimis, pavojingiausias sveikatai yra nutukimas pilvo srityje ? jis padidina mirties nuo ?irdies ir kraujagysli? lig? rizik? net 1,3?2 kartus.
Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2018 m. susirgusi? nutukimu u?registruotas 42 371 asmuo, gliukoz?s reguliavimo sutrikimu susirgo 7 815 ?moni?, o med?iag? apykaitos sutrikimais susirgusi?j? u?registruota 203 464 asmenys. ES statistikos tarnybos duomenys rodo, kad Lietuva pagal moter? antsvor? ir nutukim? yra tre?ia, j? lenkia tik Malta ir Latvija.
Viena pagrindini? nutukimo prie?as?i? ? netinkamas gyvenimo b?das: nesubalansuota mityba, polinkis persivalgyti, ypa? vakarais, didelis suvartojam? riebal? ir angliavandeni? kiekis, fizinio aktyvumo stoka.
Nutukimas taip pat gali atsirasti sergant kai kuriomis endokrinin?mis ligomis: Ku?ingo sindromu, insulinoma, skydliauk?s hiposekrecija. Be to, nutukimas gali atsirasti ir d?l augli?, traum? ar infekcij?.
Pilvo ertm?je susikaup? riebalai yra ypa? pavojingi. Jie pakei?ia vidaus organ? pad?t?, pablogina j? veikl?. ?io tipo nutukimas gali sutrikdyti gliukoz?s apykait?, padidinti ateroskleroz?s, diabeto, ?irdies ir kraujagysli? ir kit? lig? rizik?.
Pilvinis nutukimas bei II-o tipo cukrinis diabetas yra susij? su lytine ir endotelio disfunkcija, apatini? ?lapimo tak? simptomais ir l?tiniais sisteminiais u?degimais. Turint antsvorio, da?nai b?na ir padid?j?s kraujosp?dis ? viena pagrindini? ?irdies ir kraujagysli? lig? prie?as?i?.
Kiekvienas papildomas kilogramas padidina smulki?j? kraujagysli?, kuriomis ?irdis pumpuoja krauj?, ilg? apie 2 km. ?ird?iai tai yra papildomas kr?vis ? ji padid?ja, sustor?ja jos sienel?s. Negydomas sunkus nutukimas gali sukelti ?irdies nepakankamum?.
Toki? ?moni? kraujagysles grei?iau pa?eid?ia ateroskleroz?, da?niau i?tinka infarktas. Da?nesni pavojingi ?irdies ritmo sutrikimai.
Pilvinis nutukimas yra svarbus metabolin?s rizikos veiksnys, skatinantis sunki? lig? vystym?si. Ypa? didel? koronarin?s ?irdies ligos rizika. Sergantys ?io tipo nutukimu daug da?niau mir?ta nuo kardiovaskulini? lig?.
Pilvinis nutukimas nustatomas, kai vyr? liemens apimtis didesn? nei 102 cm, o moter? didesn? nei 88 cm. Tokiems ?mon?ms pirmiausia reik?t? keisti gyvenimo b?d?, sureguliuoti mityb?: visi?kai atsisakyti cukraus ir perdirbto maisto ? pakeisti juos sveikaisiais riebalais. Taip pat b?tina riboti baltymus iki 1 gramo k?no mas?s kilogramui.
Turintiems antsvorio pilvo srityje patartina laikytis protarpinio badavimo arba i?krovos dien?, kai geriamas tik vanduo, ta?iau d?l mitybos plano geriausia konsultuotis su gydytoju.
Reguliarus sportas padeda atsikratyti nereikaling? kilogram?, i?laikyti dvasin? ramyb?, didinti i?tverm?, kurios prireiks bandantiems atsisakyti saldumyn?. Svarbu nepamir?ti reguliariai atlikti cholesterolio kiekio kraujyje tyrimus.
Pagal klinikines indikacijas, nutukim? gydyti vaistais reikia, kai k?no mas?s indeksas vir?ija 30 arba yra daugiau nei 27 ir nustatoma gretutin? liga ? diabetas arba dislipidemija (kraujo riebal? disbalansas), sunkinanti bendr? paciento b?kl?.
Sergantiems nutukimo sukeltomis ?irdies ligomis da?nai nepakanka vien tik sureguliuoti mityb? ir prad?ti sportuoti ? tokiems ?mon?ms da?nai skiriamas papildomas gydymas vaistais.
Norint apsisaugoti nuo ateroskleroz?s, padid?jusio cholesterolio kiekio, kit? kardiovaskulini? lig?, pagrindiniai gydytoj? rekomenduojami ir i?ra?omi vaistai ? statinai. ?ie vaistai ma?ina bendrojo cholesterolio kiek?, blogojo cholesterolio gamyb?, didina organizmui b?tino gerojo cholesterolio kiek?.
Jei pacientas ken?ia ir nuo padid?jusio kraujo spaudimo, galimi sud?tiniai vaistai, kurie dar labiau suma?ina miokardo infarkto bei insulto rizik?.
Atminkite ? gydytojo i?ra?yti vaistai, sveika, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas ? vienas kit? papildan?ios priemon?s kovoje su ?irdies ir kraujagysli? ligomis.
59,773 per?i?r? (-a)