Informacijos apie vakcinas nuo COVID-19 vie?ojoje erdv?je nema?ai, ji greitai kei?iasi, neretai viena ?inia prie?tarauja kitai, paprasti faktai apauga gandais, tad pasiklysti visoje ?ioje gausoje lengviau nei mi?ke. ?vietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuotoje virtualioje diskusijoje ?Kaip atskirti tikrus faktus apie vakcinas nuo melagien??? ? pedagog? klausimus atsakin?jo biomedicinos moksl? daktaras Marius Strioga ir Lietuvos kariuomen?s Strategin?s komunikacijos departamento atstovas Tomas ?eponis.
??mon?s da?nai gyvena savo susikurtuose komunikaciniuose burbuluose. Galime juose ir likti, bet jei reikia informacijos apie gyvybi?kai svarbius dalykus, apie brangiausia, k? turite ? j?s? sveikat?, gyvyb?, a? rekomenduo?iau pasitik?ti savo valstybe: jos specialistais ir naudotis patikimais, atsakingais, oficialiais informacijos ?altiniais?, ? diskusijoje sak? T. ?eponis.
Lietuvos kariuomen?s Strategin?s komunikacijos departamentas nuo pandemijos prad?ios stebi komunikacij? vie?ojoje erdv?je. Pasak T. ?eponio, demokratij? oponentai, autoritarini? re?im? atstovai nepraleid?ia progos naudotis sud?tinga pandemine situacija siekdami savo tiksl?. Visos iki pandemijos naudotos prie?i?kos informacin?s ?inut?s apie Lietuv? ? pvz., kad Lietuva yra nevykusi valstyb?, m?s? buvimas ES, NATO, m?s? ekonomika, u?sienio ir vidaus politika yra nevykusios, ? dabar yra ?vilktos ? COVID-19 r?b?, t. y. pridedant, kad Lietuva nesugeba tvarkytis su pandemija ir pan.
T. ?eponis pasakoja, jog pernai, prasid?jus pandemijai, pagrindin? dezinformacijos ?inut? skelb?, jog tokio viruso i? viso n?ra, o jeigu ir yra ? jis nepavojingesnis u? kitus mums jau ?prastas liga sukelian?ius virusus, taigi n?ra ko nerimauti ar saugotis.
?Tai pavyzdys, kaip investuojant ? toki? komunikacij? galima pasiekti ap?iuopiam? rezultat?: ?mon?s nesisaugo, sergamumas did?ja, sveikatos apsaugos sistema apkraunama did?iuliu kr?viu?, ? ai?kino T. ?eponis.
?iuo metu skleid?iama klaidinanti informacija daugiausia susijusi su vakcinacija, pa?iomis vakcinomis, j? saugumu, efektyvumu.
?Autoritariniai re?imai gali u?kardyti jiems netinkan?ias priemones ir tur?ti vien? komunikacijos linij?. Demokratin?se valstyb?se skirtingos informacijos, skirting? nuomoni? visada buvo ir tur?t? b?ti. Tiesiog turime patys susiprasti ir sukurti sistem?, kaip apsisaugoti nuo mus ?alojan?ios informacijos. Bet tai yra priemoni? visuma, o ne tik netinkamos informacijos u?kardymas?, ? sako T. ?eponis, pritardamas teiginiui, jog kiekvienam ?mogui svarbu kriti?kai vertini informacij?, pasverti informacijos ?altinius.
Organizmo reakcija ? skiep? privalo b?ti
?Kai sugenda ?aldytuvas, skalbimo ma?ina ar dulki? siurblys, retas puola juos ardyti ar at?jusiam meistrui ai?kinti, kaip juos taisyti. Imunologija n?ra pats lengviausias mokslas, bet dabar Lietuvoje jos, kaip ir krep?inio, specialistais tapo bema? visi?, ? ironizuodamas sak? dr. M. Strioga ir taip pat ragino pirmiausia pasitik?ti srities specialist? ?iniomis, pateikiamomis oficiali? informacijos kanal?.
Neretai ma?a informacin? ?inut? apauga mitais, i?sikraipo ir tarsi sniego gni??t? ridenasi sukeldama vis? neigiamos, klaidinan?ios informacijos lavin?. Socialiniuose tinkluose daug kalbama apie nepageidaujamas organizmo reakcijas po skiepo nuo COVID-19, ypa? pasiskiepijus ?AstraZeneca? vakcina, ir ?ioje skund?, gand?, net mit? lavinoje pasimeta b?tent tas mokslu gr?stus paai?kinimus pateikiantis ekspert? balsas. O mokslininkai apie visas vakcinas sako t? pat? ? imunin?s sistemos reakcija ? dirgikl? turi b?ti.
?Tarkime, sergame gripu. Prakti?kai visi simptomai, kuriuos jau?iame ? kar??iavimas, kaul?, s?nari?, raumen?, galvos skausmas, ?altkr?tis, pykinimas, silpnumas, viduriavimas, ? visa tai, kas ?i? lig? daro mums toki? nemaloni?, yra ne viruso poveikis, o m?s? imunin?s sistemos reakcijos ? j??, ? ai?kina dr. M. Strioga.
Jo ?od?iais, visi ?ie nemalon?s poj??iai yra normali intensyviai dirban?ios imunin?s sistemos veikla.
?Jeigu imunin? sistem? ?sivaizduotume kaip kariuomen?, kuri mus gina nuo prie??, tai susid?rus jai su virusu, vyksta karas. Skiepijantis mes siekiame imunin? sistem? paruo?ti b?simo prie?o atpa?inimui ir sunaikinimui, o skiepas sukelia imunin?s sistemos pratybas ir mes jas jau?iame. Ir jeigu jau?iame ? tai yra gerai. Jeigu jau?iami ?alutiniai poveikiai po skiepijimo, tai yra faktas, kad vakcinacija savo tiksl? pasiek? ? imunin? reakcija vyksta?, ? d?sto dr. M. Strioga.
Imunologas paai?kina, jog kasdien?je kalboje ?ias organizmo reakcijas vadiname nepageidaujamomis tod?l, kad jos mums yra nemalonios, sukelia diskomfort?, trukdo. Visgi, kad ir nemalonios reakcijos, bet jomis nereikt? vieni kit? g?sdinti, o ver?iau d?iaugtis, kad j?s? imunin? sistema dirba.
M. Strioga taip pat paai?kino, kad labiau po vakcinacijos tur?t? r?pintis ne tie, kurie pajuto organizmo reakcij?, bet tie, kurie nieko nejaut?. Pastariesiems jis net patar? pasidaryti antik?n? test?, kad gal?t? ?sitikinti, ar imuninis atsakas yra pakankamas.
Sparti vakcinacija ma?ina galimybes virusui mutuoti
?Persirgau COVID-19 su visa ?eima ? tai tikrai n?ra pats did?iausias malonumas. Tad naudojuosi proga paraginti nesirgusiuosius neabejoti ir skiepytis?, ? sako T. ?eponis.
?i? savait? paskelbtos kompanijos ?Nielsen IQ Baltics? atliktos socialin?s apklausos duomenimis, 58 proc. apklaust?j? ?alies gyventoj? tikrai skiepysis. ?i apklausa taip pat parod?, jog labiau link? skiepytis b?t? persirgusieji COVID-19 ar tie, kuri? artimieji sirgo, nei su liga nesusid?rusieji.
?Kuo daugiau ?moni? bus vakcinuota, tuo labiau bus sustabdytas viruso plitimas ?moni? populiacijoje. Juo grei?iau tai ?vyks ? tuo geriau. Juo ilgiau leid?iame virusui plisti tarp m?s?, tuo jis turi daugiau galimybi? mutuoti, keistis, stipr?ti. Kol virusas turi galimybi? dauginti savo genomo med?iag? ? mutacijos yra nei?vengiamos?, ? sako dr. M. Strioga.
