Apie “AstraZeneca” ir tromb? keliones po kraujagysles ? i? cini?ko chirurgo u?ra??

Bi?ki toks sud?tingesnis tekstukas gavosi, apie visokius tromb-X. Paband?iau papras?iau pateikti, bet ne visada ?manoma medicin? nuleisti iki vidurin?s mokyklos lygio. Skanaus!

Taip taip, Europos vaist? agent?ra (EVA arba EMA ? European Medicines Agency) prane??, kad galima toliau skiepytis nuo COVID-19. Vis? pagrindin? informacij? jau perspausdino visi ? tiek didesni, tiek ma?esni portalai, laikra??iai, ?takotukai ir ?takotuk?s. Jei taip visai apibendrinant, tai vakcinos, o konkre?iai ? AstraZeneca Oxford vektorin? COVID-19 vakcina, neturi ?takos trombembolin?ms komplikacijoms, nes tromboembolij? da?nis paskiepyt? ?moni? grup?je net ma?esnis nei bendroje populiacijoje. Taip i?eit?, kad vakcina vos nesaugo nuo tromboembolij?. ?ia jau b?t? galima ir pabaigti, visi skirstom?s po savo trobas, i??aunam ?amp? ir laukiam savo ?ipo.

Bet a?, jums leidus, dar pa?aldysiu butel?.

Pirmiausia noriu, kad susipa?intume su terminais.

??????? ? susidar?s kraujo kre?ulys kraujagysl?s spindyje ir paprastai j? u?ki?antis. Jei trombas senas, gali b?ti aptekantis ar rekanalizuotas.

????????? ? sudarytas i? fibrino gij?, kuris kaip voratinklis sugaudo debes? kraujyje cirkuliuojan?i? l?steli? ? eritrocit? (raudon?j? kraujo k?neli?, perne?an?i? deguon?) bei trombocit?. Susiformuoja toks savoti?kas skys?iams atsparus Gore-tex audinys, kurio pagrindinis tikslas ? sustabdyti kraujavim?.

Priklausomai nuo kraujagysl?s, kurioje susiformuoja trombas, skiriasi ir jo sukeliam? ?unybi? mastas. Beveik visais atvejais trombo susiformavimas venoje yra geriau nei arterijoje. Tromb? gali susiformuoti visur: jei trombuojasi kojos pavir?in?s venos, galime steb?ti kietus melsvus guzus blauzdos pavir?iuje; gali trombuotis hemorojiniai mazgai, tuomet visada geriau stov?ti nei pris?sti; jei trombas susiformuoja giliosiojoje kojos ar rankos venoje, gal?n? patinsta d?l sutrikusio kraujo ??????????? ir t.t.

Jei trombas susidaro arterijoje, sutrinka kraujo ?????????????. Turime i?emij?, audini? deguonies bad?, kitaip vadinam? infarktu. U?delsus, d?l deguonies stygiaus audiniai ??sta, sukeldami negr??tamus pakitimus. Kuo arterija stambesn?, tuo i?emijos zona didesn?, skausmai stipresni, pasekm?s rimtesn?s. Paprastai trombai formuojasi jau pa?eistose kraujagysl?se, jose kraujas teka labai l?tai (ven? i?sipl?timas), arba kuri? spindis susiaurintas, pvz., d?l aterosklerotini? plok?teli?. Aterosklerotin?s plok?t?s, kaip kalki? nuos?dos ant ?iaupo, srov? vis silpn?ja, silpn?ja, kol tampa pana?i ? pilie?io, turin?io rimt? prostatos problem? ?lapinim?si. ?tai tokiose kraujagysl?se ir formuojasi trombai.

?????????????? ? b?kl?, kai ka?kur kitur susiformav?s trombo gabal?lis (???????) atskyla ir migruoja ? toliau esan?i? kraujagysl?, kaip jauniausioji ?eimos at?ala ? Peterborough laim?s ie?koti. Klasikinis pavyzdys yra, kojos giliosiose venose susidar?s trombas, kurio embolas susikrov?s lagamin? i?keliauja link plau?i?. Apatin?s tu??iosios venos greitkeliu jis patenka ? de?in?j? prie?ird?, tada ? de?in?j? skilvel?, o i? ?ia i?spjaunamas ? plau?i? arterij?, kurios besi?akodamos vis smulk?ja (?r. ?mogaus anatomija. Didysis ir ma?asis kraujo apytakos ratai). Kuo trombas didesnis, tuo stambesn?je kraujagysl?je jis strigs u?kim?damas spind?. ?irdis nebegali prastumti kraujo ? plau?ius, kraujas ne?sotinamas deguonimi. Fone skamba F. ?openo sonata fortepijonui Nr. 2, opusas #35.

Jei ?mogus turi ?irdies ritmo sutrikim? (l?tin? prie?ird?i? virp?jim?) ir nusprend?, kad “nafig ta (c)hemija“, tod?l krauj? skystinan?i? vaist? nevartoja, tai jam trombai gali susidaryti ir kairiajame prie?irdyje (da?niausiai prie?ird?io ausyt?je). Tuomet susitraukdama ?irdis t? konkol? per kair?j? skilvel? i?meta ? did?j? kraujo apytakos rat? ir trombas arterijomis gali nukeliauti bet kur. Jei ? smegen? kraujagysles, tai bus insultas, jei ? ?ird? maitinan?ias kraujagysles ? bus infarkas, jei ? ?arnyno kraujagysles ? ?arn? infarktas, jei ? koj? ar rank? ? gal?n?s i?emija, o neatsta?ius praeinamumo ? ir gangrena.

?iauriai daug teksto tik tam, kad pasaky?iau, jog EVA nerado jokio ry?io su va tokiomis b?kl?mis, kurioms ?iaip teori?kai gal gal?t? tur?ti ?takos vakcina ar imuninis atsakas.

Ar jau viskas?

Nor?tum?t

EVA negali paneigti, nors prie?astinio ry?io ir nenustatyta, kad vakcinos n?ra susijusios su itin retomis b?kl?mis, tokiomis kaip diseminuota intravaskulin? koaguliopatija (DIK) ir smegen? veninio sinuso tromboz? (SVST). Paskiepijus 20 milijon? ?moni? gauti 7 prane?imai apie DIK ir 18 ? apie SVST. Atvej? tiesiog per ma?ai tam, kad b?t? atlikta ka?koki? gilesn? analiz?.

???????????????? ? b?kl?, kai suma??ja kraujo plok?teli? (trombocit?), dalyvaujan?i? kre??jime.

??? ? diseminuota intravaskulin? koaguliopatija. Tai yra paradoksalus kre??jimo sutrikimas, kai d?l masyvaus kraujavimo ar daugybini? tromb? formavimosi tiesiog i?naudojami visi kre??jime dalyvaujantys resursai ir d?l to kraujas nebekre?a visai. Paprastai ?is fenomenas stebimas labai sunkiai sergantiems pacientams po dideli? traum?, esant sunkiam sepsiui ar i?plitusiam onkologiniam procesui. Tai gyvybei pavojinga b?kl?.

???? ? smegen? veninio sinuso tromboz?. Itin reta, 2-5 atvejai i? milijono per metus (b?ti nutrenktam ?aibo rizika yra ma?daug 1 i? 300 000). Tai b?kl?, kai smegen? venose susiformuoja trombai. Da?niausiai pasitaiko jaunoms moterims. Siejama su hormoniniu fonu, stebimas ry?ys su n??tumu ir peroralini? kontraceptik? vartojimu. Kaip tai gal?t? b?ti susij? su vakcina, a? dar ne?inau

Tai kokias i?vadas galime pasidaryti?

Kaip dr. M. Strioga spaudos konferencijoje ir sak?, galime tik pasid?iaugti, kad net ir nesant ?rodym?, o tik menkiausiems ?tarimams, tikrinamos ?vairios versijos, viskas perkratoma ir per?i?rima i? naujo. Skaidrumas FIRST!

?inut? ? namus, einantiems skiepytis:

Vakcinos nauda stipriai vir?ija galim? rizik?, ?skaitant ir tai, kad sergant COVID-19 kre?umo sutrikimai yra ?enkliai da?nesni;