?Mano visas gyvenimas buvo muziejus. Gyvenimo be ar u? muziejaus net ne?sivaizduoju?, ? sako Vida Kanapkien?, daugiau nei 40 met? vadovaujanti Kretingos muziejui. Su ja kalbam?s jos pa?ios gra?aus jubiliejaus proga ? sausio 28-?j? direktorei sukako 70 ? ir kalba nat?raliai nuolat pasisuka apie ?? Kretingos kult?ros ?idin?, kur? tokiu, koks jis yra ?iandien, suk?r? b?tent ?ios moters rankos ir mintys.
Nebepuola nuoga ? dilg?les
K? Vidai rei?kia septyniasde?imt, kuri?, beje, visai visai nesimato?
Pa?nekov? juokiasi: ?Rei?kia, kad man daug met??.
O toliau surimt?ja: ?Nebepuolu nuoga ? dilg?les ?rodin?ti savo ties?. Visada buvau kovotoja, dabar esu truput? atsargesn?. Niekas neat?jo skland?iai ? nei r?mai, nei pripa?inimas. Ir visos tos premijos, ai?ku, labai gerai, bet svarbiausia ? nenustoti kurti ir bendrauti su ?mon?mis. Ir net negaliu atsakyti, k? man rei?kia muziejus, nes mano visas gyvenimas buvo muziejus. Gyvenimo be ar u? muziejaus net ne?sivaizduoju. Ir man pirmoje vietoje buvo darbas, antroje ? ?eima. Tik dabar tokiame brand?iame am?iuje galvoju, kad gal tur?jo b?ti atvirk??iai. Nes da?nai mes neskiriam laiko savo ?eimai, nes tarsi viskas suprantama ir darbas svarbu, bet galiausiai, k? turi artimiausio? ? k? gali atsiremti, jei ne ? savo ?eim???
Pasaul??i?r? formavo mama
Kod?l Vida pasirinkusi istorik?s profesij?? ?Baigiau Sedos vidurin? mokykl?, kuri dabar vadinasi Vytauto Ma?ernio gimnazija. Kadangi mano mama buvo pradini? klasi? mokytoja, a? mielai stojau ? tuo metu vadinamo Vilniaus pedagoginio instituto istorijos pedagogikos fakultet?. V?liau tur?jau kvietim? dirbti mokytoja Panev??yje, nes ten atlikau praktik??, ? pasakoja jubiliat?.
Vaikyst?s prisiminimus Vida ver?ia tarsi klostes: ?Mama labai gerai i?mokydavo mokinius ? auk??iausiu lygiu, jie visur pirmas vietas ?imdavo?. Taip pat mano mama prad?jo alpinariumo ?rengimo projektus, t?vai k?r? spektaklius, t?tis ra?? eil?ra??ius, abu vaidindavo. O m?s? ?eimos Naujieji metai tapdavo viso kaimo ?vente. Ak, kaip a? atsimenu tuos vaidinimus! Puo?davome egl?, sugu??davo visas kaimas. Ir tikrai ta Dumai?i? mokykla savo laiku buvo tarsi vietos kult?ros centras?.
V. Kanapkien?, kurios nuopelnams Kretingai i?vardinti u?trukt? nema?ai laiko, pasidalija, kad vis? jos pasaul??i?r? daugiausia suformavo mama: ?Mano mama buvo patriot? ir net gul?dama patale man?s pra?ydavo padainuoti ?Ant kalno ? m?rai, joja lietuviai?. Ir mes su broliu atsis?sdavom ir dainuodavom, ? prisimena pa?nekov?. ? Gyvenome kaime, prie mi?ko, ?alia Varduvos up?s. Tur?jome ?k?, gyvuli?, tad darbo buvo daug. Ta?iau mano mama labai myl?jo gro??, atsimenu kaip kieme sodindavo ro?es, ir tame kaime kaip tik i?man? k?r? gro??, tad a? taip ir atsimenu, buvau apsupta nepaprasto gro?io, gamtos ir besisukan?i? ?moni?.?
Kretingoje pirmiausia mat? akmenis
Gimtajame kaimelyje u?darius mokykl?, Vidos t?vai persikraust? ? Palang?. Tas persikraustymas Vid? atved? iki Kretingos: ?Kadangi gyvenom greta mi?ko, gamta, vanduo mano buvo labai mylimi. Kai t?vai i?sikraust? ? Palang?, nor?jau b?ti ar?iau t?v?. Tuo labiau, kad vaikyst?je va?iuodavome ? Palang?. Ir man j?ra, marios labai patinka, tad nor?jau ar?iau vandens. Taigi, tur?jau galimyb? dirbti Kretingoje, taip ?ia ir atsid?riau?.
Ta?iau Kretinga ma?eiki?k? su?av?jo ne i? sykio.
?Ties? pasakius, man Kretinga visai nepatiko. Galvodavau, kas ?ia per miestas. Mat, kai keliaujant prie j?ros reikdavo prava?iuoti pro t? keist? Kreting?, kur akmenimis gr?stas kelias. Ir viskas va?iuojant bild?davo, mane labai kratydavo. Aplink ma?iau nam? sienas i? akmen?, dar tas kelias toks banguotas, vingiuotas ? niekaip nesuprasdavau, kas ?ia per akmeninis miestas, ? su ?ypsena prisimena moteris. ? O ?tai ? pamilau Kreting? ir akmen?. Ir mes kalbam?s, o a? s?d?iu ?kved?io kabinete, kurio sienos, ties? pasakius, taip pat akmenin?s?.
Ar Vida save laiko kretingi?ke? ?B??iau neteisinga sau, jei saky?iau, kad esu kretingi?k?. Mane labai traukia mano gimtasis kra?tas Seda, kur gimiau. O Kretinga yra mano brand?ios jaunyst?s miestas, brangus miestas. ?ia a? atsiskleid?iau kaip vadovas. Kiek gi daug teko ie?koti keli?, paramos, organizuoti rengini?, o pinig? irgi n?ra lengva gauti. Daugyb? projekt? t?s?si de?imtimis met?, kol buvo patvirtinti. Tai reikalauja i? ties? daug j?g? ir energijos. O v?liau ir akmenis ?simyl?jau?.
Pad?jo ?emaiti?kas u?sispyrimas
?A? buvau pripratusi prie gro?io, o at?jusi dirbti ? muziej? pama?iau, kaip viskas ?ia apleista, kad po park? va?in?ja traktoriai, ma?inos stovi tarp ??uol?. Tuo laiku ten buvo tokia aik?tel?, supilta ?vyro, kurioje studentai gal?jo statytis automobilius. Viskas i?sklaidyta, nepri?i?rimi dvarai. Ir man, tokiai u?sispyrusiai ?emaitei, visa tai pama?ius, kad negerbiamas toks palikimas, sukilo viduje stiprus noras parodyti, kad dvaras n?ra arklid?s. Jeigu b??iau at?jusi ? blizgan?ius r?mus, neb??iau pajutusi tokios aistros kurti ir ne taip d?iaug?iausi rezultatu?.
Ko Vida pirmiausia ?m?si, prie? 40 met? prad?jusi vadovauti muziejui?
?Mano pirmasis darbas buvo i?valyti ?iuk?les ir sutvarkyti aplink?. G?l?s ? alijo?iai, begonijos ? tada buvo sustatytos ? skardines d??utes nuo ?uvies. Prie? tai muziejuje dirbo vyrai, tad jiems ta estetika nebuvo tokia svarbi. Tuomet ?jau tartis su Karolio Po??los kol?kio pirmininko pavaduotoja Joana Janulaitiene, kuri man padovanojo keramikini? l?k?tu?i?. I? ties? atsiraitojusi rankoves kibau ? darb?. At?jau baland?io m?nes?, o bir?el? jau ro?es sodinau. Tai buvo kova u? gro???.
V. Kanapkien? tur?jo i???k? ? padaryti muziej? matom?, nes tuo metu jis nebuvo ai?kus kult?ros ta?kas Kretingoje.
Atid?iai rinkosi verslininkus ir menininkus
??d?miai atsirinkau tuo metu stipriausias gamybos ?mones, verslininkus ir menininkus, kurie tikrai gal?t? man pad?ti. Paskui susik?r? S?j?dis. Ir, ?i?r?k, v?liau ? jau Nepriklausomyb?s atgimimo de?imtmetis. S?j?d?io metais patys pirmieji susitikimai vykdavo pas mane kabinete. Pamenu, kaip Virginijus Pikturna parve?? i? Vilniaus miting? juostas. Mes u?kam??me langus ir ?i?r?jome. Niekas nesitik?jo, kad ?vyks dainuojanti revoliucija? , ? pasakoja direktor?.
Muziejus 1980-1991 buvo ?rengtas vienuolyne. 1991 m. baland?io 9 d. muziejui buvo skirti Ti?kevi?i? r?mai. O iki to laiko, kaip pamena muziejaus vadov?, ten buvo technikumas ir ?iemos sodu r?pindavosi jo mokiniai.
Vida prisimena ir pirm?sias parodas, organizuotas dar vienuolyne: ?Tais laikais parodos buvo visai kitokios ? nuobod?ios, daugiausiai tiesiog eksponuojami objektai. O a? nor?jau padaryti kitaip ? sudominti ?i?rov?. Tad sukviet?m geriausius Klaip?dos miesto menininkus. Atk?r?me istorinius r?bus, net papuo?alus atk?rin?davome. Maketus dar?me. Tuo metu tai buvo nauja. Tik jau v?liau Nacionalinis muziejus atva?iuodavo pas mus, fotografuodavo, klausin?davo, kaip kas ir v?liau jau visur ?m? rastis pana?aus principo parodos. O tuo metu, atsimenu, man Kult?ros ministerija priekai?tavo, kad ? istorij? ?vedu ?aidimo element?. Ta?iau kai dabar pagalvoju, mes sukviet?me geriausius tautodailininkus, skulptorius, tapytojus, kad pasiektume ?taig? per meno k?rin?. Tai buvo gana rimta. O ?tai ?iai dienai, saky?iau, gal jau ?aidim? yra ir per daug. Reikia atrasti aukso vidur?, kad tai nevirst? ki?u.?
?simyl?jusi miesto ?k?r?j?
Paklausta, kokia istorine asmenybe labiausiai ?avisi, muziejaus direktor? i?kart linksmai atsako: ?Dabar esu labai ?simyl?jusi Jon? Karol? Chodkevi?i?. Rengiant parod? teko labai daug apie j? su?inoti. Ir kokia jo ?mona buvo ?viesi, tikinti, suprato varg?us. Varni? kunig? seminarijai Chodkevi?iai skyr? l???… Kai pradedi gilintis ? tokias ?viesias asmenybes, kurios yra u?mir?tos, labai norisi jas pa?inti ir atskleisti ?mon?ms j? vert?. Tai buvo pagrindin? prie?astis, kod?l prad?jau rengti vakarus ?Metai ir ?mon?s?, kuri? metu pristatau i?kilias istorines asmenybes?.
Vadovaudama ?staigai, ?sik?rusiai Ti?kevi?i? dvare, Vida ?gijo grafien?s pravard?. Ar susitapatina su ja?
Atsakydama direktor? paai?kina, kad j? taip vadina meras ir nusi?ypso: ?A? ne?si?eid?iu, bet visada atsakau, kad i? ties? esu Pelen?, mano rankos ? darbuose.?
Varomoji j?ga ? k?ryba
Viso Vidos gyvenimo varomoji j?ga ? k?ryba, kuri? ji ??velgia visur: ?Neb?tina tiesiogiai imti kurti, bet argi valgio gaminimas ? ne ta pati k?ryba, kiek prieskoni? koki? ?d?ti? Nam? tvarkymas ? visa tai irgi k?ryba. K?ryba ir meil? ?mon?ms.?
O muziejuje k?ryba nesibaigia. ?i? vasar? atrestauravus istorin? verand? direktor? dega tro?kimu ?ia ?rengti lauko kin?: ?Kad ?mon?s s?d?dami ant pievut?s ar k?d?i?, gal net u?kand?iaudami, ?neku?iuodamiesi gal?t? m?gautis filmu. Planuojame ?ia rengti ir vakarones, muzikinius vakarus. Apskritai dvaro erdves reikia labiau atverti menui, ?mon?ms ir j? psichologinei gerovei. Kad muziejus tarnaut? ?moni? dvasingumui ir ?moni? siela atsigaut?, jie gal?t? d?iaugtis ir pails?ti. Juk dabar mes gyvename pastovioje ?tampoje ir skub?jime. Juk ?ibinte turi degti ?viesa, o i? ties? mes taip ir darome ? senuose ?ibintuose ??iebiame naujas ?viesas?.
I? Vidos k?rybos:
KAD SIELA U?DAINUOT? …
Iki dangaus pakelk ?i? dien?,
Kur snaig?s ?oka kaip madonos
Sugauki p?g? gl?byje
Ir ??lk kaip vaikas.
Paimk gitar? ? rankas,
Kad siela u?dainuot?
Draugai, kad nei?duot?
Ir ?od?iai nemeluot?
Te spindi ?i ?iemos diena,
Kaip mari? ledas sidabru,
Te kvepia
Ir stintom ir lau?o d?meliu.
MANO KELIAS
Mano kelias pas Tave
Nuo ?em?s iki Dangaus
Su ryto garsais ir tyla …
Mano kelias pas Tave
Su med?iais, pauk??iais …
Ir nei?si?stais lietaus lai?kais lange …
Mano kelias pas Tave
Spindintys vaivoryk?te ? susitikimai
Ir tyli vienatv?s vakaro rimtis,
———————————–
Baltais gruod?io tiltais
Vejuos savo nei?galvot?
SVAJON? …
GRUODIS
Ach, tas gruodis gruodis,
Mano staigmena …..
Susitikom netik?tai,
Negi v?l klaida?
Ach, tos ?iemos ?iemos
Degina mane
Ne ?al?iu, ne v?j? g?siais,
O balta spalva.
Toj baltoj spalvoj jaunyst?s ?
A?ara skaidri,
Nukrenta ant snaig?s tyliai,
Verkiame abi.
Loading ...38,134 per?i?r? (-a)