Apsisaugoti nuo koronaviruso arba lengviau persirgti susirgus gali pad?ti ir vitaminas D.

Padeda subalansuoti imuniteto veikl?

?Da?niausiai apie vitamino D vartojim? gydytojai prabyla konsultuodami k?diki? t?vus. Vaikai vystosi labai spar?iai, j? kaulai auga, o vitaminas D organizmui padeda net iki 20 kart? geriau ?sisavinti kalc?. ?ios rekomendacijos ?inomos jau daugiau nei ?imt? met?. Gydytojai taip pat daug ?ino apie vitamino D reik?m? vyresnio am?iaus ?mon?ms, sergantiems osteoporoze, ? teigia ?eimos gydytojas dr. Andrius Bleizgys. ? Ta?iau apie ?vairiapus? vitamino D ?tak? ?vairaus am?iaus vaikams bei suaugusiems pla?iau imta kalb?ti dar visai neseniai, prie? ma?daug 20 met?. Susistemintos ?inios tik dabar po truput? ?silieja ? medik? studij? programas ir mokymo kursus?.

Gydytojas pastebi, kad naujausi tyrimai medik? bendruomen? skatina kalb?ti apie dar vien? svarbi? vitamino D savyb? ?mogaus organizmui ? vadinam?j? imunomoduliacin? funkcij?: ?is vitaminas padeda subalansuoti imuniteto veikl?, o tai itin svarbu siau?iant COVID-19 pandemijai.

Vitaminas D pagreitina autoimunin? reakcij? ? virus?

Mokslininkai yra patvirtin?, kad pakankamos vitamino D atsargos skatina imunin? sistem? efektyviau reaguoti kovojant su virusais.

Tyrimais nustatyta, kad vitaminas D gerina imuniteto reakcijos kokyb?: pagreitina viruso atpa?inim? ir imunin?s sistemos reakcij? ? j?, tiesiogiai slopina viruso dauginim?si organizme; be to, vitaminas D gali pad?ti suma?inti pernelyg aktyvi? ir tod?l ?aling? imuniteto reakcij? ? infekcin?s ligos suk?l?j?, kitaip sakant, slopinti vadinam?j? ?citokin? audr??.

Tod?l ?iuo metu visame pasaulyje mokslininkai ir gydytojai itin daug d?mesio skiria nor?dami suprasti, kaip vitaminas D gali pad?ti kovoje su COVID-19 pandemija ir pad?ti ?mon?ms i?vengti susirgimo COVID-19 liga arba bent palengvinti ligos eig?.

Kol kas tarptautin?s specialist? draugijos ar nacionalin?s institucijos nepateikia ai?ki? galutini? rekomendacij? d?l vitamino D vartojimo siekiant apsisaugoti nuo u?sikr?timo COVID-19 ar bent i?vengti sunkios COVID-19 ligos formos, kai prireikia gydymo ligonin?je ar net reanimacijos?intensyviosios terapijos skyriuje.

Gruod? saul?s suma??ja 9 kartus

Vitaminas D (kalciferolis) ? tai riebaluose tirpus vitaminas. Yra ?inomos kelios jo formos, i? kuri? ?mogaus organizmui svarbiausios yra ergokalciferolis (vitaminas D2) ir cholekalciferolis (vitaminas D3). Vitaminas D3 yra gaminamas odoje, veikiant UVB tipo saul?s spinduliams.

?eimos gydytojas primena, kad d?l saul?s ?viesos stygiaus ?altuoju met? laiku net 3 i? 4 suaugusi? Lietuvos gyventoj? organizme ima tr?kti vitamino D, mat daugiausia ?ios med?iagos ?mogaus organizmas pasigamina tik tada, kai od? tiesiogiai veikia ultravioletiniai saul?s spinduliai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, saul?t? valand? gruod? yra 8-9 kartus ma?iau negu liep?. Taigi, nat?raliai gauto vitamino D kiekis kraujyje ?altuoju met? laiku ima ma??ti ? per vasar? gauto vitamino kiekio ilgainiui ima tr?kti, jeigu nevartojami vitamino D turintys maisto papildai. Tai gali b?ti viena prie?as?i?, kod?l tuo laikotarpiu suprast?ja ?moni? atsparumas ?vairioms infekcin?ms ligoms.

Specialistas atkreipia d?mes? ? 20-yje Europos ?ali? dar gegu?? atlikt? tyrim?, kuriame buvo analizuojama oficiali sergamumo bei mir?tamumo nuo COVID-19 infekcijos statistika. Tyrimas parod?, jog ?alys, kuri? gyventojams buvo nustatytas auk?tesnis vitamino D lygis kraujyje, tur?jo ma?esn? COVID-19 infekcijos atvej? ir mir?i? nuo jos skai?i?.

Daugiausiai gauname i? saul?s

Did?iausi? dal? viso organizme esan?io vitamino D3 ? net iki 80?90 proc., gauname tada, kai oda yra tiesiogiai veikiama saul?s spidnuli?, o su maistu ir (arba) papildais jo gauname tik 10?20 proc.

I? augalinio maisto organizmas gauna vitamino D2, o i? gyvulin?s kilm?s maisto ? vitamino D3. Ilg? laik? abi vitamino D formos buvo laikomos vienodai geromis, ta?iau paskutiniais tyrimais ?rodyta, kad vitaminas D3 yra daug veiksmingesnis ir turi ilgesn? veikimo trukm? nei vitaminas D2.

Vitamino D atsargos yra kaupiamos riebaliniame audinyje ir yra labai sunkiai pa?alinamos i? organizmo (lengviausiai pasi?alina vitamino D3 forma).

Vitamino D nepakankamumas yra klastingas, nes po?ymiai i?ry?k?ja tik po tam tikro laiko, bet tam tikrais atvejais vitamino D galima ir perdozuoti. Ne i? karto pasirei?kia ir vitamino D perdozavimo (hipervitaminoz?s) po?ymiai.

Buvimas saul?je vitamino D perdozavimo nesukelia, tai gali ?vykti tik vartojant per daug vitamino D papild?, ne?inant ?io vitamino kiekio savo organizme, tad prie? vartojant papildus b?tina pasitartik su savo ?eimos gydytoju.