Kretingi?kiui Evaldui Petrauskui pateikus skund? Vilniaus apygardos administraciniam teismui d?l ?alyje paskelbtos ekstremalios pad?ties ir karantino, advokato Lino Kontrkmo teiraujam?s, ar, jo manymu, apskritai ?manoma i? Valstyb?s prisiteisti karantino metu patirtos ?alos atlyginim?.
Atsako advokatas Linas Kontrimas: kiekvienas asmuo turi teis? ? jam padarytos ?alos atlyginim?. Ne i?imtis ir atvejai, kuomet ?ala yra s?lygota valstyb?s ar valstybin?s institucij? neteis?t? veiksm?. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad ?al?, atsiradusi? d?l valstyb?s vald?ios institucij? neteis?t? akt?, privalo atlyginti valstyb? i? valstyb?s biud?eto nepaisydama konkretaus valstyb?s tarnautojo ar kito valstyb?s vald?ios institucijos darbuotojo kalt?s. Priimdamas sprendim? teismas vadovaujasi ?statymu, teism? praktika (teism? precedentais) ir teismo vidiniu ?sitikinimu (CPK 185 straipsnis).
Jeigu gin?o atveju valstyb?s (valstyb?s institucij?) veiksmai yra grind?iami ir pateisinami ?statymu (nepaisant to ar ?statymas/teis?s norma atitinka auk?tesn?s galios teis?s aktus ar Konstitucij?), tokiais atvejais teismas turi ribotas galimybes pripa?inti, jog valstyb?s ar valstybi? institucij? veiksmai buvo neteis?ti.
Vyriausyb? 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 pri?m? sprendim? ?D?l karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo? (toliau ? Nutarimas). Tad jeigu asmuo (juridinis ar fizinis) remiantis vien tuo faktu, jog pri?mus tok? Nutarim?, jam buvo padaryta ?ala, kreipt?si ? teism?, tik?tina (jeigu neb?t? kit? min?to Nutarimo taikymo konkretaus asmens at?vilgiu pa?eidim?), kad jo reikalavimas b?t? atmestas.
?inoma, tokia taisykl? n?ra absoliuti. Teis?s normos, kuriomis teismai vadovaujasi priimdami sprendimus, negali prie?tarauti auk?tesn?s galios teis?s aktams (pvz. Vyriausyb?s priimtas nutarimas negali prie?tarauti Seimo priimtam ?statymui) ar Konstitucijai. Akivaizdu, jog jeigu ?statymas ar po?statyminis teis?s aktas prie?tarauja auk??iausios galios teis?s aktui ? Konstitucijai, vadovaujantis tokiomis teis?s normomis priimtas teismo sprendimas negali b?ti laikomas nei teis?tu nei teisingu, nors formaliai ir b?ti grind?iamas galiojan?iomis teis?s normomis. Siekiant i?vengti toki? situacij?, ?statymo leid?jas yra numat?s ?statym? ir po?statymini? teis?s akt? atitikties Konstitucijai patikrinimo galimyb? ir ?i funkcija yra deleguota Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau ? Konstitucinis teismas). ?domumo d?lei pasakytina, kad Konstitucinis teismas, be kit? jam deleguot? funkcij?, tikrina tik ?statym? ir Vyriausyb?s nutarim? atitik? Konstitucijai. Vis? kit? valstyb?s ar savivaldyb?s institucij? priimt? norminio pob?d?io teis?s akt? atitikt? ?statymams ar Konstitucijai tikrina administraciniai teismai.
Kreiptis ? Konstitucin? teism? su pra?ymu i?tirti teis?s akto konstitucingum? turi: 1) d?l ?statymo ar kito Seimo priimto akto ? Vyriausyb?, ne ma?esn? kaip 1/5 vis? Seimo nari? grup? ir teismai; 2) d?l Respublikos Prezidento akto ? ne ma?esn? kaip 1/5 vis? Seimo nari? grup? ir teismai; 3) d?l Vyriausyb?s akto ? ne ma?esn? kaip 1/5 Seimo nari? grup?, teismai ir Respublikos Prezidentas.
Taigi, kaip matyti, asmuo, ketindamas kreiptis ? teism? d?l jo manymu neteis?tai priimtu Vyriausyb?s nutarimu jam padarytos ?alos atlyginimo, tiesiogiai pra?yti Konstitucinio teismo i?tirti Vyriausyb?s nutarimo konstitucingum? teis?s neturi. T? jis gali padaryti tik teisminio proceso metu, pateikdamas pra?ym? teismui kreiptis ? Konstitucin? teism?, jeigu bylos gin?o dalykas yra tiesiogiai susij?s su Konstitucijai prie?taraujan?io teis?s akto taikymu byloje. Ta?iau, jeigu teismas tokio asmens pra?ymo netenkina, asmens pra?ymas Konstitucinio teismo d?l teis?s akto konstitucingumo i?tyrimo, nepasieks. I? praktikos galiu pasakyti, kad teismas tokio pob?d?io pra?ymus tenkina ypatingai retai.
Nepaisant to, teismo atsisakymas kreiptis ? Konstitucin? teism?, nerei?kia, kad asmuo visi?kai praranda toki? galimyb?. Nuo 2019-09-01 Lietuvoje ?sigaliojo konstitucinio skundo institutas, leid?iantis asmeniui tiesiogiai pateikti skund? Konstituciniam teismui. Ta?iau esmin? tokio skundo padavimo s?lyga yra ta, kad byloje d?l asmens konstitucines teises ar laisves pa?eid?ian?io sprendimo yra priimtas galutinis ir neskund?iamas bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo sprendimas, kuriuo byla i?nagrin?ta i? esm?s arba atsisakyta priimti skund?, t. y. toks teismo sprendimas, kuriuo u?kertamas kelias tolesnei pa?eist? asmens teisi? ar laisvi? gynybai bendrosios kompetencijos ar administraciniuose teismuose. Kitaip sakant, tam, kad asmuo gal?t? kreiptis tiesiogiai ? Konstitucin? teism?, jis turi b?ti i?naudoj?s visas galimybes apginti savo pa?eistas teises be Konstitucinio teismo pagalbos.
Taigi, atsi?velgiant ? tai, kad Nutarimas d?l karantino ?vedimo tiesiogiai lie?ia daugelio asmen? teises ir interesus, gin?? d?l jo atitikties Konstitucijai ir ?statymams tarp ?vairi? visuomen?s grupi? taip pat yra nema?ai, tod?l manau, kad t?ra tik laiko klausimas, kada ?io Nutarimo konstitucingumas bus tikrinamas Konstituciniame teisme ir tik nuo Konstitucinio teismo i?ai?kinim? priklausys, ar d?l ?vesto karantino nukent?j? asmenys ?gys reali? galimyb? i? valstyb?s gauti j? patirt? nuostoli? atlyginim?.
Turite klausim? advokatui ar kitam specialistui? Ra?ykite redakcija@svyturiolaikrastis.lt
