Pastaraisiais metais gatv?se atsiranda vis daugiau elektra varom? transporto priemoni?. Ir tai nestebina, nes klimato kaita skatina ?ali? vyriausybes ie?koti sprendim?, kaip suma?inti poveik? aplinkai. Elektromobiliai ? vienas i? pagrindini? b?d?, kurio d?ka automobili? pramon? gali apkarpyti i?metam? ter?al? kiek?.
Keli? transportui tenka 75 proc. anglies dvideginio (CO2) emisijos, kuri? ? aplink? i?meta transporto pramon? (l?ktuvai ? 10 proc.), ir sukuria 21 proc. pasaulyje i?metamo CO2 kiekio.
Ar elektrin?s transporto priemon?s yra geriausias b?das suma?inti pasaulyje i?metam?j? ter?al? kiek? ir pasiekti nulin? tar??? Atsakymas b?t? taip ir ne, ra?o newseu.cgtn.com. Akivaizdu, kad elektrin?s transporto priemon?s per vis? j? naudojimo cikl? yra gerokai ma?iau ter?ian?ios nei benzininiai ir dyzeliniai automobiliai, ta?iau ma?esn? tar?a nerei?kia, kad apskritai n?ra tar?os ir elektromobiliai taip pat neter?ia aplinkos.
?prasta transporto priemon? turi vidaus degimo varikl?, kuris, degindamas i?kastin? kur?, pagamina energij? automobiliui jud?ti. Benzininiai ir dyzeliniai automobiliai i?meta ? aplink? CO2, t. y., i?skiria ?iltnamio efekt? sukelian?ias dujas, turin?ias ?takos klimato poky?iams. Ma?a to, ore tvyrantys toksi?ki garai gali patekti giliai ? ?moni? plau?ius ir net sukelti lig?, pavyzd?iui, v???. Elektra varomo automobilio baterija kaupia elektros energij?, kuri maitina elektros varikl?. Elektra varomos transporto priemon?s nei?meta joki? i?metam?j? duj? va?iuojant, ta?iau ?iltnamio efekt? sukelian?i? duj? emisija susidaro kitose ?i? transporto priemoni? gamybos dalyse.
Kada elektromobiliai kenkia aplinkai?
Elektrin?s transporto priemon?s sulaukia bene daugiausiai kritikos d?l to, kad j? gamybai reikia 1,5 karto daugiau energijos nei ?prastiems automobiliams pagaminti. Visgi, prie? darant i?vadas svarbu ?vertinti vis? elektrin?s transporto priemon?s gyvavimo cikl? ir bendr? i?metam? ter?al? kiek? per vis? jos eksploatavimo laik?, t. y., ?vertinti tokius veiksnius, kaip i?tekli? gavyba, ?aliav? perdirbimas ir pagaliau, kok? anglies p?dsak? turi pa?ios transporto priemon?s gamyba.
Elektromobili? li?io jon? baterijoms pagaminti reikia daug ret? i?kastini? ?aliav?, kaip litis, nikelis ir kobaltas, kurias i?kasus b?tina rafinuoti ir tik tada panaudoti baterij? gamyboje. ?is procesas d?l vandens, ?ilumos ir sterili? s?lyg? reikalauja itin daug energijos. Be to, dauguma ?i? med?iag? i?gaunama u? Europos S?jungos rib?, sunkoka u?tikrinti, kad tokios med?iagos kaip kobaltas b?t? i?kasamos eti?kai, saugiai ir nedarant ?alingo poveikio aplinkai.
Tokiose ?alyse kaip Kinija, Japonija ir Piet? Kor?ja, kur gaminama didel? baterij? dalis, elektros energijos gamyba labai priklauso nuo anglies, o tai padidina i?metam? CO2 duj? kiek? baterij? gamyboje. Naujausia IVL ?vedijos aplinkos tyrim? instituto ataskaita parod?, kad gamyboje vienos li?io jon? baterijos kilovatvaland? i?meta vidutini?kai nuo 61 iki 106 kilogram? CO2 ekvivalent?. Tai rei?kia, kad tiek baterij?, tiek visos elektrin?s transporto priemon?s surinkimo linija gamyboje skleid?ia ?iltnamio efekt? sukelian?ias dujas.
I?metam?j? ter?al? kiekis priklauso dar ir nuo to, kokioje ?alyje elektrin? transporto priemon? naudojama ir ?kraunama. Kuo ?alyje naudojama ?varesn? elektros energijos r??is, pavyzd?iui, energija gaminama i? atsinaujinan?i? ?altini?, o ne i? i?kastinio kuro, tuo ma?iau pagaminama i?metam? ter?al? ?kraunant elektromobil? ir jis naudojamas ekologi?kiau.
Eksploatacijos pabaiga
