Koronaviruso akivaizdoje ?mon?s atkreip? didesn? d?mes? ir ? daugyb? kit? kasdien mus persekiojan?i? nematom? pavoj?, kelian?i? gr?sm? sveikatai. Kokioje aplinkoje dirbame? Kokie nematomi mikroorganizmai mus supa ir kok? pavoj? jie gali kelti m?s? savijautai? Kokius resursus ir pastangas reik?t? skirti kovojant su jais?
Valyti reikia kasdien ir profesionaliai
Viena profesionalias automobili? ir patalp? ?varos paslaugas teikianti bendrov? kartu su Gamtos moksl? tyrim? centru spal? atliko tyrim?, kuris ?vertino ?vairiai pri?i?rim? biur? patalp? oro ir pavir?i? ?var?. Tyrimo rezultatai atskleid?, kad buiti?kai kart? per savait? ir kasdien profesionaliai pri?i?rim? patalp? tiek oro, tiek pavir?i? tar?os lygis skiriasi daugiau nei du kartus.
Tyrimo metu Gamtos moksl? tyrim? centro Biodestruktori? tyrimo laboratorijoje buvo i?tirti tiek oro, tiek ir pavir?i? m?giniai i? tipi?k? biur?, kuriuose dirba po kelias de?imtis darbuotoj?.
Did?iausias mikroorganizm? ? bakterij?, mikroskopini? gryb? ir mieli? ? kiekis ore nustatytas kart? per savait? vieno ?mogaus valomame biure. Jame u?fiksuota 1060 kolonijas sudaran?i? vienet? kubiniame metre (KSV/m3). ?iame biure aptiktas ir did?iausias mikroorganizm? kiekis ant pavir?i? (tirtas atsitiktinai parinktas darbo stalas): 345 KSV viename ?minio nuoplov? mililitre (KSV/ml).
Tuo tarpu kasdien samdomos ?mon?s valomo biuro ore aptikta daugiau nei dukart ma?iau – 500 KSV/m3 mikroorganizm?. Ant ?io biuro pavir?i? nustatyt? mikroorganizm? skai?ius siek? nuo 65 iki 165 KSV/ml.
Komentuodamas tyrim?, j? atlikusios laboratorijos vadovas ir vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Pa?kevi?ius teigia, jog viename kubiniame metre oro gal?t? b?ti apie 500 KSV.
?Tad viename i? tyrime dalyvavusi? biur? ta norma jau vir?yta dvigubai. Matome, kad ?iame biure fiksuotas didesnis ir pavir?i? u?ter?tumas. Sieti tokio u?ter?tumo su konkre?iais negalavimais mes dar negal?tume, ta?iau reikia suprasti, kad tokie kiekiai jau yra nepageidaujami, tod?l ?i? patalp? prie?i?r? jau b?t? galima vadinti nepakankama, o darbuotojams reik?t? pagalvoti apie papildomas priemones: v?dinim?, valym? ar reguliar? dezinfekavim??, ? pa?ymi A. Pa?kevi?ius.
Eksperto teigimu, ne?var? savo darbo vietose vis? pirma kuriame mes patys.
?Kuo daugiau darbuotoj? ar sve?i? biure ir kuo didesn? j? rotacija, tuo tik?tinas didesnis mikroorganizm? kiekis ore, kadangi juos ? patalpas dauguma atveju ir perne?a ?mon?s arba oro srov?s?, ? sako mokslininkas.
Efektyviai prie?i?rai ? didesni reikalavimai ir nuoseklumas
?moni?, kuri? patalpose vyksta nuolatinis ?moni? jud?jimas, darbuotojai kas dien? susiduria su ma?daug de?imtim milijon? skirting? bakterij?. I?vengti to ne?manoma, nes bakterijos egzistuoja visur: tiek ore, tiek ant skirting? pavir?i?, tiek ant ?moni? k?n? ar drabu?i?.
??is tyrimas akivaizd?iai parod?, kad patalp? tar?os lygis priklauso tiek nuo ?mogi?kojo faktoriaus, tiek ir nuo prie?i?ros kokybi?kumo. Galb?t papras?iausia b?t? dal? ?moni? i?leisti ? namus, ta?iau tai padaryti gali toli gra?u ne visi darbdaviai. Tyrimo palyginamieji rezultatai rodo, kad efektyvesnis b?das sukurti higieni?kas ir saugias s?lygas darbui yra didesni reikalavimai j? prie?i?rai?, ? sako vienos ?mon?s vadovas A. Kinderis.
Anot specialisto, koronaviruso pandemija sudrebino daugelio organizacij? po?i?r? ? darbo patalp? higien? ir jau paskatino ja labiau r?pintis. Vis d?lto svarbu nepamir?ti, kad efektyviai prie?i?rai nepakanka laikas nuo laiko taikom? prevencini? priemoni? ir b?tinas nuoseklus po?i?ris.
?Turint omenyje koronaviruso kontekst?, periodi?kas patalp? oro ir pavir?i? dezinfekavimas jau tapo svarbia priemone negalintiems organizuoti nuotolinio darbo ir norintiems u?tikrinti ?moni? saugum?. Ta?iau darbuotojams judant i? patalp? ? patalpas mus kasdien supa daugyb? kit? nepageidaujam? mikroorganizm?, kuri? efektyviam eliminavimui, kaip rodo tyrimo rezultatai, reikalinga kompetentinga prie?i?ra ir joje pasitelkiami profesional?s ?rankiai, taikomi individualiems poreikiams?, ? sako A. Kinderis.
Jo teigimu, darbo patalpose higienos reikalavim? kartel? svarbu kelti ? auk?t? lyg? ir tod?l, kad b?t? nenumojama ranka ? ger?sias praktikas: u?tikrinamas draugi?k? aplinkai profesionali? priemoni? taikymas bei auk?ta jas naudojan?i? darbuotoj? kompetencija.
Dideli kiekiai kelia pavoj? sveikatai
Tyrimo rezultatai rodo, kad ma?iau pri?i?rimo biuro ore bendrame mikroorganizm? kiekyje u?fiksuota 70 KSV/m3 gryb? spor?, kai profesionaliai pri?i?rimame ? 20 KSV/m3.
A. Pa?kevi?ius pa?ymi, kad ?iuo tyrimu nebuvo tiriamas mikroorganizm? toksi?kumas, ta?iau keletas labiau u?ter?tame biure aptikt? mikroskopini? gryb? r??i? yra s?lyginai patogeni?kos ir galin?ios tur?ti poveik? ?mogaus sveikatai.
?Tokiais atvejais viskas priklauso nuo gryb? kiekio ir individualaus ?mogaus organizmo atsparumo, jo imunin?s b?senos. Dideli nepageidaujam? mikroorganizm? kiekiai gali apsunkinti vir?utini? kv?pavimo tak? darb?, gali suma??ti darbingumas, i?sivystyti alergin?s reakcijos. ?inoma, visi?kai i?vengti mikroorganizm? negalima, ta?iau kuo bus ma?esnis j? kiekis, tuo geriau?, ? persp?ja mokslininkas.
