Senojoje ?piltyje gyvenantis tautodailininkas, tapytojas peiza?istas Edvardas Tadevu?as Stalmokas teptuk? ? rankas pa?m? b?damas agronomas. ?pilti?kis puikiai sugeba suderinti ne tik meil? menui ir matematikai, bet ir savo kra?tui bei ?mon?ms. A?tuoniolika met? buvo Darb?n? seni?nu, o jam vadovaujant seni?nija peln? Lietuvos bendruomeni?kiausios seni?nijos nominacij?. U? nuveiktus darbus ir bendruomen?s telkim? tapo LNK socialinio projekto ?Auksin? ?irdis? laureatu, o ?enkl? 2012 m. jam ?teik? ? Darb?nus atvyk?s ?em?s ?kio ministras.
Mokykloje m?go matematik? ir fizik?
Su Edvardu daugiausiai kalbam?s apie tapyb?, kas nutiko jo gyvenime, kad b?damas agronomas ir elektrikas pa?m? ? rankas teptuk?.
E. T. Stalmokas tapo jau 43 metus. Kaip pats prisimena, pom?g? pie?ti atsine?? i? vaikyst?s, ta?iau s?moningai u?siimti tapyba prad?jo tik sulauk?s dvide?imt ?e?eri?.
?Matematika ir fizika mokykloje buvo mano m?gstamiausi dalykai. Taigi, visai nekeista, kad ?jau mokytis ir tapau elektriku, v?liau dirbau statybini? med?iag? fabrike… Sulauk?s 18 met?, kaip ir dauguma, buvau pa?auktas tarnauti?, ? prisimena ?pilti?kis.
Tuomet sovietin?je kariuomen?je Edvardas atitarnavo dvejus metus, tuos laikus atsimin? su ?ypsena: ?Tarnavau Pabrad?je, ten anuomet buvo ?sik?r?s tank? dalinys. Mane pa?auk? taisyti akumuliatorius, tad a? ramiai dirbau ir per daug niekas man?s nekliud?. Saky?iau, kad man tiesiog pasisek?.?
Nepaisant to, kariuomen?je jo talentas neliko nepasteb?tas. E. T. Stalmokas pie?davo kareivi? portretus. Ir jei kokius plakatus prireikdavo padailinti ? tai jau b?dav?s jo darbas.
Su ?mona susipa?ino traukinyje
?Po met?, kai jau buvau apsiprat?s, mane i?leido atostog?. Mes su kareiviais namo va?iavome traukiniu, buvo labai nuobodu. ?i?rim ? netoliese s?di tokios gra?ios merginos, mes jas u?kalbinome, ?si?nek?jom. Taip susipa?inau su savo b?sima ?mona Birute, apsikeit?m adresais. Paskui susira?in?jome visus metus, kol baig?si tarnyba. Kai gr??au, ?m?me draugauti ir galiausiai pasipir?au?, ? ?pilti?kis pasakoja apie pirm?j? susipa?inim? su sutuoktine.
Edvardas po tarnybos ?stojo ? ?em?s ?kio technikum?, taip tapo agronomu. Kaip pats pasakoja, jam ten sek?si visai neblogai. O 1975-aisiais, vykdant kol?ki? stambinim?, jis buvo paskirtas ? ?pilt? kol?kio pirmininku.
?O a? jau iki tol va?in?davau Lauk?em?n, visus piliakalnius buvau apvaik??ioj?s, man labai patiko toji gamta! Taigi, gav?s pasi?lym? i?kart apsid?iaugiau ir sutikau. Tuomet, kaip jauna ?eima, gavome ir nam?. Man buvo tik 25-eri, tad ?ia buvo ohoho!? ? prisimena pa?nekovas.
Padr?sino menininkas Kurtas Skroblys
Tuo metu ?piltyje gyveno Kurtas Skroblys. Laikui b?gant Edvardas su?inojo, kad jis peiza?istas. V?liau Edvardo iniciatyva viena Senosios ?pilties gatv?, kurioje gyvena ?is menininkas, buvo pavadinta jo vardu.
?Mes dirbome kartu, ?nek?davom?s ir a? prasitariau, kad taip pat tur?jau svajon? pie?ti, tapti dailininku. Tad b?tent jis man ir pasak?: ?Edvardai, juk tu dar jaunas, tau viskas prie? akis, gali prad?ti tapyti?. Tuomet susim?s?iau, bet tai tebuvo pokalbis. Kartais Skroblys tapydavo, mes kalb?davom?s, a? s?d?davau ?alia ir steb?davau, kaip jis dirba. Kol galiausiai vien? kart? ?miau ir pasakiau: ?Klausyk, gal tikrai reikia pabandyt?? Jis mane paragino, kad tikrai ir b?tinai reikia?, ? pasakoja Edvardas.
K. Skroblys agronomui ir ?dav? pirmuosius da?us, pamok?, kaip pavir?i? nusigruntuoti. Mat ank??iau dailininkai tapydavo ant kartono, ne ant drobi?. Taigi, karton? tekdavo gruntuoti, kad jis nuo da?? dr?gm?s nesusilankstyt?.
Edvardas paai?kina, kad d?l savo b?do, d?l to, kad yra u?sispyr?s ir n? neketino bandyti ka?ko naujo prie vis?. Tik jau u?sidar?s, savo namuose, kambary. ?m?si pirmojo darbo, niekam nesak?, net Skrobliui, kol darbas nebuvo bent jau paken?iamas.
?Kai jau matydavau, kad nebe?inau k? dar pataisyti, tuomet nune?davau Kurtui, jis man patardavo?, ? tapybos prad?i? prad?i? prisimena pa?nekovas.
Matematika k?ryb? papildo
I? savo atminties kerteli? atskleid? ir pirm?j? savo darbo istorij?: ?Tur?jau i? kariuomen?s nuotrauk?, prisiminiau tok? upel?, kuris matydavosi pro kareivini? langus. Tas vaizdas akyse ? med?iai ir upeli?k?tis. Tuomet susiradau nuotrauk?, pasid?jau ir tapiau. Ai?ku, pirmas blynas, kaip sakant, gavosi prisvil?s, bet tai buvo ka?kas tokio. Mat esu pakankamai u?sispyr?s ir jei kas nors nepavyksta, a? kaip tik u?sidegu, kad nutapysiu geriau. Taip ir u?sideg? ta liepsna.?
V?liau Edvardas besimokydamas ?m? pertapin?ti ir jam patikusi? dailinink? paveikslus. Kaip pats ai?kina, kiekvienas menininkas neapsieina be kopijavimo, pertapyti paveikslus labai naudinga mokantis.
?Taip pama?u a? ?miau patapyti?, ? sako.
??m?s tapyti matematikos ?ini? nenust?miau ? ?al?. Kaip tik matematikos ir fizikos supratimas suteikia gilesn? erdv?s suvokim?, padeda kuriant kompozicij?. Orientacinis, loginis m?stymas k?rybai nemai?o, o j? papildo?, ? ai?kina Edvardas.
Tapybai d?kingiausi ? rytai ir saul?lyd?iai
Mums besikalbant tuo pat metu menininkas savo dirbtuv?se vien? po kito traukia paveikslus ir rikiuoja tarsi parodoje. Apie m?gstamas spalvas ir kompozicijas pasakoja i? savo ilgos patirties. Aplinkui sukiojasi nedidelis ?unelis, o paveiksl? apsuptyje visai nesunku ?sijausti ? E. T. Stalmoko k?rybin? gyvenim?.
Tapytojas paai?kina, kad retai pasitaikantys jo paveiksluose ?mon?s t?ra akcentas, per daug j? nesureik?mina. Savo k?ryba bando atskleisti gamtos gro??. Dar jaunyst?je buvo su?av?tas rus? peiza?isto Ivano ?i?kino paveiksl?, kuriuose dominuojantys upok?niai vienas po kito kartojasi ir Edvardo tapyboje.
?Jie primena man vaikyst?, gyvenau kaime mi?k? apsupty. Mi?kas man buvo iki gyvo kaulo pa??stamas, artimas. Pamenu, kaip lakstydavau proskynomis, ta mirguliuojanti ?viesa, prasiskverbianti pro ?akas, r?kai, ne up?s, o upeliai, kuri? m?s? mi?kuose ank??iau buvo begal?s iki prasidedant melioracijai. Ta pati mi?ko g?duma tikrai ?kvepia mane k?ryboje?, ? toliau kalba tapytojas.
?Kalbant apie spalvas, tapybai pats d?kingiausias laikas yra rytai ir saul?lyd?iai?, ? paai?kina. Gal tod?l ir keliasi 6 valand? ryto.
?Reikia ir pe?i? pakurti, ir ?iaip esu taip ?prat?s. Pramiegoti pauk??i? ?iulb?jim? ir pat? gra?iausi? dienos laik?, na, ?velniai tariant, man b?t? tikras griekas?, ? nusijuokia pa?nekovas.
K?rybos sezon? pradeda spal?
Kalb?damas apie savo darbus per daug nesigiria, daugiau pasakoja apie tai, ko i?mok?s vienu ar kitu darbu. ?ia mok?sis saul?s ?vyt?jimo, kitur ? spalv?, neseniai ?m?s tapyti ir natiurmortus. Visk? apibendrindamas i?sako: ?Tapyba yra viso gyvenimo mokslas ir nenuilstantis mokymasis, kuriam nebus galo?.
Per savo keturiasde?imt trejus metus tapymo, Edvardas be teptuko n?ra praleid?s n? vieneri?. ?pilti?kiui vasar? s??in? neleid?ia u?siimti mylima veikla, sako: ?Kai ?inau, kad u? lango sodyboje laukia darbai, tapyti nekyla rankos?. Tod?l tapyti labiausiai patinka spal?, lapkrit?, kai orai su?varb?ja.
?A? namie, susisup?s ?iltai, su malonumu imuosi tapyti?, ? ?ypsosi.
Kai atvykome pas E. Stalmok? dirbtuv?se i?kart akis patrauk? prie?ais lang? ant molberto stovintis naujas did?iulis paveikslas, menininkas i?kart paai?kino, kad ?ia ?tik pirmasis sluoksnis. O darbui da?nai reikia ir trij?-keturi?. Taigi, darbas bus baigtas ma?daug iki Kal?d?. O pats paveikslas keliausi?s pas s?n? Robert? ?kurtuvi? proga.
V?liau, po ?parodos pristatymo? E. Stalmokas aprod? jam taip gerai pa??stamus piliakalnius, ?vyrduob?je ?rengt? turist? traukos viet? su atkurtais pilies fragmentais, steb?jimo bok?teliu, s?pyn?mis… Viskas ?rengta ger? ?moni? rankomis, o va?iuojant ?vyruotu keliu visur ?rengtos nuorodos ? dailios medin?s rodykl?s su i?dro?in?tais pavadinimais. Visos jos ? Edvardo darbas.
?pilti?kio r?pestis j? supan?ia aplinka tarsi savo paties kiemu regimas plika akimi. Tod?l ?iemet ir peln? Kretingos rajono garb?s pilie?io vard?.
Rodydamas ? vien?, ?iek tiek senesn? nei kitos nuorod?, tapytojas ramiai sako: ?Na, kit?met ?i? reiks pakeisti, jau visai susid?v?jusi?.
I? ?i? met? Kretingos rajono garb?s pilie?io i?va?iavome su lauktuv?mis, vietos bi?i? surinktu medumi ir nema?ai praturt?j? vidumi ? susipa?in? ir su kra?to istorija, ir gav? malon? i? ar?iau pa?velgti ? tikr? gyvenim?, slypint? u? paveikslo drob?s.
