Kovo 15-oji – generolo Jono ?emai?io-Vytauto, TRSS okupacijos metais fakti?kai ?jusio Lietuvos prezidento pareigas, gimtadienis. Jonas ?emaitis gim? 1909 m. kovo 15 d. Palangoje, grafo Felikso Ti?kevi?iaus tarnautojo ?eimoje ir pakrik?tytas Jonu t?vo garbei. Jo garbei skirtas paminklas pastatytas Palangoje prie?ais klebonij?.
V?liau ?emai?i? ?eima persik?l? ? Lom??, tod?l lankyti mokykl? ma?asis Jonukas prad?jo Lenkijoje, ten pramoko ir lenk? kalbos. U?klupus Pirmajam pasauliniam karui, 1917 m. ?emai?i? ?eima gr??o ? ?iluvos vals?iaus Kiaulinink? kaim?. Jau po met? d?l sunkios pad?ties ?eimai teko i?sikraustyti ? Raseinius. Raseini? gimnazijoje baig?s ?e?ias gimnazijos klases, jaunasis ?emaitis ?stojo ? Karo mokykl? Kaune ? jaunuolis nor?jo tapti artilerijos karininku. Jau 1929 m. spalio 6 d. ?i svajon? i?sipild? ? Jonas ?emaitis buvo pakeltas ? jaunesniuosius leitenantus, o lapkri?io 23 d. tapo leitenantu.
1936 m. i?laik?s konkursin? egzamin?, buvo i?si?stas studijuoti ? artilerijos mokykl? Pranc?zijoje. Baig?s mokslus u?sienyje, ? t?vyn? gr??o 1938 m. vasar? ir buvo paskirtas 1-ojo artilerijos pulko skyriaus vadu. Netrukus jam buvo suteiktas kapitono laipsnis. Greitai po to jis apdovanotas Nepriklausomyb?s medaliu. 1939 m. J. ?emaitis perkeltas ? ?emaitijoje dislokuot? 4-?j? artilerijos pulk? ?iauliuose.
1940 m. rugpj??io 30 d. LSSR Liaudies Komisar? Tarybai nutarus performuoti ?Liaudies kariuomen?? ? Raudonosios armijos 29-?j? ?auli? korpus?, J. ?emaitis pateko ? 184-osios divizijos 617-?j? artilerijos pulk? ir buvo paskirtas pulko mokyklos vir?ininku.
Nors kra?te vyravo ni?rios nuotaikos, J. ?emai?io gyvenim? praskaidrino septyneriais metais jaunesn? Elena Valionyt?, kuri? netrukus jis ved?. Po vedyb? atskirtas nuo ?eimos i?buvo neilgai ir paleistas i? tarnybos gr??o ? Lentvar?. Rugpj??io m?nes? ?eima persikraust? ? Kaun?, ten J. ?emaitis ?sidarbino Kauno energetikos valdyboje durpi? gavybos techniku.
1941 m. gruod?io m?nes? gim? s?nus Jonas Laimutis. Trij? asmen? ?eimai okupuotame Kaune buvo itin sunku i?silaikyti, tod?l 1942 m. bir?el? jie gr??o ? t?vi?k? ir J. ?emaitis prad?jo dirbti ?iluvos ?em?s ?kio kooperatyvo vadovu. 1943 m. ?iluvos vikaras Antanas Kazlauskas J. ?emait? pakviet? ? vals?iaus komitet?, kuris b?r? patrioti?kai nusiteikusius ?mones. 1944 m. gen. Povilui Plechavi?iui suorganizavus Vietin? rinktin?, kuri? sudar? 150 vyr?, J. ?emaitis tapo ?ios rinktin?s 310-ojo bataliono vadu. Vokie?iams i?formavus rinktin?, J. ?emai?iui pavyko i?likti nesuimtam, ta?iau nuo ?iol prasid?jo nelegalus jo gyvenimas.
1945 m. J. ?emaitis buvo paskirtas ?ebenk?ties rinktin?s ?tabo vir?ininku ir pasirinko Dariaus slapyvard?.
J. ?emait? myl?jo daugelis kaimo ?moni?, jis juos padr?sindavo, paguosdavo i?tikus nelaimei, o da?nai ir pralinksmindavo gra?iai prajuokindamas. Savo vyrus ragino geruoju sugyventi su ?mon?mis, ne?i?r?ti ? kiekvien? kaip ? komunist?, nusikaltusius ?sp?ti.
1947 m. gegu?? J. ?emaitis buvo i?rinktas Jungtin?s K?stu?io apygardos vadu. Suprasdamas, kad spauda yra svarbesn? u? ginkl?, pareng? nurodym? d?l spaudos platinimo, atliko organizacinius partizan? strukt?r? pertvarkymus, ragino nedalyvauti okupacin?s vald?ios rinkimuose. 1948 m. gegu?? Jungtin?s K?stu?io, Prisik?limo ir ?emai?i? apygardos nutar? susijungti ? stambesn? laisv?s kovos s?j?d?io organizacin? vienet?, pavadint? J?ros vardu. J. ?emaitis buvo paskirtas ?ios Vakar? Lietuvos partizan? srities (J?ros) vadu ir netrukus ?m?si organizuoti viening? partizan? vadovyb?. Tais pa?iais metais pasirinko Vytauto slapyvard?.
1949 m. jis su?auk? visos Lietuvos partizan? vad? suva?iavim?, jame buvo paskelbta apie vieningos pasiprie?inimo organizacijos ? Lietuvos laisv?s kovos s?j?d?io (LLKS) ?k?rim?, priimta politin? deklaracija, kurioje konstatuota, jog LLKS Taryba yra auk??iausiasis tautos politinis organas, vadovaujantis politinei ir karinei tautos i?laisvinimo kovai, kad b?t? atkurta nepriklausoma demokratin? respublika. Masinis ginkluotas pasiprie?inimas tapo gerai organizuota karine strukt?ra, vykdan?ia Lietuvos valstyb?s savigyn? prie? agresori? ? Soviet? S?jung?.
J. ?emaitis vieningai buvo i?rinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, jam suteiktas laisv?s kovotojo ? partizano generolo laipsnis. Vadovaujant J. ?emai?iui buvo parengti pagrindiniai LLKS programiniai dokumentai, numatyta veiklos strategija. Stigo organizuotumo ir spaudos, tod?l J. ?emaitis nutar? apkeliauti visas Lietuvos partizan? sritis ir apygardas, taip nor?damas sustiprinti kovotoj? dvasi? ir surinkti reikaling? informacij?. Provokacijos ir i?davyst?s plito visoje Lietuvoje, tad 1950 m. J. ?emaitis nutar? LLKS Tarybos prezidium? i?skaidyti ? tris sekcijas ir ?itaip apsaugoti j? nuo visi?ko sunaikinimo.
Nuolat gyvenant sekinan?iomis s?lygomis, jau?iant didel? ?tamp? ir atsakomyb? J. ?emai?io sveikata ?m? silpn?ti ir 1951 m. gruod?io m?nes? jis sunkiai susirgo. 1952 m. sausio 30 d. jis pasira?o akt?: ??iandien d?l ligos nustojau vykdyti pareigas.? Slaugomas M. ?ili?t?s sl?p?si Jurbarko rajone ?imkai?i? mi?ko bunkeryje. 1953 m. pasitaisius sveikatai, v?l ?m? eiti buvusias pareigas, nutar? atkurti ry?ius su u?sieniu.
1953 m. gegu??s 30 d. bunkeris, kuriame slapst?si J. ?emaitis, buvo i?duotas. ?metus migdom?j? duj? granat? per v?dinimo ang?, m?ginta i?vengti taip ilgai ie?koto ?pogrind?io prezidento? savi?udyb?s ir po s?kmingos operacijos J. ?emaitis buvo suimtas. Bir?elio 23 d. gavus special? ?sakym? i? Maskvos, J. ?emaitis buvo nugabentas ? Maskv? pas Lavrentij? Berij? ir ten tardomas. Atsisakius pad?ti MVD organams, 1954 m. bir?elio 1 d. prasid?jo teismas, kuriame J. ?emaitis buvo nuteistas ? jam paskirta mirties bausm? ir konfiskuotas turtas. Nuosprendis ?vykdytas 1954 m. lapkri?io 26 d. Maskvos Butyrk? kal?jime.
Beveik po penkiasde?imt met? u?mir?tas J. ?emaitis gr??o ? Lietuvos istorij? ir visuomen?s s?mon?. 1995 m. apie J. ?emait? buvo sukurtas dokumentinis filmas ?Ketvirtasis Prezidentas?. 1997 m. vasario 14 d. (po mirties) jis apdovanotas Vy?io kry?iaus pirmojo laipsnio ordinu, t? pa?i? met? gruod?io 22 d. jam pripa?intas Kario savanorio statusas, o 1998 m. sausio 28 d. suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis.
Parengta pagal: Nijol? Ga?kait?, Pasiprie?inimo istorija 1944?1953 metai, V.: Aidai, 1997
Nijol? Ga?kait?-?emaitien?, ?uvusi?j? prezidentas, V.: LGGRTC, 1998
Lietuvos naikinimas ir kova, 1940?1998, sud. I. Ignatavi?ius, V.: Vaga, 1999
Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinis departamentas
67,835 per?i?r? (-a)