Vyriausyb? patvirtino Kretingos miesto ?k?r?jo, Jono Karolio Chodkevi?iaus, min?jimo 2021 m. program?

2021 m. sukanka 400 m. nuo Jono Karolio Chodkevi?iaus mirties. ?i data yra derama proga prisiminti vien? i?kiliausi? Lietuvos istorini? asmenybi?, gars? 16-17 a. Lietuvos ir Lenkijos karo vad? ir Lietuvos valstyb?s veik?j?. J. K. Chodkevi?iaus darb? svarb? ir reik?m? visuomenei primins ir atskleis ?vair?s renginiai, laidos, parodos ir leidiniai.

J. K. Chodkevi?iui atminti bus sukurtas medalis, atminimo lentos. Numatyta, kad Lietuvos nacionalinis dail?s muziejus ?rengs istorin? karo palapin? kaip special? edukacini? rengini? centr? Chodkevi?i? r?m? kieme Vilniuje. Vytauto Did?iojo karo muziejus parengs interaktyvi? virtuali? parod? apie J. K. Chodkevi?i? bei Lietuvos ir Lenkijos jungtin?s kariuomen?s pergalei prie? Osman? imperijos kariuomen? ties Chotynu pamin?ti. Numatomi renginiai ir Kretingoje ? mieste, kurio ?k?r?ju laikomas J.K. Chodkevi?ius.

Apie ?i? asmenyb? ir jo gyvenimo laikmet? pasakos specialiai sukurtos laidos, kurios bus transliuojamos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos kanaluose.

?ios ir daugelis kit? veikl?, numatyt? Jono Karolio Chodkevi?iaus min?jimo 2021 metais programoje, atskleis ?io ?mogaus, kaip talentingo savo laikme?io stratego ir organizatoriaus, asmenyb? ir jos nuopelnus. D?l pasiekt? karini? pergali?, J. K. Chodkevi?ius yra ?inomas ir vertinamas visoje Europoje, jis yra vienas ry?kiausi? Lietuvos Did?iosios kunigaik?tyst?s did?i?j? etmon? ir valstyb?s veik?j?.

Su rengini? programa galite susipa?inti ?ia.

Karo meno niekada nestudijavo

B?simasis karvedys Jonas Karolis Chodkevi?ius gim? 1560 m. ?emaitijos seni?no ir Vilniaus ka?teliono Jono Chodkevi?iaus bei Krokuvos ka?telionait?s Kristinos Zborovskos ?eimoje. Nuo 1573 m. studijavo Vilniaus j?zuit? kolegijoje, o 1586?1590 m. teis?s ir filosofijos ?ini? s?m?si Ingl?tato ir Padujos universitetuose. Nors nuo vaikyst?s linko prie karo meno, karybos universitetuose niekada nestudijavo.

Kaip lauko etmonas didikas i?vyko ? 1600 m. prasid?jus? Abiej? Taut? Respublikos kar? su ?vedija. Jis 1601 m. dalyvavo Kuoknes?s operacijoje. Vasar? LDK kariams pavyko nustumti prie?? nuo Dauguvos, u?imti strategines Livonijos pilis ir pa?alinti ?siver?imo ? Lietuv? pavoj?. Tais pa?iais metais po nesutarim? su LDK did?iuoju etmonu Kristupu Radvila Perk?nu, ?iam pasitraukus i? pareig?, Zigmantas Vaza vadovavim? LDK kariuomenei paved? J. K. Chodkevi?iui. Lauko etmonas i?gars?jo pasiekimais: nepaisant ma?o kari? skai?iaus, 1603 m. jis i? ?ved? atsi?m? Tartu, o kitais metais sutriu?kino prie?? prie Paide (Estija). U? ?ias pergales 1605 m. gavo LDK did?iojo etmono buo??.

Nuo prie?? nusl?p? kariuomen?s dyd?

Did?iausia ?lov? did?iojo etmono lauk? 1605 m. vasar? prie Salaspilio (Kirholmo). 1605 met? rugpj??io 27 d. apie 4 000 J. K. Chodkevi?iaus vadovaujam? kari? sutriu?kino ?vedijos karaliaus Karolio IX vadovaujamas ?ved? paj?gas (14 000 kari?).

J. K. Chodkevi?ius nusl?p? savo kariuomen?s dyd? ir i?d?stym?, i?provokavo prie?? pereiti nuo kalv? ? lygum?. Lietuvos raiteliai i?sklaid? ?ved? p?stininkus. Netik?tai i? ?ono pasi?sti J. K. Chodkevi?iaus raiteliai suk?l? prie?o s?my??. ?vedai trauk?si, netrukus pani?kai b?go. Apgynusi Ryg?, LDK pus? atsipirko 80 kari? gyvybi?, ?vedai neteko apie 8 000 kari?, Karolis IX spruko ? ?vedij?. Pergal? prie Salaspilio nuskamb?jo Europoje.

?iam laim?jimui pamin?ti 1606 m. Vilniuje i?leista eiliuota poema ?Carolomachia? (Karolomachija, arba Karoli? m??is).
Dar syk? Livonijoje J. K. Chodkevi?ius s?kmingai pasirod? 1609 m. pavasar?. Jau ne taip puikiai jam sek?si ATR kare su Maskvos did?i?ja kunigaik?tyste. Nors 1611 m. bir?el? pavyko atsiimti Smolensk?, beveik ?imt? met? priklausius? Maskvai, ta?iau kitais metais teko atsitraukti. 1613?1615 metais J. K. Chodkevi?iaus vadovaujama kariuomen? gyn? nuo rus? puolim? Smolensko vaivadij?. Nepasisek? ir naujas 1617?1618 m. ?ygis ? Maskv?, nominaliai vadovaujamas karalai?io Vladislovo Vazos. Maskva liko neu?imta, o konfliktas baig?si 1618 m. pabaigoje, sudarius Deulino paliaub? sutart?.

Vidurio Europ? i?gelb?jo nuo osman?

?lov?s J. K. Chodkevi?ius nusipeln?, kai sustabd? Vidurio Europai grasinusi? Osman? imperijos j?g?. Jis vadovavo jungtinei 70 t?kst. kari? Lenkijos ir LDK kariuomenei, 1621 m. rugs?jo ir spalio m??iuose prie Chotino kovojusiai su 220 t?kst.

Turkijos kari?, kuriems vadovavo sultonas Osmanas II. ATR kariai atr?m? turk? puolimus ir patys reng? kontratakas bei i?puolius. Spal? buvo sudaryta taika, turkai pripa?ino pralaim?jim?, ATR sienos nuo totori? ir turk? antpuoli? buvo apgintos. Tai buvo didelis J. K. Chodkevi?iaus pasiekimas. 1621 met? rugs?jo 24 d., eidamas 61 metus, didysis LDK etmonas mir? Chotino pilyje. Manoma, kad jis buvo su?eistas ir i?ne?tas i? m??io lauko.

J. K. Chodkevi?ius savo valdose ir ?emaitijos regione steig? katalik? ba?ny?ias, naujus miestus. Gynybin? pil? ir ba?ny?i? didikas pastat? Liachovi?iuose, statybos vyko ir Bychove. Pamin?tinos jo steigtos ba?ny?ios Nesvy?iuje, Kra?iuose ir Skuode.

Kretingos miesto ?k?r?jas

Jis ?k?r? Kretingos miest? (Karol?tat?), o 1609 m. i?r?pin?s Magdeburgo privilegij?, Kretingoje ?steig? bernardin? vienuolyn? ir parapij?. 1610?1617 metais ?ia pastat? Vie?paties Aprei?kimo ?v?. Mergel?s Marijos ba?ny?i?, kurios po?emiuose ?reng? ?eimos mauzoliej?. Jame karvedys palaidojo jauniausi?j? s?n? Kazimier?, seser? ? Kur?o kunigaik?tien? Kristin? Forensbach, vyriausi?j? s?n? Jon? Jeronim? ir pirm?j? ?mon? ? Podol?s vaivadait? Zofij? Meleck?. ?ia am?in?j? poilsio viet? buvo parink?s ir sau. Deja, jo paskutin? valia ne?vykdyta. Antroji didiko ?mona Ana Aloyza Ostrogi?k? 1622 m. vyro k?n? i?gabeno ? Ostrog?. ?ia kelis kartus (iki XVIII a. pr.) didiko palaikai buvo kilnojami, baiminantis i?puoli?, kol atgul? Ostrogo j?zuit? ba?ny?ioje.

Vie?ajame gyvenime i?didus ir savo gimin?s didyb? pabr??dav?s didikas ?eimoje buvo prisiri??s prie vaik? ir ?monos. Pirm?j? ?mon? lai?kuose meiliai vadino ?mieliausia Zosyte, vienintele, mylima d??ele?, ?mano ?irdingiausias d?iaugsme?. Sielojosi d?l ankstyv? s?n? ir Zofijos mir?i?. Didiko dukra Ona 1620 m. i?tek?jo u? LDK did?iojo mar?alkos Stanislovo Sapiegos.

Kretingoje did?iojo etmono J. K. Chodkevi?ius atminimui 2009 m. atidengtas paminklas (autorius Adomas Skiezgelas). Kretingoje ir Vilniuje karved?io vardu pavadintos gatv?s. ?ioje gatv?je ?sik?rusi ir laikra??io “?vyturys” redakcija.