Atsiradus naujai koronavirusinei infekcijai COVID-19 kitos ligos niekur nedingo. Koronavirusu Lietuvoje ?iandien serga vir? 8 t?kst. gyventoj?, ?vyneline ? apie 30 t?kstan?i? ?moni?. I? sergan?i?j? ?vyneline kas tre?ias yra kamuojamas vidutinio sunkumo ar sunkios jos formos.
Spalio 29-oji ? Pasaulin? ?vynelin?s diena
?vynelin? gali pa?eisti ne tik od?, bet ir vidaus organus, ji skatina infarkt?, insult? i?sivystym?, netgi nutukim?, de?imtadaliui pacient? vystosi artritas, d?l kurio jie nebegali dirbti. Vis d?lto ?iems ?mon?ms gyvenimas tampa nemielas ne tik d?l ligos sukelt? padarini?, bet ir d?l aplinkini? po?i?rio ? ?iais gro?io kulto laikais ?mon?s, kuri? oda ligos pa?eista, visuomenei tampa nepriimtini, tod?l pradedami diskriminuoti.
Sergantys ?vyneline asmenys da?nai nusivilia ir gydymu, nes nesulaukia deramos pagalbos, o m?s? ?alyje, kaip ir kitose Vakar? pasaulio valstyb?se, ligoniams kompensuojamos efektyvios terapijos, kurios gali pad?ti ne tik susigr??inti ?vari? od?, bet ir i?vengti komplikacij?.
?Jau ?e?iolikti metai spalio 29-?j? minime pasaulin? ?vynelin?s dien?, kuri? inicijavo Tarptautin? ?vynelin?s draugij? federacija. ?i? met? pagrindin? ?inia yra INFORMACIJA! ? teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcini? lig? ir dermatovenerologijos klinikos docent?, Lietuvos dermatovenerolog? draugijos prezident? doc. R?ta Gancevi?ien?. ? ?vynelin? yra did?iul? fizin?, socialin?, emocin? ir ekonomin? na?ta. Manome, kad b?tent informacija gali b?ti s?km?s ir sieki? ?gyvendinimo paslaptis. Informuoti pacientai, pacient? asociacijos, teisininkai, medicinos specialistai, politikai, mokslininkai, ?urnalistai, visuomen?… Kiekvienas savo darbo erdv?je gali skleisti ties? apie ?i? lig?. Tikim?s, kad ir j?s prisijungsite prie ?ios iniciatyvos ir visas m?nuo taps ?vynelin?s s?moningumo m?nesiu. Kartu sieksime, kad kuo papras?iau b?t? prieinamas efektyvus ir modernus gydymas.?
Gyvenimo kokyb? pablogina pana?iai kaip diabetas
Mokslo duomenimis, ?vynelin? ligoni? gyvenimo kokyb? pablogina pana?iai, kaip l?tin?s ?irdies ligos, cukrinis diabetas ar piktybiniai navikai, nesvarbu, lengva, vidutin? ar sunki jos eiga. De?imtadaliui pacient? i?sivysto artritas.
Psoriaz? ? sistemin? liga. Odos b?rimai? tai visiems pastebima i?or?, ta?iau psoriaz? ?iandien siejama su metaboliniu sindromu, ?irdies kraujagysli? ligomis, psoriaziniu artritu. ?i? lig? visuma labai apsunkina kasdienyb?, efektyvaus gydymo ir sveikimo galimybes.
?Vidutinio sunkumo ir sunki ?vynelin? nustatoma, jei liga yra pa?eidusi didel? k?no plot?, yra u?degimo po?ymi?. Ji diagnozuojama pacientams ir tuo atveju, jeigu b?rim? yra nedaug, bet jie yra matomose k?no vietose ? ant veido, pla?tak?, jei pa?eisti nagai, nes pacientai d?l neigiamo visuomen?s po?i?rio neretai apriboja savo socialin? gyvenim?, stipriai i?gyvena d?l savo b?kl?s ir patiria sunkum? ir vie?ame, ir asmeniniame gyvenime: nenori eiti ? kirpykl?, ? darb?, nesilanko vie?ose vietose, nes b?rimus mato visi. Tai gali sukelti psichologini? negalavim? ? ?ie ?mon?s da?niau serga depresija ir nerimo sutrikimais?, ? teigia Vilniaus universiteto ligonin?s Santaros klinikos Dermatovenerologijos centro vadov? doc. J?rat? Grigaitien?.
Pa?eid?ia ne tik od?, bet ir s?narius
Vidutinio sunkumo ar sunkia ?vyneline sergantiems pacientams liga pa?eid?ia ne tik od? ir nagus, bet ir s?narius. Psoriazinis artritas nustatomas ma?daug tre?daliui ?vyneline sergan?i? ligoni?. Negydoma liga gali deformuoti s?narius ir sukelti kitus sunkius ne?galumo rei?kinius, d?l kuri? pacientai praranda darbingum?.
D?l ?vynelin?s ligoniams padid?ja rizika sirgti ?irdies ir kraujagysli? ligomis, cukriniu diabetu, nutukimu, u?degimin?mis ?arnyno ligomis, taip pat ?rodyta, kad ?vyneline sergantys pacientai gyvena vidutini?kai 4 metais trumpiau d?l padid?jusios metabolinio sindromo rizikos.
Mir?ta ir keturiasde?imtme?iai
??vyneline sergan?i? 40-me?i? mir?ta dvigubai daugiau nei tokio pat am?iaus nesergan?i? ?ia liga, tod?l labai svarbu pacient? tinkamai gydyti?, ? tvirtina Lietuvos sveikatos moksl? universiteto ligonin?s Kauno klinik? Odos ir venerini? lig? klinikos vadov? prof. Skaidra Valiukevi?ien?.
I? prad?i? visi pacientai gydomi tradiciniais sisteminiais vaistais, kuri? dauguma kompensuojama 100 procent?. Ta?iau jei per 6 m?nesius ligonio b?kl? nepager?ja,
?eimos gydytojas dermatologas turi nusi?sti ? ?vynelin?s gydymo centrus. Dabar tokie centrai veikia Kauno klinikose bei Santari?k?se.
?Lietuva ?engia koja kojon su moderniu pasauliu ? galima pad?ti sergantiems net sunkiausiomis ligos formomis. Min?tuose centruose trij? gydytoj? konsiliumas nusprend?ia, ar ligoniui skirti biologin? terapij??, ? teigia profesor?.
Gydymas yra
Biologin? terapija ? tai sintetinis baltymas, kuris ?mogaus organizme prisijungia prie pa?eistos l?stel?s ir ?u?rakina? u?degim?. Nuo ?prasto gydymo skiriasi tuo, kad veikia ne visas organizmo l?steles, o tik tam tikras, tod?l dar vadinama taikini? terapija.
?Jei nepadeda gydymas pirmos eil?s biologine terapija, skiriami antros eil?s vaistai, kurie veikia dar tiksliau. Jei ir ?ie vaistai nepadeda, tuomet skiriami tre?ios eil?s, ketvirtos?, ? ai?kina prof. S. Valiukevi?ien?.
Ligoniui kuo anks?iau turi b?ti skiriamas individualiai parinktas gydymas, kad liga nepa?eist? s?nari? ar vidaus organ?. D?l efektyvios ?iuolaikin?s terapijos didel?s dalies pacient? oda gali b?ti ??vari?, lankantis gydymo ?staigoje vos kelet? kart? per metus.
?Vaist? yra daug. Pacientui turi b?ti parinktas tinkamiausias ir saugiausias vaistas?, ? sako doc. J. Grigaitien?.
63,168 per?i?r? (-a)